Mažeikiškiai kraujo donorai liko apgauti

Medikų pagalbą ligoniams trikdo kraujo stygius, tačiau kraujo centrai nepasiruošę donorų antplūdžiui. Antradienį duoti kraują panoro apie pusantro šimto mažeikiškių, pasisekė – tik 96. DONORAI PASIPIKTINO
Mažeikiuose antradienį ne pirmą kartą vyko Klaipėdos kraujo centro išvažiuojamoji akcija. Ligoninės kraujo paruošimo skyriaus koridorius buvo sausakimšas. Duoti kraujo panoro apie pusantro šimto mažeikiškių.
Donorai neskubėjo skirstytis, ir kai klaipėdiškiai po kurio laiko pranešė, jog daugiau kaip trisdešimties žmonių nebepriims.
„Rašėte, kad ligoninėje trūksta kraujo, o pasirodo, kad jo niekam nereikia“, – piktinosi „Santarvei“ paskambinusi moteris.
Donorais panorę tapti žmonės suabejojo, ar antrą kartą ryšis tokiai misijai.
„Nėra lengva išsiprašyti iš darbo. Kelias valandas dykai sugaišau, kaip pasiteisinsiu darbdaviui?“– piktinosi donoro kortelės taip ir negavęs vyras.
„Kviečiama tapti donorais, teigiama, kad laukiamas kiekvienas žmogus. Ar tai panašu į laukimą?“ – plūdosi žmonės.

DONORYSTĖS PRIEŽASTYS ĮVAIRIOS
Pagyvenusi moteris pasakojo duoti kraujo apsisprendusi, kai iš spaudos sužinojo apie problemą. „Turiu vaikų, anūkų. Bėda gali ištikti kiekvieną iš mūsų“, – teigė moteris. Panašiai kalbėjo ne vienas žmogus.
Didesnį nei 30 metų donoro stažą turintis vyras pašmaikštavo, kad kraujo davimas jam tapo gyvenimo būdu: „Ateina laikas, pats organizmas prašo nuleisti piktąjį kraują“.
Per 25 metus 74 kartą kraują duodantis Bronislovas Juodeikis prisipažino, kad po tokios procedūros pasijaučiąs geriau.
Jau seniai donoro kortelę turinti, bet pastaraisiais metais kraujo nebedavusi moteris sakė palaikanti sūnui kompaniją. „Sūnus studentas, jam reikia pinigų“, – atvirai kalbėjo moteris. Tačiau pritrūkus maišelių, iš jų kraujas nebuvo paimtas.
Daugelis donorų prisipažino esantys bedarbiai ir duoti kraujo ryžęsi dėl 40 litų atlygio. Jie širdo praradę galimybę užsidirbti ne tik dėl klaipėdiškių, bet ir dėl mažeikiškių medikų, be eilės davusių kraujo.
„Medikai turi darbą, gauna atlyginimą. Šį kartą galėjo susilaikyti nuo donorystės“, – samprotavo žmonės.
Pastarieji atsikirto negalį eilėse stovėti, kai galbūt ir donorų artimiesiems reikalinga skubi medikų pagalba.

GYDYTOJA SUTRIKUSI
Už ligoninės aprūpinimą krauju atsakinga gydytoja transfuziologė Vida Pušinskienė „Santarvei“ teigė, kad ir pasibaigus vasarai išliko kraujo stygiaus problema. Ligoninė iš Klaipėdos kraujo centro gauna ribotą kraujo kiekį, dėl šito tenka atsisakyti kai kurių planinių operacijų.
Uostamiesčio centro brigada į Mažeikius atvažiuoja kas du mėnesius. V. Pušinskienė patikino, kad toks nesusipratimas tarp medikų ir donorų – pirmas. Gydytoją nustebino klaipėdiečių nepasiruošimas priimti visų donorų kraują.
„Apie klaipėdiškių atvykimą visada skelbiu per vietos laikraščius, radiją. Pasidžiaugiau, kad šį kartą pavyko tiek daug žmonių prikviesti. Šitiek donorų dar neteko sulaukti. Geriausiu atveju ateidavo iki 70 žmonių“, – pasakojo V. Pušinskienė ir pridūrė, kad dėl tokios situacijos jaučiasi sutrikusi, lyg pati būtų donorus apgavusi.

KLAIPĖDIŠKIAI NESIJAUČIA KALTI
Klaipėdos kraujo centro gydytoja Virginija Povilienė „Santarvei“ teigė, kad centras išvykų metu priverstas imti ribotą, geriausiu atveju iki 100 dozių, kraujo kiekį. Didesnio kiekio centras esąs nepajėgus laiku apdoroti.
„Po 24 val. kraujo plazma netenka krešėjimą mažinančių savybių ir kraujas tampa nebetinkamas naudoti“, – patikslino gydytoja.
Pašnekovė teigė, kad Klaipėdos kraujo centras nesitikėjęs tiek daug žmonių, tuo labiau kad anksčiau jų susirinkdavę kur kas mažiau.
„Iš savo patirties mokomės. Jeigu ligoninė sutiks, į Mažeikius atvažiuosime dažniau“, – pažadėjo gydytoja.

NUSTEBINO MAŽEIKIŠKIŲ AKTYVUMAS
Nacionalinio kraujo centro direktorius Vytenis Kalibatas „Santarvei“ apgailestavo dėl šio nesusipratimo. Jis pats su uostamiesčio medikais aiškinosi, kodėl ne visi mažeikiškiai galėjo duoti kraujo.
„Nenoriu teisinti kraujo centro, tačiau nėra nė metų, kaip organizuojamos tokios išvykos, trūksta patirties“, – pastebėjo pašnekovas.
Anot V. Kalibato, jeigu Klaipėdos centras nepajėgus apdoroti priimto kraujo, galima rasti kitą išeitį. Nors Mažeikiai ir toli, reikalui esant atvyktų brigada iš Vilniaus.
Nacionalinis kraujo centras taip pat organizuoja tokias išvykas. Tačiau sulaukiama tik po 70-80 donorų. Jis pasidžiaugė, kad mažeikiškiai gerai organizuoja donorystės dienas.
„Toks donorų antplūdis malonus akibrokštas, nors ir tapo dideliu rūpesčiu“, – teigė V. Kalibatas ir pažadėjo, kad ateityje panaši situacija nepasikartos.

GALIMYBĖ UŽSIDIRBTI PENSIJĄ
V. Kalibatas informavo, kad šalyje tebėra aktuali kraujo stygiaus problema. Jis dėkojo mažeikiškiams už aktyvumą bei tikisi ir ateityje sulaukti jų pagalbos.
Šiuo metu donorui už kraujo dozę mokama 40 litų kompensacija. Ji skirta padengti transporto, maitinimo išlaidas ar nusipirkti vitaminų.
Pastaruoju metu vis labiau skatinama neatlygintina donorystė. Duoti kraujo neatlygintinai sutinka ir kai kurie mažeikiškiai.
„Kol kas nemokamai kraujo davusius žmones tegalime paskatinti šokoladuku. Tačiau ateityje žadama donorams atsilyginti dovanomis, bilietais į koncertą, teatrą“, – pasakojo Klaipėdos centro gydytoja V. Povilienė.
Vyriausybė yra priėmusi nutarimą dėl Garbės donoro vardo suteikimo. Jis bus suteikiamas donorui, ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davusiam kraujo (tarybinis laikotarpis neįskaitomas). Tokie donorai galės pretenduoti ir į valstybinę pensiją, kuri dabar yra apie 600 litų.

Sigito STRAZDAUSKO nuotr.