Lietuva ir Mažeikiai vasario 13–15 dienomis. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Lietuva vasario 13-ąją
1906 m. Grybeliuose, Utenos rajone, gimė istorikas, žymiausios lietuvių istoriografijoje sintezės „Lietuvių istorija“ (1936) vienas autorių ir redaktorius Adolfas Šapoka. Mirė 1961 m. Toronte (Kanada).
1919 m. kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės ties Alytumi žuvo pirmasis Lietuvos karininkas Antanas Juozapavičius.
1934 m. Spurganų kaime (Mažeikių r.) gimė tapytoja Joana Butkutė Eitmontienė.
1945 m. atnaujinta Lietuvos mokslų akademijos veikla, pirmininku paskirtas akademikas Juozas Matulis.
1991 m. Vilniuje lankėsi JAV Kongreso delegacija. Kongreso nariai rinko informaciją apie padėtį Lietuvoje, susitiko su šalies vadovais.
1995 m. Osle Lietuvos ir Norvegijos vyriausybių atstovai pasirašė sutartį dėl operatyvaus informavimo apie branduolines avarijas ir pasikeitimo informacija apie branduolinius objektus.
1995 m. įsteigtos Prezidentų Kazio Griniaus, Aleksandro Stulginskio ir Antano Smetonos vardinės stipendijos, kurios skiriamos talentingiems bei labiausiai pasižymėjusiems studentams.
1996 m. mirė Plinkšių kaime (Mažeikių rajone) gimęs gamtos mokslų daktaras Alvidas Stočkus.
2001 m. Lietuvos muzikos akademijoje vyko Vilniuje gimusio XX a. smuiko genijaus Jašos Heifeco gimimo 100-osioms metinėms skirtas tarptautinis smuikininkų konkursas, kuriame dalyvavo 28 smuikininkai iš 11 šalių.
2007 m., eidamas 73-iuosius metus, Čikagoje (JAV) staiga mirė žinomas lietuvių išeivijos žurnalistas, literatūros tyrinėtojas, kultūrologas Liūtas Mockūnas.
Lietuva vasario 14-ąją
1370 m. netoli Karaliaučiaus vykusiame Rūdavos mūšyje Lietuvos kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordino pajėgas. Žuvo ordino maršalas fon Šindekopas.
1912 m. Mažeikių apskrityje gimė teisininkas, spaudos darbuotojas, visuomenininkas Kazys Januta. 1928 m. moksleivių šaulių būrio Mažeikiuose valdybos narys, 1929 m. pirmininkas. 1932–1934 m. žemaičių studentų korporacijos „Samogita“ pirmininkas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. persikėlė į JAV.
1916 m. vokiečių okupacinė valdžia nustatė tris teismų instancijas: aukščiausiąjį teismą, apygardų teismus tik vokiečiams ir taikos teismus okupuoto krašto gyventojams. Taikos teismų teisėjų sprendimų Lietuvos gyventojai apskųsti negalėjo – sprendimai buvo galutiniai.
1919 m. Filadelfijoje išleistas pirmasis Amerikos lietuvių kairiųjų socialistų laikraščio „Mūsų tiesa“ numeris.
1934 m. Kaune gimė prozininkė Loreta Latonaitė, vėliau Mažeikiuose baigė vidurinę mokyklą. Mokėsi VU, dirbo gydytoja Kaune.
1990 m. Prisikėlimo bažnyčia Kaune grąžinta tikintiesiems.
1993 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus laimėjo Algirdas Brazauskas. Už jį balsavo 60 procentų rinkėjų. 38 procentai balsavo už Stasį Lozoraitį. Tai buvo pirmieji Lietuvos istorijoje visuotiniai Prezidento rinkimai.
2001 m. Miškų institute, Kauno rajone, atidaryta pirmoji Lietuvoje Molekulinės genetikos ir biotechnologijos laboratorija, kurioje genetiškai tiriami medžiai, kuriamos pavienių genotipų ir medžių rūšių bei populiacijų atkūrimo programos bei vedamos naujos medžių rūšys.
2002 m. Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje atidarytas pirmasis Lietuvoje kaulų čiulpų persodinimo vaikams skyrius.
2005 m. per rekordiškai trumpą laiką – 36 dienas – baigtas filmuoti režisieriaus Algimanto Puipos filmas „Dievų miškas“, pripažintas populiariausiu ir pelningiausiu 2005 metų filmu Lietuvoje.
2008 m. su vizitu Didžiojoje Britanijoje lankęsis Prezidentas Valdas Adamkus įteikė buvusiai šios šalies Premjerei Margaretai Tečer (Margaret Thatcher) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ordino Didįjį Kryžių už nuopelnus Lietuvai ir dvišalių santykių puoselėjimą bei rėmimą.
2009 m. Vilniuje, Antakalnio kapinėse, palaidotas poetas Kazys Bradūnas.
2011 m. Čikagoje po ilgos ligos mirė garsus išeivijos publicistas, liberalios minties mėnraščio „Akiračiai“ įkūrėjas ir redkolegijos narys, „Santaros-Šviesos“ veikėjas Zenonas Rekašius. Jam buvo 83-eji.
2011 m. atsistatydino policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas. Policijos departamento vadovas buvo priverstas palikti pareigas dėl kraupios avarijos, kurią sukėlė neblaivus kelių policijos patrulis ir kurioje žuvo trys žmonės.
Lietuva vasario 15-ąją
1892 m. Paviluostoje, Latvijoje, gimė Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, diplomatas Kazimieras Bizauskas. Mirė 1941 m. netoli Červenės, Baltarusijoje.
1905 m. prasidėjo Vilniaus fabrikų ir amatų dirbtuvių darbininkų masiniai streikai, kurie tęsėsi iki kovo pradžios.
1906 m. Čepiškės kaime (Mažeikių r.) gimė Leopoldas Kumpikas, inžinierius mechanikas, technikos mokslų kandidatas, vadovėlių autorius.
1920 m. išleista pirmoji Lietuvos proginių pašto ženklų serija, skirta antrosioms Lietuvos nepriklausomybės metinėms.
1921 m. Lietuvos geležinkelių valdyba paskelbė pirmąjį Lietuvos istorijoje nuolatinio traukinių judėjimo tvarkaraštį – iš Kauno buvo galima vykti į Berlyną, Rygą ir kitur.
1922 m. Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė Žemės reformos įstatymą.
1990 m. Kaune atkurta Lietuvos šaulių sąjunga.
2000 m. Briuselyje prasidėjo oficialios Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje.
2006 m. Kultūros ministerija Vytauto Didžiojo karo muziejaus steigėjo teises perdavė Krašto apsaugos ministerijai. Tai vienintelis muziejus, priklausantis šiai ministerijai.
2008 m., minint Kauno savivaldos 600 metų sukaktį, atidarytas Kauno muziejus. Muziejus, veikęs XIX a. pabaigoje ir tarpukariu, atkurtas 2005 metų rudenį.
2009 m. Klaipėdoje, Vytauto gatvėje, atidengta atminimo lenta, kurioje įrašytos 1979–1989 metų Afganistano kare žuvusių devynių klaipėdiečių pavardės. Atminimo lentos, sukurtos uostamiesčio dizainerio Sauliaus Rimkaus, kompoziciją sudaro stiklo plokštė ir bronzinis karių bareljefas.
2010 m. eidamas 89-uosius metus Kaune mirė žymus neurochirurgas, habilituotas daktaras profesorius Leonas Klumbys.
2011 m. Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Rektorato posėdžių salėje, pasirašyta viešosios įstaigos – Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus steigimo sutartis. Prezidento biblioteka-muziejus bus kuriamas pagal JAV nusistovėjusią buvusių prezidentų palikimo saugojimo ir sklaidos formą.
