Parodos pristatyme dalyvavusi Ksavera Butkienė (kairėje) pasidalijo prisiminimais apie Vladą Burbą. Autorės nuotr.
Antradienį senajame Mažeikių ligoninės pastate, stovinčiame J. Basanavičiaus ir V. Burbos gatvių sankryžoje, pristatyta kilnojamoji paroda apie gydytoją Vladą Burbą.
Paroda – senajame pastate
Šiemet sukako 125 metai, kai gimė chirurgijos pradininkas Mažeikiuose, gydytojas V. Burba.
Paminėdami šią sukaktį bei norėdami pagerbti garsų chirurgą, Mažeikių muziejaus darbuotojai parengė ir visuomenei pristatė nedidelę kilnojamąją parodą – tris stendus, kuriuose pateikiamos įdomiausios nuotraukos iš šios asmenybės gyvenimo, įvardijami svarbiausi biografijos faktai.
Iki šiol parodą apžiūrėti turėjo galimybę mažeikiškiai, apsilankę centriniame ligoninės pastate. Šią savaitę ji eksponuojama senajame ligoninės pastate, kuris medikų iki šiol vadinamas Burbos ligonine.
Parodos rengėjai tikisi, kad į gydymo įstaigas ateinantys žmonės ras laiko ir turės noro stabtelėti bei pasidomėti gydytojo gyvenimo istorija.
Prisidėjo projektuojant
Senajame ligoninės pastate įsikūrusių sveikatos priežiūros įstaigų lankytojus antradienį kiek glumino parodos pristatymo dalyvių keliamas šurmulys. Vieni trumpam stabtelėdavo pasižiūrėti, kas čia vyksta. Kiti praeidavo savo keliais.
Istoriniuose šaltiniuose medinė Mažeikių ligoninė minima nuo 1919 metų. Joje iš pradžių dirbo penki medikai. Vėliau, 1923 metais, būtent V. Burbos pastangomis, pradėtas statyti naujas ligoninės pastatas. Veikti jis pradėjo 1938-aisiais.
„Kiek suprantu, projektuojant šį pastatą, V. Burba vienaip ar kitaip prisidėjo, nors ir nebuvo architektas. Daugiau niekur Lietuvoje nesu mačiusi tokio architektūrinio-chirurginio sprendimo: pastatas suprojektuotas taip, kad chirurginė operacinė salė yra tarsi erkeryje – išsikišusi iš paties pastato. Siekta, kad kuo daugiau šviesos pakliūtų ant chirurginio stalo“, – pastebėjimu pasidalijo muziejininkė Jūratė Miliauskytė.
Prašo pasidalinti informacija
Pasak muziejininkės, ateityje, jei bus galimybių, planuojama parengti ir daugiau kilnojamųjų parodų apie žymius Mažeikių krašto žmones.
„Norime pranešti, kad muziejus saugo visą paveldą – tiek kilnojamąjį, tiek ir nekilnojamąjį, pasakojantį apie visus iškilius žmones. Ne vien tik apie menininkus. Gydytojo Burbos pavyzdžiu norime pasakyti, kad visa tai, kas pateko į muziejų, yra saugoma, o iš tos saugomos informacijos rengiamos parodos“, – kalbėjo muziejininkė.
J. Miliauskytė mažeikiškiams perdavė žinią: muziejininkai laukia žmonių, saugančių prisiminimus, nuotraukas ar dokumentus apie vieną ar kitą iškilią Mažeikių krašto asmenybę, bei prašo pasidalyti šia informacija.
Specialistė sakė tikinti, kad, susivienijus visuomenei ir muziejininkams, tokių kilnojamųjų parodų, kurias savo erdvėse gali eksponuoti įvairios įstaigos bei organizacijos, ateityje bus galima parengti dar labai daug.
Gydė artimą giminaitį
Kilnojamosios parodos pristatyme dalyvavo 44-erius gyvenimo metus medicinai atidavusi Ksavera Butkienė. Ji dirbo felčere Ketūnuose, Pikeliuose, paskui persikėlė į Mažeikius, dirbo ligoninėje, vaikų skyriuje.
Su V. Burba bendrauti bei jį pažinti jai teko kaip nelaimės ištikto žmogaus šeimos narei. O vėliau – jau ir kaip medikei.
„Prisimenu, kad mano senelį dar 1937 metais ištiko nelaimė. Jis kartą pjovė mišką ir pasibaidė arklys. Atsitiko taip, kad gyvulys senelį tempė per mišką, draskė… Jam buvo atmušti inkstai, visas sutino. Nedelsiant buvo kreiptasi pagalbos į V. Burbą ir jis senelį gydė, jo sveikatą prižiūrėjo šešerius metus.
Beje, senelio pavardė irgi buvo Burba, tad, kai jis nuvažiuodavo pas gydytoją, šis draugiškai sakydavo: „O, mano brolis atvažiavo“, – pasakojo mažeikiškė.
K. Butkienė sakė girdėjusi daug gerų žodžių bei gražių prisiminimų apie garsųjį chirurgą. Anuomet už operacijas pacientai turėdavę susimokėti. Mažeikiškės pasakojimu, buvo situacijų, kai V. Burba ieškodavo ir rasdavo išeitį, kaip sunkiau gyvenantiems, pinigų stokojantiems pacientams sumažinti šį mokestį.
Atvažiavo ne į gimtinę
Mažeikiškės prisiminimuose V. Burba išliko kaip labai geros širdies, išmintingas žmogus. Jai įsiminė jo žemas balsas.
Pasak K. Butkienės, V. Burba – aukštas, solidus vyriškis, tikras savo specialybės profesionalas – buvo gerbiamas bei žinomas visoje Žemaitijoje. Ypač jį vertino jaunieji kolegos, mokiniai, kuriems gydytojas visokeriopai padėdavo.
„Galbūt kai kam gali atrodyti įdomus faktas, kodėl Burba iš Rusijos atvažiavo dirbti čia, į Mažeikius.
Mano klasės draugo mama tarnavo pas Barstyčių kleboną. Kartą tarnaitė išgirdo klebonus kalbant, kad daktaro Burbos giminės šaknys yra Skuodo rajone. Bet ten jis nevažiavęs dėl to, kad Skuodo valsčiuje, Aleksandrijoje, dirbo kitas žymus daktaras – Ferdinandas Kaunackis“, – pasakojo mažeikiškė.
Loreta BUTKUTĖ
