Mažeikių miesto, o kartu ir jo ligoninės istorija susijusi su Liepojos–Romno geležinkelio tiesimu. Pastačius šiame kaime geležinkelio stotį, daugėjo čia besikuriančių gyventojų ir geležinkeliečių. Atsirado ir didesnis medicininės pagalbos poreikis.
Ligoninės priešistorė
Dabartinėje Mažeikių ligoninės svetainėje rašoma, kad aptarnauti geležinkeliečių į Mažeikius 1893 m. atvyko pirmasis medicinos felčeris Šteichmanas. Naujagimius tuomet priimdavo kaimo bobutė pribuvėja Vaičkienė.
Tik 1906 m. Mažeikiuose įsikūrė pirmasis gydytojas Pačerinskas (Mažeikių krašto enciklopedijoje jo pavardė rašoma Panzeržinskis). 1920 m. Širvinskienės name (dabartinėje Stoties gatvėje) buvo atidaryta vaistinė „Aptiekarskijmagazin“, joje dirbo provizorius Gritė. Vėliau ši vaistinė buvo perkelta į Laisvės gatvę (dabar čia – pašto pastatas). 1926 m. staiga mirus provizoriui Gritei, vaistinę nupirko Švarcas ir įkūrė Mažeikių apskrities savivaldybės vaistinę. Joje dirbo 5 provizoriai, tarp jų – mūsų krašte gerai žinoma žolininkė provizorė Eugenija Motuzaitė.
Per Pirmąjį pasaulinį karą, vokiečių okupacijos metu, Mažeikiuose dirbo trys medicinos felčeriai: Opulskis, kilęs iš Mitkaičių kaimo, Telšių apskrities, Vanagas ir Gurskis. Jie baigė Vilniaus centrinę felčerių mokyklą, kuri aptarnaudavo 3 gubernijas: Kauno, Vilniaus ir Gardino.1919 metais Mažeikiuose jau dirbo ir 3 gydytojai: Krongolis (O. Krongoldas – MKE), Povilas Tautvaišas ir gydytojas Mikuckis, kilęs nuo Telšių. Visi šie gydytojai dirbo privačiai.
1919 metų pabaigoje Mažeikių apskrities taryba priėmė nutarimą statyti ligoninę. Lėšų šiam sumanymui įgyvendinti Taryba neturėjo daug, todėl susitarė su plytinės savininku Jazdausku, kuris už nedidelę pinigų sumą perleido daržinę. Po metų pušyne jau stovėjo medinis ligoninės pastatas.
Jis buvo suskirstytas į tris dalis, viename pastato gale buvo kambariai, vienas skirtas medicinos seselei, o kitas – gydytojui. Antrame pastato gale buvo nedidelė operacinė. Kitos patalpos buvo numatytos Chirurginiam, Vidaus ligų ir Gimdymo skyriams.
Plėtėsi pamažu
Ligoninė, savo veiklą oficialiai pradėjusi 1921 m. sausio 1 d., tiesiogiai priklausė Sveikatos departamentui Kaune. Joje dirbo šis personalas: gydytojas Mikuckis, medicinos seserys Stravinskaitė ir Barkevičiūtė, akušerio pareigoms atvyko Julija Černienė, felčeris Gurskis buvo priimtas ūkio vedėju.
Mažeikių krašto enciklopedijoje (MKE) pristatoma tolesnė šios įstaigos plėtra: 1923 m. ligoninei buvo pastatytas medinis namas, po poros metų prie jo pristatytas fligelis.
1923 m. pabaigoje ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas Vladas Burba, atvykęs iš Rusijos. Tuo laiku ligoninėje operacijos buvo atliekamos ant paprasčiausio medinio stalo, iš pradžių – ir prie žibalinės lempos, nes dar nebuvo elektros.
V. Burbos pastangomis, 1926 m. ligoninėje buvo įsteigta klinikinė laboratorija, iš pradžių joje tyrimus atlikdavo pats chirurgas. 1928 m. ligoninė gavo rentgeno aparatą, čia pradėjo dirbti dar du gydytojai: pediatras ir terapeutas. Pribrendo reikalas statyti naują ligoninę ir V. Burbai pavyko įtikinti miesto savivaldybę, kad ji Mažeikiams reikalinga.
1928 m. Mažeikių apskrityje padaugėjo dėmėtosios šiltinės atvejų, todėl Savivaldybė nusprendė statyti užkrečiamų ligų dispanserį, pavadintą Valstybine odos ir veneros ligų ligonine. 1930 m. pradžioje iš Vidaus reikalų ministerijos šiai statybai buvo gauta beveik 50 tūkst. litų pašalpa, tų pačių metų gruodžio 15 d. buvo atidarytas 24 lovų dispanseris. Iš viso statyba kainavo 75 tūkst. litų, iš jų 15 tūkst. prisidėjo apskrities savivaldybė.
Įdomi statistika iš MKE
MKE įkūrėjas Algirdas Vilkas iš įvairių tarpukario leidinių (tiksli bibliografija nurodoma MKE svetainėje – aut. past.) surinko įdomios informacijos apie ligoninės darbą 4-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
1931 m. abiejose ligoninėse dirbo 2 gydytojai, 3 medicinos seserys, 4 slaugytojos, virėja, skalbėja, ūkio vedėjas ir sargas. Ligoninė turėjo Chirurginį, Vidaus ligų ir Gimdymo skyrius, iš viso 30 lovų. Prie jos veikė ambulatorija, buvo atidaryta vaistinė.
