Ketvirtadienį Seimui po antrojo svarstymo pritarus kitų metų biudžetui, profsąjungos prie Seimo surengė mitingą. Nors mažeikiškių profsąjungų atstovai jame nedalyvauja, tačiau teigė palaikantys piketuojančius kolegas.
Reikalauja didinti minimalią algą
ELTA skelbia, kad į mitingą susirinko daugiau kaip tūkstantis valdžios sprendimais nepatenkintų piliečių.
Piketuotojų reikalavimai – didinti minimalią mėnesio algą, grąžinti buvusią nedarbingumo apmokėjimo tvarką, atkurti pensijas ir parengti nusavintų pensijų grąžinimo tvarką.
Profsąjungos pasisako už tai, kad minimali alga būtų keliama 200 litų, iki 1200 litų, nes esą dabartinė minimali alga neskatina ieškoti darbo, o jos dydis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje.
Skirtinguose regionuose – kitoks minimumas
Profsąjungos pasisako ir už skirtingą minimalų atlyginimą skirtinguose regionuose. Esą teisės aktai leidžia nustatyti, pavyzdžiui, vienokį minimalų darbo užmokestį Vilniuje, kitokį – Klaipėdoje ar bet kurioje kitoje savivaldybėje. Teigiama, kad skirtingus darbo užmokesčius būtų galima taikyti dirbantiems skirtingose srityse – aptarnavimo, gamyboje ir panašiai.
Profsąjungos linkusios derėtis, kad algos didinimui būtų leista pasiruošti. Artimiausias terminas, nuo kada būtų galima didinti minimalų atlyginimą – įvardijamas kitų metų liepos mėnuo.
Pritarė didesnei minimaliai algai
Žemaitijos regiono Mažeikių rajono profesinių sąjungų centro vadovė Virginija Vilimienė, kalbėdamasi su „Santarve“ apgailestavo, kad mažeikiškiams nepavyko išvykti į piketą.
„Vyksta įvairūs gerumo akcijos renginiai, mūsų atstovai aktyvūs, visur dalyvauja. Sunku buvo viską suderinti. Tuo labiau kad ir atstumas iki sostinės nemažas“, – teigė pašnekovė.
Centro vadovė patikino, kad mažeikiškiai palaiko ir pritaria visiems profsąjungų reikalavimams. Esą žmonės nenori dirbti ne dėl to, kad gauna dideles socialines pašalpas, o dėl to, kad siūlomas darbo užmokestis yra labai mažas, apie būtinybę didinti minimalią algą kalbėjo profsąjungos lyderė.
„Ir minimalią, ir vidutinę algas reikia didinti. Jos neatitinka nei kainų, nei laikmečio“, – teigė
Mažeikių profesinės sąjungos koordinacinės tarybos pirmininkas ir Lietuvos darbo federacijos Telšių apskrities pirmininkas Romualdas Kesminas.
Nuomonės išsiskyrė
Tačiau „Santarvės“ pašnekovų nuomonės dėl diferencijuotos, skirtingos minimalios algos išsiskyrė.
„Palaikome abi pozicijas dėl atlyginimų. Nieko naujo čia neišrandame. Teisinėje valstybėje taip ir turėtų būti. Bendraujame su Danija, ten yra sudaromos regioninio lygio sutartys dėl atlyginimo. Kiekvienas regionas yra savitas, skiriasi ekonominis lygis ir minimali alga turėtų būti skirtinga“, – samprotavo V. Vilimienė, pridūrusi, kad Mažeikiams, kaip probleminiam rajonui, tai turėtų būti naudinga.
R. Kesminas nepritaria, kad skirtinguose regionuose minimali alga būtų skirtinga. Esą jam sunku įsivaizduoti, kaip gali žmonės, turintys vienodą išsilavinimą, dirbantys tą patį darbą, gauti skirtingą atlyginimą. Pašnekovas pridūrė, kad tokia yra jo asmeninė, o ne jo koordinuojamų profsąjungų nuomonė.
Plačiau apie tai skaitykite šeštadienio „Santarvėje“.