Mažeikių ligoninė siekia atsikratyti nuostolingų vandens procedūrų paslaugų. Esą sunkmečiu pinigus švaistyti pramogoms gėdinga. Baseiną pamėgę mažeikiškiai renka parašus dėl jo išsaugojimo. Už skyriaus išlikimą pasisako ir Savivaldybės meras, tačiau lemiamą žodį turės tarti Savivaldybės taryba.
RENKAMI PARAŠAI
Savivaldybės merą Vilhelmą Džiugelį bei Seimo narį Stanislovą Giedraitį pasiekė beveik pusė tūkstančio mažeikiškių parašų. Kreipimąsi pasirašę gyventojai prašo neatimti Mažeikių ligoninės baseino ir kitų balneologijos skyriaus paslaugų.
Viena iš parašų rinkimo iniciatorių Stasė Čupkovienė „Santarvei“ teigė, kad žinia, jog nuo Naujųjų metų gali nebelikti baseino, sukėlė vandens procedūras pamėgusių žmonių pasipiktinimą.
„Tai ypač neigiamai atsilieptų šeimoms su vaikais, nes kelių asmenų šeimai nueiti į privatų, brangiai kainuojantį baseiną nėra galimybių. Kai pašonėje veikia aplinką teršianti naftos perdirbimo gamykla, norisi turėti galimybę profilaktiškai pasirūpinti sveikata“, – teigė pašnekovė.
Šiuo metu už valandą baseino paslaugų suaugusiajam tenka mokėti 6 litus, vaikui – 3 litus. S. Čupkovienė patikino, kad žmonės sutiktų mokėti ir dvigubai, kad tik būtų išsaugotos vandens procedūros.
BUVO MESTAS
GELBĖJIMO RATAS
Mažeikių ligoninės vadovams baseinas galvos skausmu tapo 2008 metais, kada sveikatos apsaugos ministras išleido įsakymą, pagal kurį vandens procedūros nebepriskiriamos reabilitacijos paslaugoms. Ministerijos klerkų sprendimu tokių paslaugų nebefinansuoja ligonių kasos. Todėl jau 2008 metais ligoninei baseinas „uždirbo“ beveik 47 tūkstančius litų nuostolio.
Mažeikių ligoninei pritrūkus pinigų baseinui išlaikyti, nuo Naujųjų metų jo veikla porai mėnesių buvo sustabdyta. Ligoninė dėl sudėtingos situacijos kreipėsi į Savivaldybės vadovus, politikus, prašydama spręsti tolesnę baseino veiklos perspektyvą, numatyti finansavimo šaltinius.
Situaciją aiškinosi Sveikatos komitetas, Savivaldybės mero sudaryta darbo grupė. Tuokart gelbėjimo ratas buvo mestas. Iš Visuomenės sveikatos programos skirta šiek tiek per 100 tūkstančių litų paremti ligoninės parengtai programai. Ji balneologijos skyriui šiais metais padėjo išlikti.
GYDYMO TARYBA
PRITARĖ
Šiems metams artėjant prie pabaigos Mažeikių ligoninės direktorius Albinas Lidžius kreipėsi į Savivaldybę dėl balneologijos skyriaus uždarymo. „Santarvei“ jis sakė, kad šis klausimas buvo svarstytas ligoninės Gydymo tarybos posėdyje ir daugelis jo narių pritarė, kad reikia atsisakyti nuostolingų paslaugų.
Baseino išlaikymas ligoninei kainuoja apie 150 tūkstančių litų. Anot direktoriaus, tokią sumą tektų nurėžti nuo gydymo paslaugų.
„Kai kurios ligoninės turi nedidelius baseinėlius ambulatorinei reabilitacijai. Galbūt tokie ir tarnauja pacientams pritraukti. Mūsų ligoninė turi vos ne pramoninį baseiną, kurio išlaikymas labai brangus“, – lygino įstaigos vadovas.
