Mažeikiškės kolekcijoje – vakarykštės dienos akimirkos

Rusai turi posakį, kurio atitikmens lietuviai, deja, nevartoja. Posakio esmė tokia: sulaukusi 45-erių metų, moteris vėl pražysta. Būtent taip galima pasakyti apie knygyno savininkę Nadeždą Papulovą.

KAIP SUSTABDYTI LAIKĄ?

Mums pradėjus kalbėtis, Nadeždai išsprūdo: „Viešpatie, man jau keturiasdešimt septyneri!“ Anot jos, moteriai labai sunku susitaikyti su taip greitai bėgančiu laiku, suvokti, kad jaunystė jau nebegrįš. N. Papulova ypač aštriai tai pajuto sulaukusi keturiasdešimties. Tada daug galvojo apie tai, kaip galima būtų nors truputėlį pristabdyti laiką.
„Vis dėlto taip norisi būti moteriška. Ach! Supratau, kad pirmiausia privalau save pamilti, skirti dėmesio sau. Juk tik tada ir kiti mane mylės. Iki tol tik dirbau, dirbau, o apie save visai negalvojau“, – sakė moteris.
Laiko nenumaldomas bėgimas dar labiau išryškėjo, kai Nadežda nusprendė pasidaryti albumą – surinkti visas savo nuotraukas. Praeityje darytos nuotraukos priminė smagias akimirkas, kurios seniai iš atminties buvo išgaravusios. Įdomu buvo žiūrėti, kaip žmogus keičiasi. Tačiau vis dėlto atrodė, lyg ta praeitis būtų ne jos, o svetimo žmogaus.

GAL PABANDŽIUS DAR KARTĄ?
Viena nuotrauka, daryta prieš dešimt metų, paskatino naujojo pomėgio atsiradimą. Nadežda prisiminė, kaip ji pakvietė fotografą Sigitą Varną nufotografuoti labai gražią sodybą. Ten Sigitas visai netikėtai nufotografavo ir ją, bėgančią tarp gėlių lysvių.
„Man tas akimirkos įamžinimas padarė didžiulį įspūdį. Jaunystėje domėjausi fotografija, žinojau, kad tai – menas, nes tik menininkas gali pajausti nuotaiką, dvasią, akimirkos trapumą, suvokti, kad fotografuoja ne tik žmogaus išorę, bet ir dvasią. Ir aš panorau, kad mane nufotografuotų menininkas“, – pasakojo verslininkė.
Nadežda sakė, kad tas noras atsirado ne dėl to, kad išgyveno antrąją jaunystę. Jos nuomone, kasdienybė, rutina, darbas nuo ryto iki vakaro moterį padaro pilka asmenybe. Norint to išvengti, sielai reikia šventės. Tada išnyksta pilkuma, nes šventės įspūdžiai užgožia problemas, naikina nuovargį.

O KAS PO TO?
Pirmajai fotosesijai Nadežda ilgai ruošėsi. Moraliai… Galų gale sutarė su fotografu Osvaldu Balodžiu. Labiausiai gąsdino mintis, kad apie tai reikės pasakyti vyrui. Dabar moteris juokiasi prisiminusi, kaip, likus pusvalandžiui iki susitikimo su fotografu, ji paprašė vyro nueiti į parduotuvę: juk reikėjo pasipuošti, susišukuoti, pasidažyti. Išbėgusi iš namų, Nadežda vyrą Viačeslavą sutiko kieme, kur jis šnekėjosi su bičiuliu. Išoriniai pasikeitimai neliko nepastebėti, todėl moteris turėjo prisipažinti, kur išsiruošė.
„Suveikė vyriška Viačeslavo logika ir iš karto paklausė: „O kas po to?“ Sakiau, kad „po to“ bus nuotraukos“, – juokėsi Nadežda.
„Po to“ buvo ne tik nuotraukos – fotosesijos pradėjo kartotis, jos tapo moters pomėgiu. Ji prisipažįsta, kad kiekvienąkart fotografavimuisi ruošiasi lyg į egzaminą, labai jaudinasi. Didžiausia problema – vis dar nemoka prieš kamerą atsipalaiduoti, atsisakyti nevisavertiškumo kompleksų.
„Ilgai ruošiuosi moraliai, tikinu save, kad privalau jausti harmoniją su mane supančia aplinka. Tačiau vos tik pamatau kamerą, nebejaučiu savęs, sustingstu“, – prisipažino moteris.

