Mažeikiškės Vegos Raudonienės dėmesį austrų dailininko Gustavo Klimto kūryba patraukė prieš 15 metų. Autorės nuotr.
Iki spalio 3 dienos Mažeikių muziejuje galima apžiūrėti Senamiesčio pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos Vegos Raudonienės sukauptą dailininko Gustavo Klimto paveikslų motyvais papuoštų daiktų kolekciją.
Kuo domisi mokytojai
Simboliška ir prasminga, kad neseniai prasidėjusių naujųjų mokslo metų ir artėjančios Tarptautinės mokytojų dienos sandūroje muziejus lankytojus kviečia pasidomėti, kokių pomėgių turi mokytojai. Taip pat, kaip jie ilsisi ir kuo gyvena po mokyklos šurmulio, bendravimo su mokiniais, jų žinių tikrinimo.
Nuo 2003 metų Mažeikių muziejaus rengiamose parodose iš ciklo „Privačios kolekcijos“ visuomenei jau buvo pristatyti kolekcininkų renkami ąsotėliai, angelų figūros, kaukės, krepšinio žaidėjų sportiniai marškinėliai, molinės švilpynės, monetos, pašto vokai, radijo imtuvai, taupyklės.
Ateityje muziejininkai norėtų rasti kolekcininkų, renkančių savo atstovaujamų profesijų pagrindinius atributus. Visuomenei būtų įdomu pristatyti gydytojų, ūkininkų ir kitų sričių atstovų kolekcijas.
Dabar muziejaus lankytojams siūloma apžiūrėti mažeikiškės mokytojos surinktų daiktų, papuoštų dailininko G. Klimto paveikslais ar jų motyvais, kolekciją.
Bendras sprendimas
Muziejaus rinkinių saugotoja Živilė Ruikienė, rengianti muziejaus elektroninį laikraštuką „Kolekcininkas“, pati kadaise rinkusi atvirukus ir atvirlaiškius, sako, kad su V. Raudoniene jos – senos pažįstamos.
„Gal prieš pusmetį bendraudama su Vega aš jai prasitariau apie tai, jog rengiame parodas iš ciklo „Privačios kolekcijos“. Kilo mintis pristatyti ir jos renkamą kolekciją. Dar paskatino ir paragino kolegos. Taip visi drauge ir nutarėme: darome“, – idėją surengti tokią parodą pristatė muziejaus darbuotoja.
„Gustavas Klimtas: bučiniai“. Taip pavadinta vienoje iš muziejaus ekspozicijų salių eksponuojama mažeikiškės pedagogės renkama kolekcija.
Pradžia – patikęs paveikslas
Su austro dailininko G. Klimto paveikslais puoštus daiktus renkančia V. Raudoniene susitikome muziejuje. Ji pati aprodė eksponuojamus daiktus, papasakojo jų atsiradimo savo namuose istorijas.
Pirmuoju kolekcijos daiktu tapo bene garsiausio dailininko paveikslo „Bučinys“ reprodukcija. Tai nutiko prieš 15 metų.
„Kažkada nupirkau ir draugei padovanojau G. Klimto paveikslą „Pieva“. Kai nuėjau pas ją į svečius ir pamačiau tą paveikslą, kabantį ant sienos, kilo toks susižavėjimo, pasigėrėjimo jausmas… Tik po to pamačiau ir įsigijau „Bučinį“. Taip ir prasidėjo tas kolekcionavimas“, – prisiminė V. Raudonienė.
Mažeikiškės kolekcijoje – daugiausiai daiktų būtent su paveikslo „Bučinys“ motyvais.
Kolekcijoje – dailininko paveikslais puošta šilkinė skarelė, buteliukas kvepalams, veidrodėlis, rašikliai, užrašų knygutės ir daugelis kitokių daiktų. Autorės nuotr.
Įvairios daiktų istorijos
Dalį eksponatų mažeikiškei įvairiomis progomis padovanoja artimieji, dalį jų įsigyja pati.
„Šiuos atvirukus man atsiuntė nepažįstamas profesorius iš Austrijos. Jam, sužinojusiam, kad Lietuvoje yra žmogus, besidomintis tautiečio dailininko kūryba, matyt, buvo smagu ir jis juos atsiuntė. Šį albumą padovanojo užsienyje gyvenanti sesuo. Brangią švediško stiklo vazą taip pat gavau dovanų. Kai man sukako 40 metų, mano mama sakė: tu ką nors pasidovanok sau. Ir aš čia pat, Mažeikiuose, įėjusi į vieno iš didžiųjų prekybos centrų papuošalų skyrių, pamačiau papuošalą su Klimto paveikslu“, – pasakojo V. Raudonienė.
