Ligoninės virtuvę laimėjęs verslininkas susidūrė su darbuotojų nepasitikėjimu

Ligoninė atsikratė maitinimo paslaugų. Netrukus pacientus turėtų pradėti maitinti kretingiškio verslininko įmonė. Dėl jos atėjimo į ligoninę nerimsta aistros maisto ruošimo skyriuje – darbuotojai bijo atsidurti gatvėje. PRETENDENTAS – VIENAS
Konkursą Mažeikių ligoninėje teikti maitinimo paslaugas laimėjo vienintelė jame dalyvavusi įmonė „Kretingos maistas“. Ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigas laikinai einantis Gintaras Berenis „Santarvei“ sakė, kad konkurso sąlygomis domėjosi ir daugiau įmonių. Ligoninės administracija dalyvauti konkurse kvietė ir mažeikiškius, teikiančius maitinimo paslaugas.
Anot G. Berenio, verslininkus atbaidė reikalavimas skirti investicijas maitinimo blokui sutvarkyti. Su šia konkurso sąlyga sutiko tik viešoji įstaiga „Kretingos maistas“.
Maisto ir veterinarinė tarnyba ne kartą ligoninės vadovą buvo įspėjusi, kad dėl prastų sąlygų maisto ruošimo skyriui nebebus išduotas leidimas. Ligoninės skaičiavimais, maitinimo blokui restruktūrizuoti reikėtų apie pusės milijono litų. Lėšų stygius buvo viena iš šių paslaugų atsikratymo priežasčių.
G. Berenis patikino, kad verslininkas privalės vykdyti sutartyje numatytą įsipareigojimą restruktūrizuoti maitinimo bloką, antraip, iš Maisto ir veterinarijos tarnybos negautų leidimo. „Kretingos maisto“ direktorius Irmantas Norkus lankėsi tarnyboje ir jos vadovui pasižadėjo iki metų pabaigos sutvarkyti dalį maisto gamybos ruošimo patalpų.

IEŠKO PAGALBOS
Ligoninės maisto ruošimo skyriaus 24 darbuotojai ne taip džiaugsmingai kaip įstaigos vadovas sutiko žinią apie paslaugos privatizavimą. Pirmasis jų susitikimas su kretingiškiu verslininku dar labiau įkaitino aistras.
„Verslininkas elgėsi arogantiškai, gąsdino mus. Į klausimus nieko konkretaus negalėjo atsakyti“, – pasakojo pagalbos redakcijoje ieškojusios moterys.
Anot jų, būsimasis darbdavys liepia kuo greičiau apsispręsti dėl darbo, tačiau nepasako, kokiomis sąlygomis ir ką konkrečiai kiekvienai reikės dirbti, kokį atlyginimą mokės. Labiausiai išgąsdino žinia, jog jos bus priimtos 3 mėnesių bandomajam laikotarpiui.
Patarimo, kaip elgtis, sutrikusios darbuotojos kreipėsi į rajono profesinių sąjungų koordinacinės tarybos pirmininką Romualdą Kesminą, Savivaldybės merą Vilhelmą Džiugelį.

KLAUSIMŲ DAUG
Praėjusią savaitę darbuotojai dar kartą susitiko su kretingiškiu verslininku. Susitikime, be ligoninės administracijos vadovų, dalyvavo ir meras V. Džiugelis bei R. Kesminas, žiniasklaidos atstovai.
Susitikime netrūko emocijų, aistrų. Jas dar labiau kaitino migloti I. Norkaus atsakymai į konkrečius klausimus.
„Analizę galėsiu padaryti, kai žinosiu, kiek yra norinčiųjų dirbti mano įmonėje“, – teisinosi verslininkas. Anot jo, jeigu daugelis pasirinktų išeitines pašalpas, tektų ieškoti naujų žmonių.
I. Norkus pažadėjo, kad susitiks su kiekviena skyriaus darbuotoja ir individualiai aptars, kokį darbą, kokiomis sąlygomis jos norėtų dirbti.
(„Santarvės“ žiniomis, pasilikti dirbti su kretingiškiu yra sutikusios mažiau kaip pusė darbuotojų. Kitos savo apsisprendimą turėtų pasakyti šiandien – B. R.)