KADA GRAŽIAUSIA?
Klausantis Nadeždos, darėsi akivaizdu, kad fotografavimasis jai yra tikras malonumas. Kiekvienai nuotraukai moteris pateikdavo komentarą, aiškindavo apie formą, linijas. O pasakojimą vis pertraukdavo jos skardus juokas.
Nuotraukos N. Papulovą įtikino, kad jai būtina šypsotis – tada ji gražiai atrodo.
„Man pradėjo sakyti, kad nuotraukose, kuriose aš nesišypsau, esu lyg svetimas žmogus. Vadinasi, man negalima nesišypsoti, vadinasi, aš nešu kažkokį džiaugsmą, nuo kurio gera ne tik man, bet ir kitiems“, – rodydama nuotraukas svarstė knygyno savininkė.
Knygyno pagalbinėse patalpose išdėliota daug Nadeždos nuotraukų. Jos moterį įkvepia, suteikia teigiamų emocijų. Į kambarėlį užėjusiems klientams taip pat šypsena nušviečia veidą.

KĄ DARYTI SU RAUKŠLĖMIS, IR KILOGRAMAIS?
Dabar Nadežda ne tik nuolat šypsosi. Ji pradėjo rūpintis savo išvaizda. Moteris pasakojo, kad niekada negalvojusi apie lieknėjimą, kosmetiką. Apskritai pirmą kartą gyvenime pasidažė būdama trisdešimties metų.
Dabar nuotraukos akivaizdžiai parodo raukšles, figūros trūkumus.
„Tačiau tai nėra baisu. Prisipažinsiu, būdama trisdešimties, aš nuotraukose daug vyresnė atrodžiau nei dabar. Ir dabar mažai dažausi. Daugelyje nuotraukų esu visiškai be makiažo, tačiau man taip patinka“, – sakė moteris.
Nadežda pakeitė visą savo garderobą. Anksčiau neteikusi jokios reikšmės savo aprangai, dabar suprato, kad privalo keistis, rūpintis drabužiais. Dabar kasdien norisi atrodyti elegantiškai.
Moteris pasakojo, kad neseniai, eidama į gimtadienį, pasipuošė palaidine su petnešėlėmis. Vyras negalėjo patikėti, kad ji taip apsinuoginusi galės eiti.
„Jeigu aš gerai jaučiuosi, man nerūpi, ką pagalvos kiti. Esu sulaukusi tokių metų, kai apkalbos manęs visai nejaudina“, – teigė ji.
Anksčiau N. Papulova buvo įsitikinusi, kad jai suknelės visiškai netinka. Prieš dvejus metus išdrįso nusipirkti plonyčio audeklo suknelę. Žinoma, davus sau žodį, kad sulieknės ir tik tada ją apsivilks.
Porą metų drabužis gulėjo spintoje, kol visai neseniai ryžosi pasipuošti suknele vienai iš fotosesijų. Tiesa, figūrą koregavo korsetas. Fotografas privertė „visas lašinukus varžančias priemones“ nusivilkti, tačiau nuotraukomis Nadežda liko labai patenkinta, nes čia atsiskleidžia jos moteriškasis pradas.

KUR SEMIASI STIPRYBĖS?
Paklausta, ar vyras nesipriešina žmonos pomėgiui, N. Papulova sakė, kad jis neprieštaraująs. Moteris prisipažino, kad jis žino, jog prieštarauti neverta, nes esanti daug stipresnė už vyrą.
Nadežda seniai priprato, kad visi keturi šeimos židinio kampai laikosi ant jos pečių. Buto, knygyno remontas, verslo tvarkymas – viskuo turi rūpintis ji. Viačeslavui dažnai užtenka sugalvoti idėją, o žmona tą idėją realizuoja. Taip atsitiko ir su šeimos verslu. N. Papulova dirbo paštininke, kai jos vyrui kilo mintis pardavinėti knygas. Iš pradžių moteris prekiavo knygomis pašte, vėliau atidarė nuosavą knygyną.
„Dažnai manęs klausia, iš kur semiuosi tos energijos? Iš tikrųjų labai daug atiduodu šeimai, verslui. Man labai svarbu, kad visiems būtų gerai, o sau dėmesio visai neskyriau iki tol, kol prieš trejus metus nuvažiavau į Druskininkų sanatoriją“, – sakė moteris.
Iki tol niekada neleidusi sau sirgti ar galvoti apie poilsį Nadežda surado Druskininkuose ramybę, palaimą ir… save. Praėjusiais metais, numojusi ranka į nepadarytus darbus, vėl važiavo į sanatoriją. Dabar laukia pavasario, nes nori pamatyti Druskininkus šiuo metų laiku.
„Aš ten tiek pasikraunu, kad grįžusi įveikiu bet kokias kliūtis, be vargo padarau visus darbus“, – tikino verslininkė.
Be to, ten atsiranda dar didesnis noras save įamžinti nuotraukose. Ir visai nesvarbu, kad į mamos pomėgį dukra žvelgia su nedidele ironija, kad žentas pavadino anytą maniake… Nesvarbu, nes ji jau turi teisę daryti tai, ko tikrai nori.
Nuotr. iš N. Papulovos archyvo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto