Madas demonstruoti derėtų ne mokykloje

Kartais žmogų priimame su išankstiniu nusistatymu. Jei blondinė – tai kvailoka, jei akiniuota – moksliukė.
O jei mergina avi aukštakulnius, puošiasi dirbtiniais nagais, vilki trumpus sijonėlius? Ką kalbėti apie nerealias šukuosenas ir smailianoses „lakierkas“! Dažnai diagnozuojame – „fyfa“.
Mes, jaunosios „Santarvės“ žurnalistės, pabandėme išsiaiškinti: tai tikrai taip ar tik seniai nusistovėjęs stereotipas. „FYFINŲ“ PORTRETAS
Norėdamos atrasti topinę „fyfą“ ar „fyfiną“, pirmiausia turėjome išsiaiškinti skiriamuosius jų bruožus. Apklausėme apie penkiasdešimt jaunuolių ir sudarėme „fotorobotą“.
Tai iš ko sudaryta „fyfa“? Soliariuminis įdegis, „masė špakliaus“, trumpas sijonėlis, platus diržas, dirbtiniai, ilgi nagai, aukštakulniai. Taip pat buvo nuomonių, kad tokios merginos vaikšto iškėlusios galvą, vilki trumpomis striukėmis, išsiskiria „pudrinais“ veidais.
Kažin, ar būna savo išvaizda pernelyg besirūpinančių vaikinų? Pasirodo, taip! Pasak apklaustųjų, jie „pasikėlę“, eina į soliariumą, dažosi plaukus, darosi šukuosenas, vilki aptemptus marškinėlius, darosi manikiūrą…
Anot apklaustųjų, ne visos „fyfos“ beviltiškos, tai tik stereotipas. Nemažai yra ir labai draugiškų, protingų „topinių fyfačkų“. Kad jos – visuomenės puošmena, galvoja nedaugelis, o ir mėgsta tokius žmones vos keletas.
Bet tik 4 jaunuoliai pasakė, kad išsipusčiusių merginų ar vaikinų apskritai nepažįsta. Tai negi Mažeikiuose jų tikrai tiek daug?

„FYFŲ“ DAUG,
BET JOS NEPASTEBIMOS
Pavasario vidurinės mokyklos mokinys Karolis pasijuokė, kad „fyfos“ krenta į akis dėl trumpų sijonėlių, aukštakulnių, įdegio. Pats jis nėra buvęs soliariume ir tikrai nesijaučia esąs „fyfinas“, nors save prisižiūri, pavyzdžiui, dildosi nagus.
Laura ir Skaistė iš Kalnėnų vidurinės mokyklos sako, kad kitiems jos kartais atrodo „fyfačkos“. Nors jų mokykloje daug „soliariuminių“ panelių, avinčių aukštakulnius ir dėvinčių trumpus sijonėlius, jos pačios taip pasipuošia tik eidamos į šokius. O kai išgirsta, jog yra „fyfos“, bando atsikirsti ir įrodyti, kad žmonės klysta.
Taip pat pakalbinome įsimylėjėlių porelę, kuri mano, kad Mažeikiuose „fyfų“ netrūksta. Vaikinas (vis žiūrėdamas į savo panelę) sakė, jog tokios merginos jam nėra gražios, nes pati gražiausia – jo meilė. Jis pats yra buvęs soliariume, dildosi nagus, bet dėl to nesijaučia esąs „gražuolis“ .

ŠEIMA, MAIŠTAS,
SIMPATIJOS
Psichologės Dianos Miškinienės teigimu, paauglių stiliaus pasirinkimo priežastis galima įvardinti kelias.
„Viena iš jų – šeima. Kiekvienoje šeimoje rodomas kažkoks elgesio modelis, formuojama nuomonė, nuostatos, normos. Daug lemia ir simpatijos. Kai patinka kokie nors žmonės, stengiamasi su jais sutapti galbūt elgesiu, išvaizda ar apranga. Drabužių pasirinkimą gali lemti ir maištavimas, norėjimas daryti kitaip, negu liepiama arba priimta. Tai kaip tik būdinga paaugliams. Jie yra drastiškiausi, kiekvienas nori būti kitoks,“ – aiškino D. Miškininė.
Na, o tokius apibūdinimus kaip „fyfos“, „banglai“, „forsai“ ar kitokius, pasak psichologės, sugalvoja patys aplinkiniai.