A. Lidžius atkreipė dėmesį ir į tai, kad baseino patalpoms ir seniems įrengimams atnaujinti reikalingos didelės investicijos.
GYDYMO PASLAUGOS –
SVARBIAUSIOS
Mažeikių ligoninės steigėjas yra Savivaldybės taryba. Nuo politikų sprendimo priklausys baseino likimas.
„Politikai gali nuspręsti, kad Mažeikiuose būtina daryti širdies persodinimo operacijas, tačiau tam reikia pinigų. Jeigu politikai nuspręs palikti baseiną ir skirs pinigų, teks dirbti toliau“, – teigė direktorius.
A. Lidžiaus nuomonė kategoriška: jeigu Savivaldybė tokia turtinga ir skiria pinigų pramogoms, geriau jau tegu paremia gydymo paslaugas, kad ligoniams nereikėtų pirktis vaistų ar medicinos priemonių. Pinigų trūksta sunkios patologijos gydymui, reanimacijos ir kitoms medicinos paslaugoms.
Anot direktoriaus, nėra pasaulyje valstybės, kurioje būtų pakankamas finansavimas, o tuo labiau – Lietuvoje.
„Jeigu mūsų šalies medicina yra priešpaskutinėse vietose, tai ne dėl gydymo kokybės, o dėl finansavimo“, – teigė A. Lidžius.
PRAMOGOS –
NE LIGONINĖS PASLAUGA
Nors ministerijos klerkų sprendimu vandens procedūros nebelaikomos reabilitacijos paslaugomis, medikų teigimu, jos labai svarbios. Esą labai skiriasi mankšta vandenyje nuo „sausos“ mankštos. Ypač vandens procedūros reikalingos vaikams dėl ydingos laikysenos, stuburo iškrypimų.
„Važinėti dviračiu irgi sveika, bet ligoninė nėra įpareigota kiekvienam mažeikiškiui nupirkti po dviratį“, – replikavo A. Lidžius.
Ligoninės direktorius prasitarė, kad jam būtų gėda, jeigu Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšos būtų skiriamos pramogoms. Kai už apsilankymą baseine, kur veikia net dvi pirtys, tereikia mokėti 6 litus, anot pašnekovo, kai kurie mažeikiškiai ateina tik apsiprausti, nes miesto pirties paslaugos net dviem litais brangesnės. Brangiau kainuoja ir apsilankymas Sporto mokyklos baseine. Tokią paslaugos kainą ligoninės baseine yra nustačiusi Savivaldybės taryba.
„Pramogas nuo ligoninės reikia atskirti. Galima baseiną išnuomoti arba vandens procedūrų paslaugoms teikti kurti viešąją įstaigą. Yra politikai, tegu jie mąsto. Aš esu ligoninės direktorius, o ne pramogų verslo atstovas“, – A. Lidžius nebuvo linkęs kalbėti, kokiomis sąlygomis apsimokėtų išlaikyti balneologijos skyrių su baseinu.
Direktorius nuramino skyriaus darbuotojus. Esą kelioms slaugytojoms vietos atsirastų ligoninėje, nes atleidžiami pensinio amžiaus darbuotojai.
LENGVATA
PASINAUDOJA
NEDAUG GYVENTOJŲ
Metų pradžioje darbo grupei sprendžiant baseino likimą Savivaldybės gydytoja Irena Vaicekavičienė palaikė siūlymus plėsti baseino paslaugas, efektyviau panaudoti turimas patalpas.
„Vandens procedūros ligos neišgydys, bet užbėgti jai už akių gali padėti“, – apie būtinumą paslaugas įtraukti į sveikatinimo programas kalbėjo gydytoja.
Savivaldybės gydytoja, kol nėra galutinių ataskaitų, „Santarvei“ negalėjo išsamiai atsakyti, kiek naudinga buvo šiemet pirmą kartą vykdoma programa, pagal kurią mažeikiškiai lengvatinėmis sąlygomis galėjo naudotis baseino ir kineziterapijos paslaugomis (Savivaldybė dotuoja 70 proc. baseino ir 100 proc. kineziterapijos paslaugų kainos).
