Netrukus Lietuvos miestų ir miestelių viešosiose erdvėse sužibs iš moliūgų išskaptuoti žibintai. Ne išimtis ir mūsų rajonas: įstaigos ir bendruomenės kviečia žmones padovanoti šių daržovių tam, kad paskui iš jų rastųsi žibintų, dalijasi skelbimais apie būsimas žibintų šventes.
O „Maisto bankas“ ragina žmones susimąstyti: ar verta šią daržovę panaudoti taip netvariai, ar verta teršti aplinką?
Pamažu Helovinas tapo mada
Vieni pirmųjų „moliūginių“ žibintų šventes Lietuvoje organizuoti pradėjo Švėkšnos miestelio gyventojai. Per laiką idėją daryti iš moliūgų žibintus, dekoracijas perėmė ir kitų šalies miestų bei miestelių bendruomenių nariai. Ir tai tapo savotiška mada.
„Tai įdomu, praskaidrina tamsėjančius rudens vakarus, gražu, suburia bendruomenes vienam bendram tikslui“, – tokius argumentus dažniausiai pateikia „moliūginių žibintų“ švenčių organizatoriai.
„Maisto banko“ darbuotojai ir savanoriai į šią tradiciją žvelgia per kitą prizmę: daugėjant švenčių, daugėja ir išmetamo maisto kiekiai. Iš karto po Helovino prie konteinerių galima pamatyti krūvas moliūgų. O tai yra ne tik netvarus maisto naudojimas, bet ir gamtos teršimas, nes pūdami moliūgai išskiria metano dujas.
Lietuvoje didėjant maisto trūkumui, organizacija „Maisto bankas“ kviečia šiemet Heloviną švęsti sąmoningiau – aukoti moliūgus skurstantiesiems.
Moliūgų valgoma daugiau nei morkų ir kopūstų?
„Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė, bendraudama su „Santarve“, tikino: tikslios ir oficialios statistikos, kiek Lietuvoje moliūgų iššvaistoma ir vos praėjus Helovinui tampa atlieka, nėra.
„Kad moliūgų švaistymas tampa problema, pastebi ir atliekų tvarkymu užsiimančių įmonių, ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos atstovai. Daržovių augintojų asociacija įvardijo faktą, kad Lietuvoje deklaruojama 1,6 tūkst. hektarų, kuriuose auginami moliūgai. Tai yra daugiau, nei deklaruoja kur kas populiaresnių daržovių – morkų, kopūstų – augintojai. Tai milžiniškas plotas, o Lietuvoje tokio moliūgų poreikio tikrai nėra. Tai reiškia, kad moliūgai taip ir lieka laukuose, ši daržovė paskui yra tiesiog apariama“, – bendraudama su „Santarve“, kalbėjo „Maisto banko“ komunikacijos vadovė M. Petronytė.
Kviečia dalytis, o ne tiesiog palikti
Skaičiuojama, kad iš 1 vidutinio dydžio moliūgo galima išvirti 10 porcijų karštos moliūgų sriubos. Todėl „Maisto bankas“ kviečia žmones susimąstyti apie maisto švaistymą, o ūkininkus – bendradarbiauti.
Konkrečių duomenų, kokie kiekiai užauginamų daržovių lieka nenuimti Telšių apskrityje ar Mažeikių rajone, „Santarvės“ pašnekovė nežinojo.
„Bet jūsų rajono ūkininkus kviečiame bendradarbiauti. Jei neketinate nuimti moliūgų ar kitokių daržovių derliaus, jei nepasiseka jo realizuoti, „Maisto banko“ savanoriai gali ne tik padėti surūšiuoti ar patys išsivežti derlių. Jie gali jį net ir nurinkti.
Pavyzdžiui, netrukus nuimsime 179 tonas ridikų. Labai stengiamės šiemet su ūkininkais padirbėti. Ir jei tik jūsų regione rastųsi tokių, kurie gali ir nori, kad jų užaugintos daržovės nenueitų perniek, mes tikrai rasime, kaip tą derlių nuimti, priimti“, – teigė organizacijos atstovė.
Moliūgus auginantiems ūkininkams reikia tik paskambinti 8 664 44 618, o visais kitais formalumais pasirūpintų organizacijos savanoriai.
„Šiuo laikotarpiu, kai stokojančių žmonių yra labai daug, ypač svarbu nešvaistyti maisto produktų. Kita vertus, be švaistymo, dar yra ir kitas problemos kampas: kiek resursų prireikia tam, kad daržovės užaugtų – žemės išdirbimui, pasėjimui, priežiūrai. O rezultatas toks, kad paskui tos daržovės pūdamos teršia aplinką“, – apibendrino M. Petronytė.