NUMATYTA APSAUGA
Ligoninės laikinojo vadovo G. Berenio teigimu, naujojo Darbo kodekso nuostatos yra nepalankios darbuotojams, nes privatizuojant paslaugas nėra numatyta išsaugoti darbo santykius.
„Tačiau mes į konkurso sąlygas įrašėme, kad darbdavys įsipareigoja priimti visus darbuotojus, mokėti jiems ne mažesnį kaip iki tol atlyginimą ir nebloginti darbo sąlygų“, – paaiškino G. Berenis.
„Pereiti dirbti pas mus siūlome visoms skyriaus darbuotojoms. Mokėsime tą patį minimalų atlyginimą, o esant geriems rezultatams, ir priedus“, – teigė I. Norkus. Tačiau Savivaldybės merui V. Džiugeliui paklausus, ar darbdavys laikysis visų konkurse numatytų sąlygų, verslininkas nuo pažadų susilaikė.
„Neskubėkite rašytis jokių sutarčių“, – moterims patarė R. Kesminas. V. Džiugelis pažadėjo pats pakontroliuoti, kad tarp ligoninės ir verslininko pasirašant sutartį nebūtų pažeisti darbuotojų ir ligoninės pacientų interesai.
Telšių darbo inspekcijos pareigūnė Vida Intienė atsisakė komentuoti situaciją. Tai ji galėtų padaryti, tik susipažinusi su konkurso sąlygomis, sutartimi, kitais dokumentais. „Kai sulaukiame raštiškų prašymų, aiškintis vykstame į vietą. Dėl šių ligoninės paslaugų privatizavimo pagalbos raštu niekas nesikreipė“, – vakar „Santarvei“ teigė inspektorė.

NATŪRALI REAKCIJA
I. Norkus „Santarvei“ teigė, kad jo įmonė visoje šalyje turi apie 140 maitinimo objektų. „Kretingos maistas“ yra laimėjęs ne vieną konkursą maitinti mokyklų, lopšelių-darželių auklėtinius, ligoninių pacientus.
„Priešiška reakcija į privatininkus natūrali. Panašiai kaip Mažeikiuose, buvau sutiktas ir kitur“, – atvirai dėstė verslininkas. Anot jo, priešiškumas susijęs su griežtesne žaliavos panaudojimo, gaminių kokybės kontrole, apskaita.
Kretingiškis verslininkas neneigė, kad ligoninėje bus ir pasikeitimų, susijusių su valdymu, vadyba. „Nenorėjau žmonėms meluoti ir daug ką pažadėti“, – dėl savo nekonkrečių atsakymų per susitikimą „Santarvei“ prisipažino verslininkas.
Sutartis dėl maitinimo paslaugų su ligonine bus pasirašyta dešimčiai metų. I. Norkus žada pasinaudoti įstatymo suteikta teise ir sudarydamas darbo sutartis darbuotojams numatyti 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį.
G. Berenis teigė, kad tai nieko ypatingo nesą. Jis ir pats, sudarydamas naujas darbo sutartis, į jas įrašąs bandomąjį laikotarpį.

ATSILIEPIMAI ĮVAIRŪS
G. Berenis teigė, jog savotiška apsauga yra tai, kad „Kretingos maistas“ maitinimo srityje turi nemažą patirtį. Mokesčių inspekcijos, „Sodros“ pažymos byloja, kad įmonė neturi skolų. Teigiamai jos paslaugas įvertinęs ir kolega, Utenos apskrities ligoninės vyr. gydytojas.
„Santarvė“ apie I. Norkaus veiklą aptiko ne tik palankių atsiliepimų. Apie Vilkaviškio, Kretingos rajonų mokyklų maitinimo problemas, paslaugą perleidus I. Norkaus įmonei, beveik prieš metus rašyta tų rajonų spaudoje.
Kretingos rajono švietimo skyriaus vedėja V. Dargužienė „Santarvei“ neneigė, kad pirmaisiais metais su I. Norkumi tekę pakariauti dėl maitinimo kokybės, kitų dalykų. Ji pasidžiaugė, kad jų rajone moksleivius maitina dvi įmonės (antroji – mažeikiškė A. Narmontienės įmonė), konkurencija šiuo atveju išsprendė daug dalykų. Pašnekovė ypač gyrė mažeikiškę verslininkę ir stebėjosi, kodėl ligoninė nepasinaudojo jos paslaugomis.
V. Dargužienė prisiminė, kaip dėl I. Norkaus skundų sulaukdavo ir iš kitų rajonų. „Mums tai buvo tik į naudą“, – pašmaikštavo pašnekovė, pridūrusi, kad dabar šio verslininko negalėtų labai peikti.
I. Norkus „Santarvei“ neneigė, kad nesklandumų buvę. „Spauda linkusi matyti tik blogus dalykus, o gerų nepastebi“, – papriekaištavo verslininkas.

PASLAUGAS PIRKS
„Tai pats didžiausias mano pasiekimas“, – apie privatizuotas maitinimo paslaugas kalbėjo G. Berenis. Anot jo, įstaiga pajus ekonomiją, pagerės maisto kokybė, kontrolė, nuo papildomų rūpesčių bus išvaduota administracija.
Ligoninė jau yra paskelbusi konkursą dėl patalpų valymo paslaugų pirkimo. Sulaukta septynių įmonių pasiūlymų. Ko gero, bręsta naujos aistros. Šių paslaugų atidavimas kitai įmonei palies 40 darbuotojų. Ligonių maitinimo paslauga – ne pirmoji, kurios atsisakė ligoninė. Dar anksčiau atsisakyta skalbyklos, personalo valgyklos, kirpyklos.
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukoje:
Daugelis darbuotojų tebesvarsto, likti su nauju darbdaviu, ar imti išeitines kompensacijas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto