Medvėgalis vadinamas iškiliausiu Žemaitijos kalnu. Autorės nuotr.
Praėjusią savaitę būrys mažeikiškių lankė Šilalės rajone esančius piliakalnius bei kitus kultūros paveldo objektus.
Vienas pagrindinių kelionės tikslų – pasisemti patirties, kurią ateityje bus galima pritaikyti ir savame rajone.
Padėka už veiklą
Išvyką į Šilalės kraštą suorganizavo savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė paminklotvarkai Rūta Končiutė-Mačiulienė.
Visi šios išvykos dalyviai vienaip ar kitaip yra susiję su kultūros paveldu. Vieni inicijuoja rajono piliakalnių tvarkymo talkas ir jose dalyvauja. Kiti restauruoja paminklus, renka istorinę medžiagą, fotografuoja, rašo kultūros paveldo temomis.
„Ši kelionė yra padėka už jūsų veiklą. Kadangi šie metai dedikuoti piliakalniams, kadangi balandžio 18-ąją bus minima tarptautinė paminklų apsaugos diena, visa tai ir padiktavo šios kelionės temą, maršrutą bei tikslus“, – sakė specialistė.
Mažame plote – daug piliakalnių
Aplankyti Šilalės kraštą ir sužinoti, kokia tenykščių specialistų patirtis rūpinantis ir prižiūrint piliakalnius, nuspręsta dėl to, kad rajonas turtingas šių istorinio paveldo objektų. Pagal tai, kiek turi piliakalnių, Šilalės savivaldybė Lietuvoje yra ketvirta. Daugiausiai jų yra Utenos – 58, Zarasų (45), Molėtų (37) rajonuose.
Šilalės rajono plotas – 1188 kvadratiniai kilometrai, čia stūkso 33 piliakalniai. Palyginimui: per 1009 kvadratinius kilometrus nusidriekusiame Mažeikių rajone yra 14 piliakalnių.
„Šilališkiai yra nemažai padarę tvarkydami piliakalnius: parengę ir įgyvendinę nemažai projektų, atlikę daug valymo darbų. Yra įrengtos aikštelės, laiptai“, – kalbėjo R. Končiutė-Mačiulienė.
Dalijosi prisiminimais
Į kelionę važiavo keli iš Šilalės krašto kilę, o dabar Mažeikiuose gyvenantys žmonės.
Mokytoja Judita Galminienė yra kilusi iš Laukuvos, Mažeikių šaulių kuopos vadas Pranas Trakinis – iš Kaltinėnų, muziejininkas Vytautas Ramanauskas – nuo Kvėdarnos. Verslo konsultantė, keliauti mėgstanti Cecilija Korsakovienė – iš jau nebeegzistuojančio Šilalės rajono kaimelio.
Kelionės bičiuliams visi jie turėjo ką papasakoti apie gimtąjį kraštą.
J. Galminienė pasidalijo prisiminimais: „Kai buvau mokinė, eidavome tvarkyti Medvėgalio, Švydkalnio, kapinių. Grėbdavome lapus, tvarkydavomės rudenį, pavasarį. Niekas to per daug nesureikšmindavo. Anuomet tai buvo eilinės pavasario talkos, o dabar tokie masiniai aplinkos apsitvarkymai vadinami akcija „Darom“.
V. Ramanauskas sakė, jog Mažeikių krašte jis pasigenda kalvų, kalvelių bei nuo jų atsiveriančių kraštovaizdžių.
Dionizo Poškos „Baubliai“ nuo gamtos ir laiko poveikio saugomi moderniai. Autorės nuotr.
Sulaukia daug lankytojų
Mažeikiškius pasitiko ir po lankytinas vietas lydėjo Šilalės rajono kultūros paveldo apsaugos vyriausioji specialistė Jurgita Viršilienė.
