Lietuva ir Mažeikiai kovo 5–11 dienomis. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Lietuva kovo 5-ąją
1562 m. Livonijos ordino magistras pasirašė kapituliavimo aktą ir perdavė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Mikalojui Radvilai didįjį antspaudą bei dokumentus. Livonijos ordinas nustojo egzistavęs.
1906 m. darbą pradėjo II Rusijos Valstybės Dūma, kurioje buvo 7 lietuvių atstovai.
1979 m. mirė dramos aktorius Valerijonas Derkintis. Gimė Mažeikių r.,Ketūnų kaime. Baigęs Kauno dramos studiją, dirbo Šiauliuose, Klaipėdoje, Vilniuje. Sukūrė apie 200 vaidmenų. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.
1989 m. įsteigta Lietuvos žydų kultūros draugija.
1992 m. Lietuva priimta į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką.
1992 m. Kopenhagoje įkurta Baltijos jūros regiono šalių taryba.
1996 m. Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis (Aleksander Kwasniewski) pradėjo oficialų vizitą Lietuvoje. Tai buvo pirmasis naujojo Lenkijos prezidento vizitas į Rytų Europos šalis.
2001 m. NATO būstinėje Briuselyje Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis pristatė Lietuvos kariuomenės viziją ir gynybos planus.
2005 m. parolimpinių žaidynių čempionei lengvaatletei Aldonai Grigaliūnienei suteiktas Metų klaipėdietės titulas.
Lietuva kovo 6-ąją
1706 m. švedų kariuomenė užėmė Vilnių.
1837 m. gimė religinių raštų rengėjas, Varnių kunigų seminarijos profesorius Povilas Beresnevičius.
1876 m. Mažaičių kaime, Šerkšnėnų apylinkėse, gimė visuomenės veikėjas, knygnešys Antanas Skeivys. Lietuvišką spaudą parsigabendavo iš Mažosios Lietuvos. Dalyvavo 1905 metų revoliucijoje. Renave ir Židikuose organizuotuose mitinguose sakė kalbas. 1912 m. Renave organizavo pirmąjį lietuvišką vakarą.
1903 m. gimė poetas, vertėjas Kazys Pranas Inčiūra. Žuvo 1952 m.
1917 m. Maskvoje įsteigta Lietuvių moterų laisvės sąjunga, jungusi santarietes, liaudininkes, socialdemokrates, krikščiones demokrates ir nepartines Rusijoje atsidūrusias Lietuvos moteris.
1990 m. įvyko paskutinis komisijos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo planui rengti posėdis, kuriame aptarti nepriklausomos valstybės atkūrimo principai. Konstatuota pagrindinė nepriklausomybės atkūrimo sąlyga – juridiškai patvirtinti 1918 metų vasario 16 dienos Nepriklausomybės Aktą.
2000 m. Vašingtone Lietuvos delegacija, vadovaujama Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio, dalyvavo renginiuose, skirtuose Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje dešimtmečiui.
2002 m. Vilniuje su oficialiu vizitu viešėjo Suomijos prezidentė Tarja Halonen (Tarja Halonen).
2006 m. Metų klaipėdiete tituluota Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
2009 m. Marijampolėje atidengtas atkurtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio paminklas. Istorinį paminklą atkūrė marijampolietis skulptorius Julius Narušis.
Lietuva kovo 7-ąją
1991 m. Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui paskirta Norvegijos liaudies premija – 2 milijonai 850 tūkstančių Norvegijos kronų, kurios pagrindu įsteigtas Vytauto Landsbergio fondas.
1992 m. atidaryta Prancūzijos ambasada Vilniuje.
2002 m. karaliaus Mindaugo paminklo Vilniuje konkursą laimėjo klaipėdiečio skulptoriaus Regimanto Midvikio projektas.
Lietuva kovo 8-ąją
1877 m. Medingėnuose, Plungės apskrityje, gimė Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, prozininkė, vertėja, lyrinės psichologinės prozos pradininkė lietuvių literatūroje. Nuo 1915 m. iki mirties gyveno Židikuose. Rašytoja ruošė vakarus vietos gyventojams, rūpinosi beglobiais našlaičiais. Bendradarbiavo to meto spaudoje, rengė pedagoginę literatūrą, skirtą daugiausia mergaitėms. Išvertė lenkų, vokiečių rašytojų veikalų, paruošė 7 tomus savo raštų. Mirė 1930 m., palaidota Židikų kapinių koplyčioje.
1897 m. gimė kunigas literatas Kazimieras Čiplys, rašęs nedidelius veikalus kaimo scenai.
1921 m. Estija pripažino Lietuvą de jure.
1927 m. Kupiškyje gimė Gediminas Jokūbonis, lietuvių skulptorius, „Pirčiupių motinos“, Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje ir daugelio kitų monumentalių kūrinių autorius.
1990 m. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio sesijoje priimta Tautos vienybės deklaracija.
1994 m. atidarytas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo centras.
2002 m. Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO, įvertindama Vilniaus miesto veiklą kuriant geros kaimynystės bei pilietinę bendruomenę, apdovanojo Lietuvos sostinę prizu „Miestai už taiką“.
2003 m. išrinkta pirmoji Metų klaipėdietė. Ja tapo Klaipėdos universiteto profesorė, sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ vadovė Skaistė Idzelevičienė.
Lietuva kovo 9-ąją
1917 m. Petrograde sudaryta Lietuvių Tautos Taryba, organizavusi pasitraukusių į Rusiją lietuvių politinių partijų ir grupių veiklą.
1998 m. Maskvoje Eimanto Nekrošiaus spektaklis „Hamletas“ pripažintas geriausiu Rusijoje 1997 m. užsienio spektakliu ir apdovanotas „Auksine kauke“.
1999 m. Lietuva ir Ispanija pasirašė bevizio režimo sutartį.
2002 m. Marijampolėje įkurtas pirmasis Suvalkijoje Turizmo centras.
2008 m. grupė „Mango“ surengė paskutinį koncertą „Šiaulių arenoje“.
Lietuva kovo 10-ąją
1936 m. gimė dailininkas, liaudiesmeistras, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys Anatolijus Celikas.
1993 m. sudaryta šeštoji Vyriausybė, ministru pirmininku tapo Adolfas Šleževičius.
Lietuva kovo 11-ąją
1386 m. Vilnius gavo miesto teises.
1566 m. įsigaliojo Antrasis Lietuvos Statutas.
1938 m. Lenkija Lietuvai pateikė ultimatumą užmegzti diplomatinius santykius, nutrauktus šiai šaliai okupavus Vilnių. Ultimatumui Lietuva pakluso.
1958 m. Domėnų kaime, Mažeikių rajone, gimė kalbininkė Irena Ieva Remenytė-Mažiulienė. 1982 metais baigė Vilniaus universitetą ir jame dirbo pedagoginį bei administracinį darbą. Jos mokslinė veikla daugiausiai buvo susijusi su eksperimentinės fonetikos laboratorija. Mirė 1996 m. Vilniuje, palaidota Sedoje.
1990 m. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo aktą.