1931 m. iki lapkričio 1 d. ligoninėje gydėsi 214 chirurginėmis ligomis sergantys žmonės, 96 – vidaus ligomis, 42 – užkrečiamomis, 2 – venerinėmis ligomis, 117 moterų gydėsi ginekologines ligas.Tuo laikotarpiu medikų pagalba pasinaudojo 63 gimdyvės bei 2 akių ligomis ir 13 nervų ligomis sergančių ligonių. Buvo atliktos 298 operacijos.
Už ligonių gydymą stacionare buvo imamas 7 litų dienos mokestis, o už ambulatorinių – 2,5 lito.
1933 m. kovo 2 d. ligoninė buvo užsidegusi. 1935 m. gegužės 1 d. joje buvo įsteigta tuberkuliozės patalpa, kurioje buvo gydomi džiova sergantys žmonės. 1935 m. Mažeikių ligoninėje jau buvo 42 lovos, joje gydėsi 1140 ligonių.
Į naują ligoninę – iš visos Žemaitijos
1937 m. pavasarį pradėta naujos ligoninės statyba, jai gauta 45 tūkst. litų iš viešųjų darbų fondo ir dar 70 tūkst. litų skyrė valdžia. Ligoninė buvo iškilmingai atidaryta 1938 m. gruodžio 10 d. Tuo metu tai buvo viena iš moderniausių ligoninių. Joje buvo įrengta apie 70 didesnių ir mažesnių patalpų, ji naudojosi centriniu šildymu, kanalizacija, iš vieno aukšto į kitą sunkūs ligoniai buvo perkeliami elektriniu liftu. Į Mažeikių ligoninę žmonės gydytis atvykdavo iš visos Žemaitijos.
1939 m. ligoninė turėjo 100 lovų, be to, buvo įrengtas ir 4 lovų gimdymo stacionaras Viekšniuose. Iš viso joje dirbo 5 gydytojai ir du stažuotojai.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, V. Burba buvo atleistas iš ligoninės vadovo pareigų ir dirbo eiliniu chirurgu. Tuo laiku į ligoninę pateko nemažai sužeistų karių, tad vokiečiai užėmė beveik visas ligoninės patalpas, o civiliams gyventojams liko vos kelios palatos.
Kol pro Mažeikių kraštą praūžė frontas, V. Burba su keliais ligoninės darbuotojais įsikūrė kaime. Gyventojų namuose jie ligoniams teikė medicininę pagalbą.
Tarpukariu ir karo metais ligoninėje dirbo gydytojai V. Gliaudytė-Leknienė, I. Šalkauskas, Tautvaišas, I. Skeivys, O. Krongoldas, Vladas Pūnis.
Pasitraukdama iš Mažeikių vokiečių kariuomenė išsivežė beveik visą aparatūrą, instrumentus, medikamentus, sunaikino rentgeno aparatą. Pastatas buvo apgadintas, todėl pirmaisiais pokario metais ligoninė nedirbo, jai buvo suteiktos laikinos patalpos kitame pastate.
Po karo ligoninė buvo atstatyta ir išplėsta. Pvz.,1968 m. Mažeikių ligoninėje jau dirbo 43 gydytojai, 143 vidurinio medicinos personalo darbuotojai.
Modernizavimo banga
1973 m. Mažeikių ligoninė buvo rekonstruota ir įrengta ligoninės vaistinė. 1979 m. pradėjo veikti naujas gydomasis 200 lovų korpusas, kuriame įrengtos 3 operacinės. 1989 m. ligoninėje buvo atidarytas Reanimacijos skyrius. 2004 m. spalio mėn. – naujas Radiologijos skyrius, kuris sujungė echoskopinius ir rentgeno kabinetus bei kompiuterinį tomografą, įsigytą 2002 m.
2009 m. pradėjo veikti naujas 16 pjūvių kompiuterinis tomografas, kainavęs apie 1,8 mln. litų. Jį pagal jungtinę sutartį nupirko ligoninė, Mažeikių rajono savivaldybė ir „Medea“ klinikų tinklas.
1992 m. prie ligoninės pradėtas statyti pastatas, kuris turėjo tarnauti ir administracijai, ir ligoniams. Čia buvo planuojama įrengti maldos, administracijos patalpas, posėdžių salę. Tačiau sumanymas nebuvo įgyvendintas. Pastatas nugriautas 2011 m. gruodžio mėn.
1995 m. Mažeikiuose pastatyti nauji gimdymo namai (plotas 10 tūkst. kv. m), jų statyba kainavo 10 mln. litų. Statybų pradžiai lėšų skyrė naftos gamykla, vėliau vienintelis finansavimo šaltinis buvo rajono biudžetas. Statyba tęsėsi apie šešerius metus. Didelio pastato išlaikymas buvo našta rajono biudžetui.
Vykdant ligoninės restruktūrizaciją, 2005 m. iš gimdymo namų į ligoninę buvo perkeltas Akušerijos-ginekologijos skyrius, o 2006 m. pastatas buvo nugriautas, gimdymo namų vietoje pastatytas prekybos centras „Maxima“.
2006 m. vasario mėn. ligoninėje atidaryta ES standartus atitinkanti sterilizacinė, lapkričio mėn. atlikta pirmoji laparoskopinė apendicito operacija. 2007 m. gegužės 11 d. ligoninėje duris atvėrė naujai ir moderniai aprūpintas rentgeno kabinetas, 2008 m. liepos mėn. po renovacijos atidarytas Operacinės-reanimacijos skyrius, 2009 m. lapkričio mėn. – Priėmimo-konsultacinis skyrius.
Daugelis šių ir kitų naujovių (patalpų ir įrangos atnaujinimas) Mažeikių ligoninėje buvo įgyvendinta naudojant ES struktūrinių fondų ir pačios ligoninės biudžeto lėšas.
Parengė Audronė MALŪKIENĖ
Ačiū už tokį įdomų ir gražų pasakojimą.