Ji mažeikiškiams parodė Rubinavo, Indijos, Medvėgalio, Bilionių, Kepaluškalnio piliakalnius. Šie kultūros paveldo objektai rajone yra vieni gražiausių bei labiausiai pritaikyti lankymui.
„Turime gerą susisiekimą, esame šalia autostrados ir mūsų tie objektai yra pakankamai dažnai lankomi keliautojų“, – kalbėjo specialistė.
Pamatė krašto įdomybes
Kaltinėnuose keliautojai pamatė aukščiausią Lietuvoje – 20 metrų Tautos prisikėlimo kryžių, apžiūrėjo išlikusią šimtametę etnografinę Rupšlaukių sodybą, aplankė XIX amžiaus pradžios žemaičių bajorų lietuviško sąjūdžio dalyvio, rašytojo bei pirmojo viešo muziejaus įkūrėjo Dionizo Poškos kapą. Bijotuose apžiūrėjo Baublius.
Upynoje svečiavosi tautodailininko, etnografo, kraštotyrininko Klemenso Lovčiko įkurtame ir išpuoselėtame liaudies amatų muziejuje, kur sukaupta pusketvirto tūkstančio eksponatų.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ apdovanotas upyniškis mielai pasakojo apie įdomiausius eksponatus, apie tai, kaip ir kur vieną ar kitą įrankį žmonės naudojo.
Vytogaloje keliautojai aplankė Stasio Girėno gimtinės muziejų, kuriame šeimininkaujanti Lina Gudeliūnienė plačiau papasakojo apie lakūno vaikystės išdaigas, apie tai, kaip jis susižavėjo skrydžiais.
Klemensas Lovčikas aprodė savo muziejui surinktus eksponatus. Autorės nuotr.
Įteisinimas – ilgas ir sunkus procesas
Su mažeikiškiais kalbėdama apie piliakalnius J. Viršilienė sakė, jog Lietuvoje dar labai daug neišspręstų problemų, susijusių su jų priežiūra ir tvarkymu. Norint išvaduoti vieną ar kitą piliakalnį nuo krūmų, neretai tenka rengti brangiai kainuojančius projektus.
„Dar vienas aktualus klausimas – piliakalnių šeimininkų nustatymas. Didžioji dalis jų yra niekieno. Žinome, kad vienas ar kitas piliakalnis yra Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje – ir tiek. O norint kažką daryti, pirmiausia būtina įteisinti, kieno jie – urėdijos, seniūnijos ar kokios draugijos“, – praktinio darbo patirtimi pasidalijo specialistė.
Pasak J. Viršilienės, per trejus metus iš 33 rajone esančių piliakalnių, įteisinti pavyko tik 7. Dar du teisinį statusą buvo įgiję jau anksčiau.
Mažeikių rajone yra įteisinti 8 piliakalniai.
Planuojamos talkos ir renginiai
Pasisėmę patirties mažeikiškiai balandžio 22 dieną planuoja Leckavos, Griežės, Vadagių piliakalnių tvarkymo talkas.
„Manau, kad tų talkų bus ir daugiau. Noriu visus pakviesti aktyviai dalyvauti. Tikrai norisi, kad kiekvienas piliakalnis turėtų savo šeimininkus. Ir, atrodo, mums visai neblogai sekasi. Džiaugiuosi iš naujo atgimstančiu Rytinės piliakalniu, kurį globoja Lūšės bendruomenė ir Rotary klubas „Liberta“. Leckavos piliakalnį globoja Leckavos bendruomenė, Mažeikių turistų klubas. Didžiulius ir svarbius darbus daro seniūnijos, bendruomenės“, – kalbėjo mažeikiškė paveldosaugos specialistė R. Končiutė-Mačiulienė.
Nemažai dėmesio piliakalniams bei kraštovaizdžiui bus skiriama ir vasaros pabaigoje planuojamuose mokymuose. Aktualios temos bus gvildenamos ir rugsėjo viduryje vyksiančiose Europos kultūros paveldo dienose.