„Vandens procedūros grūdina. Programa tikėjomės atkreipti žmonių dėmesį į sveikatą, paskatinti juos lankytis baseine. Tikėjomės, kad sunkmetis neužtruks, ir gyventojai turės galimybę sumokėti už paslaugas, tačiau gyvenimo realybė neatitinka metų pradžioje buvusių lūkesčių. Realūs kaštai yra didesni, negu žmonės dabar moka“, – situaciją apibūdino gydytoja.
Anot I. Vaicekavičienės, sunkmečiu Savivaldybė turi sumažinti finansuojamų programų skaičių. Be to, vidutiniškai tik apie 5,5 procento rajono gyventojų gali lengvatinėmis sąlygomis po vieną kartą apsilankyti baseine bei apie vieną procentą vaikų gauti kineziterapijos paslaugas.
„Peršasi išvada, kad ryškesnio sveikatingumo rodiklių pagerėjimo tikėtis būtų drąsu“, – savo nuomonę dėl baseino ateities išsakė Savivaldybės gydytoja.
POLITIKAMS REIKIA
IŠSAMESNĖS
ANALIZĖS
Anot Sveikatos komiteto pirmininkės Irenos Macijauskienės, pačiu laiku imta kalbėti apie balneologijos skyriaus likimą. Jeigu bus nuspręsta jį uždaryti, reikia permainoms pasiruošti iš anksto, informuoti gyventojus.
Komitetas jau buvo kartą susirinkęs, išklausė ligoninės direktoriaus argumentų. Tačiau liko dar daug neatsakytų klausimų.
Politikė bando išsamiau išsiaiškinti situaciją: ar viskas padaryta, kad skyrius dirbtų efektyviau, ar įmanoma iš paslaugos gauti pelno ir pan.
„Kategoriškos nuomonės dėl baseino ateities neturiu. Galbūt iš tikrųjų paslaugas turėtų teikti ne ligoninė, o reikėtų ieškoti norinčiųjų jas perimti. Aiškinamės, analizuojame, skaičiuojame, kad galėtume viską įvertinti ir priimti teisingą politinį sprendimą“, – teigė komiteto pirmininkė.
MERUI RŪPI
„SAVO KŪDIKIS“
Už baseino išsaugojimą pasisako ir Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis. Būtent jo iniciatyva, jam dirbant ligoninės vadovu, ir buvo įkurtas balneologijos skyrius, atnaujintas baseinas. Visa tai kainavo apie milijoną litų biudžeto lėšų.
Meras prisipažino, kad jam būtų daugiau negu liūdna, jeigu vandens procedūrų nebeliktų. Jis prisiminė, kokius kryžiaus kelius reikėjo nueiti norint jas padovanoti mažeikiškiams. Tuo metu kartelė taip buvo užkelta, be baseino nebuvo įmanoma teikti reabilitacijos paslaugų.
„Tokia kaina (už baseiną – 6 litai – B. R.) buvo koalicijos dovana mažeikiškiams, ir tiek. Bet juk kainas galima ir persvarstyti. Manau, kad turėtų išlikti paslaugos tęstinumas. Tai yra žmonių sveikatinimas“, – samprotavo meras apie pigias vandens procedūras.
V. Džiugelio manymu, ligoninė su savo prašymu nuėjo lengviausiu keliu. Esą reikia skaičiuoti, ieškoti įvairių variantų, o ne skubėti dėti tašką.
„Žinoma, lemiamą sprendimą priims Savivaldybės taryba. Mano balsas tik vienas iš 27 (tiek yra Tarybos narių – B. R.)“, – pridūrė meras.
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO ir iš redakcijos archyvo.: Rajono politikai šiais metais jau antrą kartą turės apsispręsti dėl ligoninės baseino likimo.