„FYFA“,
IR TUO DIDŽIUOJASI
„Taip, aš „fyfa“, ir kas čia blogo?“ – suklapsi akimis Renata (vardas pakeistas – aut. past.).
Iš pradžių kalba sukasi apie moteriškus dalykus – apsirengimą, pinigus, grožio supratimą… Bet vėliau panelė įtikina, kad svarbu ne vien drabužai ir pudruotos nosytės. Vienu žodžiu, nespręsk apie knygą iš viršelio.
Aukštakulniai, aptempti džinsai, gražūs marškinėliai – merginos kasdienė apranga. Pasak Renatos, tokie drabužiai jai patogūs ir pabrėžia moteriškumą, atskleidžia turimus išlinkimus. Panelė prie veidrodžio praleidžia „tikrai nedaug laiko – apie valandą“. Pinigų išleidžia taip pat ne maišais: „Galima tiesiog pasivaikščioti po pigesnes parduotuves, susirasti gražių drabužių, juos nunešti pas siuvėją, patvarkyti, ir būsi patenkinta“.
Ji sutinka, kad kai kurios merginos persistengia: „Per gilias iškirptes mėgstančios arba avinčios tokius aukštakulnius, su kuriais nepaeina, merginos atrodo tiesiog juokingai.“
Renata mano, kad žodis „fyfa“ labiau atspindi vidinius bruožus, o ne išvaizdą.
„Man šis žodis asocijuojasi su kvailai besielgiančia, „pasikėlusia“ panele,“ – paaiškina ji. Mergina sako, kad dažnai, nepažinodamas žmogaus, vien iš išvaizdos, gali susidaryti klaidingą nuomonę.
Ji stengiasi išankstinės nuomonės apie žmogų nesusidaryti, nes tai vaikiška ir jai nepriimtina: „Pamačius marškinėlius ar batelius, sakyti, kad žmogus šioks ir anoks – bjauru“.
Ko Renata nepakenčia? Kai jai grubiai, ne vietoje ir ne laiku drebiama – „Ko norėti – juk „fyfa“.

VAIKINUI SVARBIAU PATOGUMAS
NEI GROŽIS
Po ilgų ieškojimų radome vaikiną, kurį kiti dažnai pavadina „fyfiumi“. Į akis krito rusvoka Rolando veido spalva, o tada paaiškėjo, kad jis naudoja kremą nuo spuogų, kuris turi pudros atspalvį. Jis prisipažino neturįs išskirtinio stiliaus, rengiasi taip, kaip nori. Net ir švarką su grandinėmis apsivilktų. Bet visada stengiasi atrodyti tvarkingai. Jis dildosi nagus, kasdien kvėpinasi. Anot jo, svarbiausia yra ne grožis, o patogumas, todėl nuolat vilki tai, kas nevaržo judesių.
Rolandas nesupranta, kodėl jį vadina „fyfiumi“. Gal dėl to, jog vasarą skutasi pažastis, eidamas į šokius naudoja plaukų želę? Paklausus, kiek kainuoja jo grožis, atsakymas buvo trumpas: „Aš – „papigiai“, bet paskaičiavęs pateikė sumą – 400 Lt per mėnesį.
Pasak Rolando, „fyfas“ gali atpažinti iš kitokių elgesio manierų: jos save išaukština, sėdi susikėlusios kojytę ant kojytės ir dažnai atrodo tarsi įkritusios į „špakliaus“ kibirą. Jam tokios merginos nepatinka. „Juk ne „afigienas“ užpakaliukas svarbiausia!“ – juokiasi tariamas „fyfius“.
Taip pat Rolandas mano, jog žmogaus išorė nenusako jo vidaus. „Aš dažnai kitiems atrodau „fyfinas“, bet esu paprastas kaip dvi kapeikos. Ir netgi nepasitikiu savimi“, – prisipažįsta vaikinas. Nors Rolandas sakosi daug ką toleruojąs, jis niekada neužsimautų „stringų“. Ir nors jis ne kartą yra girdėjęs esantis „fyfius“, pats tokios panelės nenorėtų. O jeigu jo mergina būtų natūrali „fyfa“ – „perauklėtų“.

MOKSLEIVIAI NETURĖTŲ KRISTI Į AKIS
„Aš manau, kad jauniems žmonėms labai gerai išbandyti madų naujienas, bet vis dėl to vaikščioti į mokyklą su aukštakulniais ir labai prisidažius nereikėtų,“ – sako rusų kalbos mokytoja Rasa Poškutė.
Kadangi mokykla – tai institucija, etiketas reikalauja į šią įstaigą ateiti apsirengus kukliau. Mokytoja mano, kad mergaitės gali visus grožius, naujoves ir madas išbandyti ir parodyti gatvėje ar susitikdamos su draugais.
Mokytoja pasakoja, jog pasitaiko, kad ir didesnės panelės, ir mažesnės, pavyzdžiui, šeštokės, ateina su aukštakulniais. Pastarosios dar neįgudusios vaikščioti su batais aukšta pakulne, be to, ir jų figūra dar nesusiformavusi, tad iš šono žiūrint atrodo nelabai gražiai.
Su tuo sutinka ir mokytoja Jūratė Končiuvienė. „Mokykla nėra ta vieta, kurioje reikėtų išsiskirti. Mokiniai turėtų rengtis taip, kad nekristų į akis. Toleruoju visus stilius, todėl „fyfos“ gyventi netrukdo, bet nemanau, kad jos yra visuomenės puošmena,“ – svarsto mokytoja.
Anot jos, „fyfos“ išsiskiria firminiais drabužiais, tokiais kaip „Dolce & Gabanna“ , dirbtiniais akriliniais nagais, aukštakulniais… Jos būtinai eina į soliariumus, dėvi trumpus sijonėlius, o svarbiausias akcentas – firmos ženklas.
Gabrielė RUBEŽIUTĖ
Neringa KASPARAITYTĖ
Ž. Diminskytės piešinys.
Pagal apklausos rezultatus, taip atrodo „topinė fyfa“.