Praėjusiais metais Mažeikių ligoninėje darbo neteko 42 darbuotojai, pusė jų – slaugytojai.
Žinia apie tai viešoje erdvėje sukėlė įvairių spėlionių: vieni nerimauja dėl jos statuso pasikeitimo, kiti apskritai jau „uždarinėja“ ligoninę ar kai kuriuos jos skyrius.
Įstaigos vadovas Albinas Lidžius bando nuraminti mažeikiškius – kol kas niekas nekalba apie jos paslaugų siaurinimą. O etatų mažinimas buvęs neišvengiamybė: darbo užmokesčio fondas didėja, o galimybės užsidirbti mažėja.
Atlyginimai – didžiausios išlaidos
Mažeikių ligoninės veiklos ataskaitos duomenimis, praėjusių metų pradžioje joje dirbo 471 darbuotojas, o metų pabaigoje – 429. Atleista buvo įvairių kategorijų specialistų, darbininkų, nepakitęs liko tik gydytojų skaičius – jų ligoninėje yra septyniasdešimt.
Trylika metų Mažeikių ligoninei vadovaujantis Albinas Lidžius „Santarvei“ teigė, kad tai nėra pirmas etatų mažinimas, tačiau atsisakyti tiek daug darbuotojų per vienerius metus teko pirmą kartą. „Kada mažėja gydytojų, nebegalime uždirbti pinigų tiek, kiek anksčiau, tai turime ieškoti taupymo rezervų. Be abejo, kai septyniasdešimt du procentai visų mūsų išlaidų sudaro darbo užmokesčio fondas su įmokomis „Sodrai“, žvilgsnis krypsta į darbuotojus. Kodėl tokių žingsnių nesiėmėme anksčiau? Nes tai labai skausmingas, sunkus periodas ir ryžtis atleisti darbuotojus nėra taip paprasta“, – situaciją komentavo direktorius.
Konfliktų pavyko išvengti
A. Lidžiaus teigimu, administracija ilgai, atsakingai sprendė, kaip viską sudėlioti, kad darbuotojai kuo mažiau nukentėtų. Buvo nutarta pirmiausia atsisakyti nebūtinų etatų ir pareigybių, tartasi su skyrių vedėjais, slaugos administratoriais, pačiais darbuotojais. Lengviausia buvo susitarti su tais, kurie jau buvo įgiję teisę į senatvės pensiją. Pavyzdžiui, tarp slaugos ir jai prilygstančių specialistų tokių buvo 14. Šeši slaugytojai sutiko nutraukti darbo sutartis savo iniciatyva.
„Etatų mažinimą vykdėme dviem būdais: aktyviu – tai yra keičiant darbo sutartis ir perkeliant darbuotojus į kitas darbo vietas, nutraukiant darbo sutartis šalių susitarimu, mažinant darbo krūvį darbuotojams, dirbantiems daugiau nei etato krūviu, nutraukiant darbo sutartis darbdavio iniciatyva ir pasyviais veiksmais – darbo sutartis nutraukiant pačių darbuotojų iniciatyva. Nors procedūra ir nemaloni, konfliktų dėl etatų mažinimo pavyko išvengti“, – teigė įstaigos vadovas.
Šis mažinimas daugiausia palietė ambulatorinių ir stacionaro skyrių nekvalifikuotų darbuotojų bei Ūkio skyriaus darbuotojų gretas.
A. Lidžius patikino, kad dėl darbuotojų atleidimo paslaugos ligoninės pacientams nenukentės – perskirstyti darbo krūviai, sugretintos pareigybės. Pavyzdžiui, Infekcijų kontrolės ir dezinfekcijos-sterilizacijos skyriuje bei Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje dalis slaugytojų pareigybių (kur galima pagal darbų pobūdį) pakeista pagalbinių darbuotojų ar slaugytojų padėjėjų pareigybėmis.
Metus baigė nuostolingai
Mažeikių ligoninės duomenimis, jos pajamos praėjusiais metais siekė beveik 7 mln. eurų. Iš jų pajamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo už suteiktas medicinines paslaugas sudaro beveik 6,6 mln., arba 300 tūkst. eurų mažiau nei 2016 metais.
Dar blogiau. A. Lidžius teigė, kad pirmą kartą per jo vadovavimo ligoninei laikotarpį metus ji baigė nuostolingai – nuostolis siekė net 263 tūkst. eurų.
Tiesa, direktorius neigia, kad tokie rezultatai susiję su netinkamu ligoninės veiklos organizavimu ar kitomis panašiomis subjektyviomis priežastimis.
„Mūsų ligoninės finansavimas ne biudžetinis – kiek uždirbame, tiek ir gauname. Gydymo paslaugų sumažėjo, pajamų taip pat“, – situaciją lygino A. Lidžius.
Savo teiginį vadovas pagrindžia konkrečiais skaičiais. Praėjusiais metais neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų su teritorinėmis ligonių kasomis, negauta 179 tūkst. eurų: 26 tūkst. eurų už aktyviojo gydymo, 46 tūkst. eurų už ambulatorines specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Labiausiai ligoninės finansams smogė sumažėję gimdymai, negauta 106 tūkst. eurų.
A. Lidžiaus skaičiavimu, dar 53 tūkst. eurų netekta dėl aktyviojo gydymo paslaugų skaičiuojamojo balo vertės sumažinimo nuo 1,25 iki 1,10.
Finansiniam rezultatui įtakos turėjo ir tai, kad praėjusiais metais vidutiniškai 4,1 proc. buvo didintas įstaigos darbuotojų darbo užmokestis. Be to, teko išmokėti beveik 112 tūkst. eurų išeitinių pašalpų.
Viskas priklauso nuo specialistų
A. Lidžius, kalbėdamas su „Santarve“, akcentavo, kad pagrindinė ligoninės problema – gydytojų trūkumas. Šiuo metu jų trūksta bene dešimties.
Ypač sudėtinga situacija su kai kuriais konsultuojančiais specialistais. Nėra nuolatinio otorinolaringologo, dirba tik vienas kardiologas, nors darbo užtektų ir trims.
„Kaip ir privačios gydymo įstaigos, bandome konsultantų prisikviesti iš kitur, bet sunkiai sekasi, nes visur tų gydytojų trūksta. Arba paprašo labai gero atlyginimo, nes Mažeikiai nėra patrauklūs savo geografine vieta“, – apie sudėtingas gydytojų paieškas kalbėjo ligoninės direktorius.
A. Lidžius pastebėjo, kad nelabai pasiteisino ir rezidentūros apmokėjimas iš Savivaldybės sveikatos rėmimo specialiosios programos. Studijuodami žmonės sukuria šeimas ir ne visi nori grįžti į Mažeikius.
Ligoninė Savivaldybei ruošiasi pateikti naują aprašą dėl gydytojų pritraukimo.
„Bandysime atsisakyti rezidentūros apmokėjimo, siūlysime kitas sąlygas. Pavyzdžiui, skirti trisdešimt tūkstančių eurų būstui įsigyti, už šią paramą atidirbant septynerius metus. Na, aišku, viskas priklausys nuo politikų valios – ar Taryba tam pritars“, – planais pasidalijo įstaigos vadovas.
Pasisako už pavaldumą ministerijai
Viešosios įstaigos Mažeikių ligoninės steigėjas yra Savivaldybės taryba. Tačiau pastaruoju metu pasigirsta pamąstymų apie tokių įstaigų perdavimą Sveikatos apsaugos ministerijai.
„Aš pasisakau už ligoninių pavaldumą ministerijai. Mūsų politikai galvoja, kad jie viską žino, bet taip nėra. Tai parodė ir paskutinis Tarybos posėdis, kai atsirado prašančių pateikti finansinę ataskaitą, kai toks dokumentas teikiamas tik Savivaldybės administracijai. Yra ir tokių politikų, kurie nori vadovauti „skambučio teise“, tai yra, paskambina pasakyti, ką paguldyti, kiek ilgiau ligoninėje palaikyti kokį pacientą ir panašiai. Vietos politikai nori, kad ligoninės vadovas būtų kišeninis“, – apie „vadovavimo“ metodus kalbėjo pašnekovas.
A. Lidžiaus teigimu, ministerijoje dirba profesionalai ir su jais dirbti būtų paprasčiau – jie žino visus niuansus, kokios yra problemos, kas yra funkcionavimo rodikliai ir kitos specifinės sąvokos.
Rengiama gydymo įstaigų pertvarka
Pastaruoju metu daug diskusijų kyla dėl Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamos dar vienos gydymo įstaigų pertvarkos. Teigiama, kad į vieną darinį norima sujungti rajonų ligonines.
Vyriausybė trečiadienį nutarė Seimui teikti pataisas, kurios leistų optimizuoti gydymo įstaigų tinklą. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad nauja pertvarka siekiama gydymą labiau koncentruoti didžiosiose ligoninėse. Tačiau kol kuriamos teisinės prielaidos reformai, lieka daug neatsakytų klausimų.
Savivaldybės tarybos opozicijos susitikime su savivaldos vadovais valdžiai ir ligoninės vadovui kliuvo už tai, kad šie nesiima jokių veiksmų, kad nebūtų susiaurintos ligoninės paslaugos, dalį jų perkeliant į Telšius.
„Keistas atrodo kai kurių politikų supratimas, kad nuvažiuosi į ministeriją ir viską apversi aukštyn kojomis. Taip nėra ir nebus, čia tik grynas populizmas. Yra kuriama sistema, pertvarka visai šalies gydymo įstaigų sistemai. Mes nuvažiavę atkreipiame dėmesį, kad esame tokie, pateikiame savo programą, bet sprendimus priima pati ministerija“, – peripetijas aiškino ligoninės direktorius.
Ministrui bandė įrodyti pranašumą
Tiesa, ne taip seniai A. Lidžius, Savivaldybės meras Antanas Tenys ir Seimo narys Kęstutis Bartkevičius lankėsi pas sveikatos apsaugos ministrą, jam pristatė situaciją apie ligoninę, jį kvietė atvykti į Mažeikius.
„Ministrui bandėme įrodyti, kad mūsų ligoninė pranašesnė už Telšių. Mūsų hospitalizacijos rodiklis atitinka europinį. 2016 metais suteikėme per pustrečio tūkstančio skubios pagalbos atvejų, Telšių ligoninė tik 1600. Dienos chirurgijos paslaugų suteikėme vos ne trigubai daugiau, kur kas daugiau atliekame operacijų, gimdymų skaičius dvigubai didesnis. Daugiau teikiame ir kitų paslaugų. Visą medžiagą palikome ministrui, kad atkreiptų dėmesį“, – apie vizitą pas ministrą informavo ligoninės direktorius.
Sveikatos priežiūrą kuruojanti Savivaldybės mero pavaduotoja Irena Macijauskienė yra Šiaulių teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos narė. Pavaduotoja informavo, kad neseniai vykusiame stebėtojų tarybos posėdyje buvo aptartos visų gydymo įstaigų, priklausančių šiai ligonių kasai, veiklos ataskaitos.
„Mūsų ligoninė vertinama kaip stabiliai, gerai dirbanti. Etatų mažinimas vertinamas kaip racionalus sprendimas“, – teigė vicemerė.
I. Macijauskienė pastebėjo, kad Mažeikių ligoninė buvo pagirta ir už tai, kad sugeba pritraukti nemažai pacientų iš Akmenės, Skuodo rajono.
Penktadienį (gegužės 25) vyksiančiame Savivaldybės tarybos posėdyje mero kvietimu turėtų lankytis Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius ir pateikti informaciją dėl Mažeikių ligoninės veiklos ir perspektyvų.
O kada bus sumažinti Macijauskienės ir Lidžiaus etatai?
Trylika metų Mažeikių ligoninei vadovaujantis Albinas Lidžius taip ir nustekeno Mažeikių ligoninę iki tokio lygio. Koks vadovas – toks ir rezultatas. Ar ne laikas tokius vadovus vyti į pensiją.
O kaip dėl 147 000 eurų papildomai sumokėtų UAB“Kretingos maistui“, papildomai už indų atnešimą ir išnešimą bei išplovimą kai tą darbą atliko ligoninės darbuotojai. Ar tai nėra neteisėtas lėšų švaistymas?
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kaip-du-kartus-sumoketi-uz-leksciu-atnesima-pacientams-mazeikiu-ligonines-pavyzdys-56-888640