Kunigo Antano Vienažindžio statyta Laižuvos Švč. Trejybės bažnyčia išlikusi tik senose nuotraukose – bokštu dešinėje laipioja žmonės. Asmeninio archyvo nuotr.
Mažeikiškė Sofija Jokubauskaitė-Statkienė išsaugojusi labai daug nuotraukų, kurias dabar jau galima vadinti „aukso“ fondu. Seniausia nuotrauka daryta 1932 metais: joje užfiksuota Antano Vienažindžio statytos Švč. Trejybės bažnyčios bokšto ir kryžiaus tvarkymo darbai.
Dalijasi su mažeikiškiais
S. Jokubauskaitė-Statkienė „Santarvei“ pasakojo, kad nuvažiavusi į Laižuvą būtinai aplanko buvusios Švč. Trejybės bažnyčios šventorių. Deja, čia išlikę tik bažnyčios tvora ir Kryžiaus kalnų stočių vietos.
„Pačios bažnyčios jau nėra, o aš turiu seną nuotrauką su pačia bažnyčia – ten matyti jos bokštą tvarkantys darbininkai, o visų aukščiausiai – mano senelis kalvis Ignas Jokubauskas, kažką dirbantis su kryžiumi“, – kalbėjo mažeikiškė.
Moteris sakė nenorinti, kad senos nuotraukos dūlėtų albume, todėl pasidalijo su „Santarve“ – tegu jas pamato ir kiti mažeikiškiai. Nuotraukose užfiksuota jos artimiausi giminaičiai, jau Anapilin išėję Jokubauskai: seneliai, tėvai, dėdės ir tetos.
S. Jokubauskaitės-Statkienės seneliai – Julija ir Ignas Jokubauskai gyveno šalia Laižuvos esančioje Palaižupėje – jų sodyba išlikusi iki šiol.
Seserys ir broliai – Julija ir Ignas (sėdi), Robertas ir Cecilija Jokubauskai Laižuvoje buvo žinomi žmonės. Asmeninio archyvo nuotr.
Santuokoje – beveik septyniasdešimt metų
Du broliai Jokubauskai: kalvis Ignas ir stalius bei medžio drožėjas Robertas – buvo vieni pagrindinių bažnyčios meistrų. Vienas jų atliko visus su metalu susijusius darbus, kitas užsiėmė medžio darbais: tvarkė altorių, dirbo baldus ir pan.
S. Jokubauskaitės-Statkienės tėtis Stanislovas buvo iš daugiavaikės šeimos. Pasaulį išvydo dvylika vaikų, bet ne visi užaugo – tik dvi seserys ir penki broliai. Lietuvoje už darbą bernams mažai mokėjo, tad Stanislovas padėjo ūkininkams ir dirbo Latvijoje. Ten daugiau mokėjo, skaniau maitino.
„Kai tėtis susipažino su Laižuvos klebonijoje tarnavusia mano mama Zofija Liaučiūte, grįžo į Laižuvą ir taip pat dirbo klebonijoje. Ten ir susituokė. Sulaukė auksinių, deimantinių vestuvių. Trūko trijų mėnesių ir būtų buvusios palaimintosios vestuvės – septyniasdešimt santuokos metų“, – sakė pašnekovė.
Iš Laižuvos S. Jokubauskaitės-Statkienės tėvai persikėlė į Purvėnų kaimą – ten gimė ir ji pati. Vėliau su tėvais gavo butą Mažeikiuose. Čia moteris tebegyvena iki šiol, tik jau viena.
