Mažeikiškiai gėlių kapams gali pasirinkti ir pagal poreikį, ir pagal kišenę. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Artėjant Visų šventųjų dienai Mažeikių gėlininkai teigia kol kas nejaučiantys pirkėjų antplūdžio. Jo tikimasi savaitės viduryje. Paklausiausios šiuo metu yra dirbtinių gėlių puokštės ir gyvos gėlės su vazonais.
Perka bendrą puokštę
Ketvirtadienį minėsime Visų šventųjų dieną, lankysime artimųjų kapus.
Šią dieną yra pagerbiami visi šventieji. Tai yra žmonės, po mirties paskelbti šventaisiais. Nuo seno buvo tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldžiamasi.
Norėdami pagerbti savo mirusius artimuosius daugelis skubame į kapines, kur puošiame kapus ir uždegame žvakutes.
„ Kiekvienas tai daro pagal savo galimybes ir kišenę“, – sakė „Santarvės“ kalbinti gėlininkai.
Jų teigimu, pastaruoju metu vis populiaresnės dirbtinės gėlės ir iš jų padarytos didžiulės puokštės. Šeimos nariai vis dažniau perka vieną bendrą puokštę ir kelias žvakutes, o ne kelias mažas puokšteles.
„Pastebėjome, kad vis didesnę paklausą įgyja didesnės puokštės, lyginant su mažomis. Jos gražiau atrodo padėtos ant kapo, kai paliekama erdvės. Bendrą puokštę dažniausiai perka vienos šeimos atstovai. Pavyzdžiui, keli vaikai su šeimomis susideda ir nuperka vieną bendrą brangesnę puokštę ant tėvų kapo“, – savo pastebėjimus išsakė gėlėmis prekiaujanti Rasa.
Skirtingos kainos
Mažeikiškiai, kurių finansinės galimybės ribotos, turės iš ko rinktis ir mažesnę, pigesnę puokštelę. „Santarvė“, apsilankiusi gėlių turgelyje, pastebėjo, kad gėlių kainos labai skirtingos: nuo penkių litų už mažą dirbtinių gėlių puokštelę iki pusantro šimto ir daugiau už įspūdingo dydžio dirbtinių gėlių puokštę.
Paklausus, ar visos didelės ir brangios puokštės išperkamos, gėlininkė Rasa atsakė, kad dėl pardavimo problemų tikrai nebūsią.
„Per keletą darbo metų jau pažįstame savo klientus ir žinome jų poreikius bei galimybes. Vienas perka mažesnes ir pigesnes puokšteles, o kas gali sau leisti, nuperka puokštę ir už pusantro šimto litų. Atšalus orams vis dėlto dažniausiai perkamos puokštės iš dirbtinių gėlių, nes jos ilgiau išsilaiko ir nebijo šalčių“, – patikino Rasa.
Kita prekybininkė sakė, kad dauguma pirkėjų gėles renkasi pagal kainą, ir greičiau išperkamos pigesnės, nežiūrint, ar jos gyvų gėlių, ar dirbtinių.
„Pastaruoju metu pagyvėjo gėlių su vazonais prekyba. Jomis galima papuošti kapą tiesiog pastačius vazoną, o reikalui esant galima ir pasodinti. Gėlės su vazonais gana atsparios šalčiui, todėl žydės dar ilgai“, – prekybos ypatumus pasakojo gėlininkė Nijolė.
Atspindi laikmetį
„Santarvės“ kalbinti gėlininkai pastebėjo, kad perkančiųjų gėles poreikiai ir norai keičiasi bėgant laikui. Kas buvo populiaru prieš dešimtmetį, nelabai aktualu šiandien. Panašios nuomonės yra ir muziejininkė Jūratė Miliauskytė. Ji mano, kad puošiant kapus kiekvienas laikmetis turi tik jam būdingą savitumą.
„Buvo laikas, kai ant kapų būdavo nešami metaliniai vainikai, buvo laikas, kai kapus puošdavo prastesnėmis gėlėmis, o gyvenimui pagerėjus, atgyja ir kapai. Pagal kapų papuošimą gali spręsti, ar finansinė krizė šalyje baigėsi, ar ne“, – savo nuomonę dėstė J. Miliauskytė.
Jos teigimu, pagal kapo papuošimą galima spręsti ir kokiam sluoksniui priklausė mirusysis arba jo artimieji bei kokie jų tarpusavio santykiai.
„Jei žmonės šeimoje ar giminėje vertina šiltus santykius, tai jie ir ant kapo norės daugiau šilumos, todėl degs daugiau žvakučių. O jei labiau norės prieš giminę pasirodyti, kad išgali daugiau nupirkti, tai jų artimųjų kapą puoš daugiau gėlių“, – savo nuomonę dėstė J. Miliauskytė.
Sušildanti žvakės liepsna
Muziejininkės teigimu, senovėje Visų šventųjų dieną žmonės skubėdavo į kapines žvakučių degti, o kapų puošimas gėlėmis atsiradęs vėliau. Lapkričio pradžia paprastai būdavusi šalta, todėl lankydami kapus žmonės stengdavęsi atnešti kuo daugiau šilumos ir šviesos.
„Paprastai lankyti artimųjų kapų lietuviai eidavo vakare po darbų, todėl kuo šviesiau būdavo prie kapo, tuo susirinkusiems jaukiau būdavo stovėti. Turbūt ir dabar tamsoje eiti į kapines nėra labai malonu. Be to, degančių žvakučių žiburėliai yra matomi iš toli. Būna, kad kartais kai kas nustemba, nes net nežinojo, kad vienoje ar kitoje vietoje būta kapų“, – pastebėjo J. Miliauskytė.
Pašnekovė įsitikinusi, kad ir toliau reikėtų išlaikyti tradiciją ir uždegti žvakutes ant niekieno jau nebelankomų kapų.
„Senovėje, pavyzdžiui, per šv. Kūčias, būdavo garbės reikalas pamaitinti ir sušelpti vargingai gyvenantįjį. Taip ir per Visų šventų dieną bei Vėlines buvo būtina uždegti žvakutę ant vienišo kapo ar visų užmirštose kapinaitėse“, – apie tradicijas pasakojo J. Miliauskytė.
Taip pat ji priminė, kad nereikėtų pamiršti ir maldos už mirusiuosius – neužtenka tik papuošti kapą ir uždegti žvakę.
