Kovo 29 dieną sukako 18 metų, kai Lietuva yra NATO – galingiausio gynybinio Aljanso pasaulio istorijoje – narė.
Šiandien, kai tebevyksta Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, kai kyla grėsmė euroatlantiniam saugumui, NATO vieningai aktyvavo gynybos planus ir reikšmingai sustiprino rytinį Aljanso flangą papildomais pajėgumais. NATO sąjungininkai ne tik atgraso, bet ir yra pasiruošę ginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą. Sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje yra pagrindinis šalies saugumo garantas.
Praėjusių metų gruodį Krašto apsaugos ministerijos užsakyta visuomenės nuomonės apklausa parodė: 89 proc. apklausos dalyvių palankiai vertina Lietuvos narystę NATO ir tai yra 2 proc. daugiau nei ankstesniais metais. 37 proc. respondentų narystę Aljanse vertino visiškai palankiai, teigiamas pokytis – 8 proc.
„Piliečių klube“ mažeikiškių klausėme, kaip jie vertina Lietuvos narystę NATO, ar per 18 metų keitėsi jų požiūris į Lietuvos narystę šiame Aljanse ir kaip.
Armandas PELDIS,
Mažeikių Gabijos gimnazijos prezidentas, abiturientas:
– Man netrukus bus 19 metų, o Lietuva 18 metų yra NATO narė. Aš asmeniškai domiuosi ir žinau apie šį Alijansą. Apie visus mūsų mieste gyvenančius jaunus žmones kalbėti negaliu. Tačiau galvoju, kad tendencija vis tiek yra tokia, kad dauguma jaunimo žino ir supranta, jog NATO yra ramstis mūsų valstybei.
Mokyklose temomis apie Lietuvos narystę NATO, Europos Sąjungoje dažniausiai yra kalbama pilietiškumo ugdymo, istorijos pamokų metu. Nors pilietiškumo ugdymo pamokų nebeturiu dvejus metus, tačiau mes šiomis temomis daug kalbėdavomės, diskutuodavome ir dauguma mano bendraamžių matė narystę NATO kaip pliusą, o ne kaip minusą. Istorijos pamokų metu, mano žiniomis, yra skirta net ir atskirų temų narystei aptarti.
Taigi, moksleiviai tikrai gauna informacijos, turi galimybę rasti atsakymus į jiems rūpimus klausimus.
Aš labai teigiamai vertinu tai, kad Lietuva prieš 18 metų įstojo į NATO. Buvimas valstybe nare įgalina Lietuvą dirbti su savo kariuomene, su kitų šalių kariuomenėmis, tobulinti karinį pasirengimą siekiant, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, nepasikartotų čia.
Taigi, mano požiūriu, NATO yra naudinga Lietuvai ir Lietuva yra naudinga NATO. Lietuva stengiasi būti visaverte nare, didinamas mūsų šalies gynybos biudžetas.
Ne ką mažiau svarbūs yra ir Lietuvos bei jos žmonių ryžtas, drąsa, patirtis. Turiu minty tai, kad vyresni šalies gyventojai matė, kaip ir kas vyko sovietmečiu. Ir dabar matydami, kas vyksta Ukrainoje, kiek gali remia šią šalį, jos žmones, nes supranta grėsmes, suvokia, kad Rusija nėra prognozuojama, tad karas gali būti sukeltas ir pas mus.
NATO visų pirma – karinė organizacija, o 5-asis jos straipsnis kalba apie tai, kad jei viena valstybė narė įsitraukia į karą, automatiškai įsitraukia ir visos likusios. Manau, nė viena pusė nenori, kad pasikartotų dar vienas pasaulinis karas. Todėl ta pozicija, kurios laikomasi, – ne tiesiogiai įsitraukti į karą, o tiekti Ukrainai ginklus, mano nuomone, yra protingesnė.
Judyta TEKINGUNDUZ,
pedagogė, senjorė:
– Prieš aštuoniolika metų, kai paklausė mano nuomonės apie Lietuvos įstojimą į NATO, pasakiau: gyvename tokiame pasaulyje, kuris ginkluotas nuo galvos iki kojų. Ir mes iš dviejų blogybių pasirinkome vieną. Nežinau – geresnę ar blogesnę.
Žmonės apskritai yra pacifistai, įsitikinę, kad karai ir ginklai – niekam nereikalingi. Prie tokių priskiriu ir save, todėl ir pasakiau tai, ką galvojau. Mes esame maža šalis, neutraliteto mes neišlaikysime, nes nesame Šveicarija, kur pasaulio didieji laiko pinigus ir jos nepuls, be to, turime grėsmingus kaimynus. Dabar, po aštuoniolikos metų, manau, kad pasirinkta blogybė buvo daug geresnė ir ji pasiteisino: kai didžioji kaimynė mums grasina beveik kiekvieną dieną, NATO mums tikrai reikalinga.
Virš mano vienkiemio yra lėktuvų skraidymo koridorius ir aš matau, kaip NATO šalių naikintuvai palydi rusų lėktuvus. Kartu aš su didele meile palydžiu NATO lakūnus: saugokite mus.
Ramunė BADAUKIENĖ,
„Ventos“ progimnazijos direktorė:
– Lietuvos narystę NATO vertinu palankiai. Dabartiniai įvykiai Ukrainoje net ir skeptikus turėtų įtikinti, kad tik būdami NATO nariais galime apsaugoti savo tautą ir valstybę. Nuo 2004 m. kovo 29 d., kai Lietuva tapo NATO nare, tai buvo geriausia, kas galėjo atsitikti mūsų mažai valstybei su palaipsniui vis mažėjančia tauta.
Turime įsivertinti savo pajėgumus ir tai, kad gyvename priešiškų valstybių atžvilgiu labai strategiškai nepalankioje vietoje – tarsi slenkstis tarp rytų ir vakarų, tad mums buvimas Aljanse yra saugaus kasdieninio gyvenimo užtikrinimo pagrindas ir garantas.
Pranas TRAKINIS,
Mažeikių 801-osios šaulių kuopos vadas:
– Mūsų narystę NATO ir tada, ir dabar vertinu kaip vieną iš aukščiausių mūsų politikos pasiekimų. Ir svarbiausia tai, kad tuometiniai politikai nepaslydo priimdami šį sprendimą. Manau, kad jau tada daugelis jautė, kokia grėsmė mūsų laukia iš Rusijos, ir priėmė sprendimą, kurį vertiname aukščiausiu lygmeniu.
Tai buvo savalaikis ir būtinas sprendimas, atsižvelgiant ir į dabartines realijas, kai vyksta karas Ukrainoje. Ypač kad turėjome patirties po okupacijos. Ir manau, kad mes, maža šalis, norėdami vėl netapti agresijos auka, privalėjome jungtis prie karinės sąjungos.
Kad nusprendėme teisingai, liudija ir tai, kad tokia didelė šalis kaip Švedija, atsižvelgusi į tarptautinę padėtį, jau mąsto apie narystę NATO.
Loreta BUTKUTĖ,
Vidas STANKUS
Nuotr. iš asmeninio ir redakcijos archyvų
