Lietuvos žydų genocido dienai – Atminties pamoka

Dvidešimt septynerius metus mūsų šalyje rugsėjo 23-ioji minima kaip Lietuvos žydų genocido diena.
Kad skaudūs, nemalonūs mūsų šalies istorijos įvykiai neužsimirštų, stengiasi mokytojai, kasmet organizuojantys renginius šiai datai paminėti, jaunajai kartai pasakojantys apie tai, kas įvyko 1941-aisiais ir šiek tiek vėliau, vežantys, vedantys moksleivius į pavenčius – vietą, kurioje buvo sušaudyti mūsų krašto miestuose ir miesteliuose gyvenę žydų tautybės žmonės.

Tiki švietimo galia

Kažkada žydai sudarė nuo trečdalio iki absoliučios daugumos Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų. Čia virė ekonominis, kultūrinis ir religinis bendruomenių gyvenimas. Žydai kartu su lietuviais ir kitomis Lietuvoje gyvenusiomis tautomis kūrė savo miestų veidą.
Šiandien apie tai primena tik nespalvotos nuotraukos muziejuose, archyvuose ir pavieniai vos pastebimi kažkada kunkuliavusio gyvenimo pėdsakai mūsų gatvėse ir dažniausiai bevardžiai masinių žudynių aukų kapai miškuose, palaukėse.

Žydų žudynių vietų Lietuvoje skaičiuojama per 200. Vienos gerai žinomos ir sutvarkytos, kitos beveik užmirštos ir nelankomos.
Mąstant apie Holokaustą, skaitant istorikų parašytas monografijas, dalyvaujant Holokausto temai skirtuose renginiuose, nejučia kyla mintis: kokia Lietuva būtų šiandien, jei ne visa tai, kas kadaise įvyko.
Šią mintį tarsi atliepia šiemet išleistos knygos „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais“ autorius istorikas Arūnas Bubnys: „Tikiu švietimo galia, ir ne už kalnų tas laikas, kai mūsų kolektyvinėje atmintyje Holokaustas bus suvokiamas kaip didelė ne tik žydų, bet ir visų mūsų tragedija, kurios metu Lietuva neteko fenomenalaus intelektinio, kultūrinio ir ekonominio potencialo.“

Data pasirinkta neatsitiktinai

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokytojai ir mokiniai kasmet rugsėjo 23-iąją pamini surengdami ir dalyvaudami ypatingose – Tolerancijos, Atminties pamokose.
Lietuvos žydų genocido dienos išvakarėse mokykloje surengta integruota istorijos ir lietuvių kalbos pamoka, kurią gimnazijos bendruomenė pavadino Atminties pamoka. Joje dalyvavo gimnazijos pirmokai.
Pasak Merkelio Račkausko gimnazijos istorijos mokytojos Silvos Paulauskienės, rugsėjo 23-ioji Lietuvos žydų genocido dienai minėti pasirinkta neatsitiktinai. Šią dieną 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus getas.

„Dažnai mums atrodo, kad visa tai, kas vyko Antrojo pasaulinio karo metu, vyko kažkur toli – galbūt Vilniuje, galbūt Lenkijoje. Bet iš tikrųjų visa tai vyko šalia mūsų“, – kreipdamasi į renginio dalyvius sakė mokytoja.

Parodytas filmas

Lietuvos žydų genocido dienos minėjimo dalyviams parodytas prieš kelerius metus gimnazistų drauge su mokytojais S. Paulauskiene ir Algirdu Vilku sukurtas filmas „Laikas ir likimai“.
Jis buvo sukurtas remiantis buvusio gimnazijos mokinio Izraelio Lemperto prisiminimais.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ona Kelpšienė pakvietė gimnazijos ketvirtą klasę lankančius mokinius paskaityti žydų kilmės lietuvių rašytojo Ichoko Mero apysakos „Geltonas lapas“ ištraukos „Sunkūs žingsniai“.
Anot mokytojos, kartais, džiaugdamiesi šiandiena, savo gyvenimu, galvojame, kad viskas, kas atsitiko Lietuvoje, dabar jau praeitis, apie kurią lengva kalbėti.
„Viskas yra čia, šalia mūsų, mumyse, su mumis. Dėl to ta istorija ir yra tokia svarbi. Mes neturime teisės jums nepasakyti šito“, – kalbėjo O. Kelpšienė.

Aplankė kapines ir žudynių vietą

Pagal seną žydų tautos tradiciją, lankantis žydų kapinėse, prie jų kapų ar žūties vietų yra nešamos ne gėlės, bet lauko akmenukai su ant jų užrašytais vardais.
Antrojo pasaulinio karo metu buvo nužudyti 28 Mažeikių gimnazijos žydų tautybės nariai – 24 mokiniai ir 4 mokytojai.
Įtvirtindami Atminties pamokos metu išgirstą informaciją bei Lietuvos žydų holokausto istoriją, šį rugsėjį gimnaziją lankyti pradėję pirmos klasės mokiniai simboliškai perskaitė ant akmenukų surašytus nužudytųjų vardus.
Po Atminties pamokos viena pirmokų klasė drauge su klasės kuratore S. Paulauskiene vyko į Mažeikių pavenčius, kur 1941 metų liepos 30 dieną buvo sušaudyti šios gimnazijos mokytojai ir mokiniai. Ten jie paliko akmenukus su jų vardais.
Tokį ritualą gimnazijos bendruomenė atlieka jau daugybę metų, nes žydų tauta tiki: kol yra gyvas žmogaus vardas, tol yra gyvas ir žmogus.

Ėjo „Atminties keliu“

Minėdami Lietuvos žydų genocido dieną, Gabijos gimnazijos jaunieji šauliai ketvirtadienio rytą prie Gabijos skulptūros iš akmenukų, ant kurių buvo užrašyti Mažeikiuose gyvenusių žydų tautybės žmonių vardai, sudėliojo menorą – septynšakę žvakidę, Izraelio valstybės simbolį.

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti iniciatyva, rugsėjo 23-iąją visoje Lietuvoje vyko pilietinė akcija „Atminties keliu“. Gimnazijos bendruomenės nariai prie jos prisijungė – ėjo keliu, kuriuo prieš 80 metų niekuo ir niekam nenusikaltę Mažeikių žydai buvo varomi į mirtį.
Nuotr. autorės ir iš Gabijos gimnazijos archyvo