Nusipirkusi ar dovanų gavusi kokį nors daiktą, pašnekovė grįžta namo ir ima ieškoti informacijos apie tai, koks tai paveikslas. Taip pat ir apie tai, kokiu savo gyvenimo laikotarpiu dailininkas jį nutapė.
Apie pomėgį nežinojo
Pašnekovė prasitaria: kolegos ir mokiniai apie jos pomėgį – lengvos formos „klintomaniją“ iki šiol nežinojo. Pamačiusi parodos aprašymą muziejaus interneto svetainėje, kolegoms ji pati pasisakė, kad tokia paroda vyks ir pakvietė nueiti jos apžiūrėti.
„G. Klimtas – modernizmo pradininkas, bet jis nėra tikras modernistas. Bent jau ne toks modernistas, kurio darbams laikyti reikalinga kažkokia atitinkama, įpareigojanti erdvė. Mane jo darbuose žavi auksiniai atspalviai“, – sakė V. Raudonienė.
Savo kolekcionuojamų daiktų ji sako lentynose nelaikanti. Naudoja juos pagal paskirtį: šilkinę skarelę ryši, spalvingu skėčiu slepiasi nuo lietaus, iš puodelių kava ar arbata vaišina svečius, dailininko motyvais puoštais rašikliais rašo…
„Matyt, tie daiktai yra tarsi suaugę su manimi“, – paklausta, kodėl į jos pomėgį neįsižiūrėjo kolegos ir mokiniai, atsakė V. Raudonienė ir pridūrė: draugams bei artimiesiems toks jos pomėgis priimtinas – lengviau išrinkti dovaną svarbia proga.
Tik ruošdamasi parodai, mažeikiškė ėmė registruoti, kiek iš viso tų daiktų turi. Suskaičiavo 52 eksponatus, tačiau jų yra kur kas daugiau.
Į klubus nesiburia
Muziejaus rinkinių saugotoja Ž. Ruikienė „Santarvei“ sakė, kad mažeikiškiai, jeigu ką ir kolekcionuoja, daro tai individualiai, į bendraminčių kolekcininkų klubus ar draugijas nesiburia.
„Pavyzdžiui, Telšiuose, Panevėžyje žmonės, norėdami pabendrauti su bendraminčiais, keistis renkamais daiktais, reguliariai susitinka kolekcininkų klubuose. Mažeikiuose tokio klubo, draugijos arba nėra, arba aš apie tokį nežinau. Galbūt žmonėms atrodo sudėtingi klubo steigimo procesai. Gal neatsiranda veiklaus iniciatoriaus, o gal ir per mažai tokį pomėgį propaguojančiųjų“, – svarstė pašnekovė.
Muziejininkai, sužinoję apie vienokias ar kitokias kolekcijas renkančius žmones, stengiasi prikalbinti jas parodyti visuomenei. Tie, kurie renka brangius ar trapius daiktus, galbūt šiek tiek ir prisibijo juos vežti į muziejų, kad neįvyktų kokia nelaimė, kad daiktai nesudužtų.
Reikia kruopštumo ir kantrybės
Pašnekovės nuomone, kolekcininkams reikalingi bruožai – kantrybė ir kruopštumas: surinktus daiktus būtina susisteminti, kad kolekcija netaptų kratiniu.
„Kad ir ką kolekcionuotum, pavyzdžiui, pašto ženklus, vis tiek būtina nusistatyti kryptį, nes nesurinksi visko, kas pasaulyje išleidžiama. Gal iš pradžių tas kolekcionavimas ir būna chaotiškas, bet ilgainiui žmogus apsisprendžia, ar rinkti tuos pašto ženklus pagal tematiką, ar pagal tai, kada jie išleisti, ar dar pagal kitus kriterijus“, – paaiškino Ž. Ruikienė.
Tai, kiek kolekcionieriui atsieina jo pomėgis, priklauso nuo to, ką jis renka. Vienas dalykas, jeigu jis renka apyvartines monetas, parsivežtas iš užsienio šalių. O jei perka progines, mažo tiražo ir iš tauriųjų metalų nukaltas monetas, natūralu, kad kolekcija kainuoja nemažai.
