Mažeikiškiai savo pietus iškeitė į pažintį su kultūros paveldu

Ekskursijos dalyviai klausėsi pasakojimų apie senąjį Mažeikių banko pastatą. Autorės nuotr.

Dviejų rugsėjo ir spalio penktadienių pietus mažeikiškiai bei miesto svečiai galėjo paskirti pažinčiai su Mažeikių miesto kultūros paveldo objektais.
Visi norintieji turėjo galimybę dalyvauti ekskursijose po Mažeikius. Jas vedė istorikas, architektė bei įvairių religinių konfesijų atstovai.

Pasirinktas kitas laikas

„Pietūs su kultūros paveldu“ – renginį tokiu pavadinimu suorganizavo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė paminklotvarkai Rūta Končiutė-Mačiulienė.
Nors nemokamos ekskursijos po miestą rengiamos reguliariai ir kasmet, šį kartą buvo pasirinkta kiek kitokia forma – besidomintieji savo krašto istorija, architektūra į ekskursiją išsiruošė darbo dieną, per pietų pertrauką.
„Neretai girdime, kad Mažeikiuose nieko nėra, kad neturime ko parodyti turistams. Mažeikiai yra gražus miestas, turintis vertingų statinių, įdomių istorijų. Tikiu, kad šį mitą paneigsime ir miestą, lydimi gidų, pamatysime kitokį“, – kalbėjo R. Končiutė-Mačiulienė.

Vienintelis tikras tarpukario pastatas

Pirmoji pažintinė ekskursija po miestą vyko dar rugsėjo pabaigoje. Jos tema buvo „Tarpukario Mažeikių miesto architektūra ir istorija“. Ekskursiją vedė Savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Štakonaitė ir Mažeikių muziejaus darbuotojas Mindaugas Buknys.

Klausytojų dėmesį prikaustė stačiatikių parapijos narės Ninos Skibickajos (pirma iš dešinės) informacija apie cerkvę ir parapiją. Autorės nuotr.

Gidai – vienas iš architekto, kitas iš istoriko pozicijų – ekskursijos dalyviams, kurių buvo per trisdešimt, papasakojo apie įdomiausius miesto pastatus.
Pirmiausia ekskursantai stabtelėjo prie Mažeikių banko.
„Esame prie paties vertingiausio mūsų mieste tarpukario architektūros pastato. Jis vienintelis to laikmečio Mažeikių miesto pastatas, įtrauktas į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą“, – sakė D. Štakonaitė.

Buvo skundų ir pasipiktinimo

Mažeikių bankas tarpukariu buvo pastatytas pagal architekto, buvusio Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Mykolo Songailos projektą, patvirtintą 1937 metais. Pastatas buvo suprojektuotas pagal analogiškas užduotis kaip ir kitų Lietuvos banko skyrių rūmai. Todėl ir kituose miestuose, pavyzdžiui, Kaune, galima išvysti monumentalų, didingą, patogų Lietuvos banko pastatą. Tokį pat, kaip Mažeikiuose.

Evangelikų liuteronų bažnyčios bokštas neseniai buvo atnaujintas ir pritaikytas turizmo reikmėms. Autorės nuotr.

Tačiau kai anuomet mažeikiškiai sužinojo, koks bus banko pastatas, kai pamatė jo projektą, buvo kilusi pasipiktinimo banga. Lietuvos banko valdyba sulaukdavo skundų, kritikos dėl to, kad banko pastatas neatitinka laiko dvasios ir sukelia neigiamą visuomenės reakciją.
Tačiau nei pastatą projektavęs architektas, nei užsakovė – Lietuvos banko valdyba tai kritikai nepasidavė ir banko skyrius buvo pastatytas toks, kokį autorius jį suprojektavo.

Pastatas išliko, sklypas – ne

Dabar buvusio Mažeikių banko pastate veikia „Luminor“ bankas. Jo Mažeikių skyriaus vadovė Diliara Zarifova pakvietė ekskursijos dalyvius užeiti apžiūrėti autentiško interjero, didžiulių vitražų.
„Ir banko vidus, ir išorė labai gerai išsaugoti. Tačiau nepavyko išsaugoti papildomų pastatų ir viso banko sklypo. Tarpukario nuotraukose pastato didybę ir sukuria būtent tas sklypas, pastato bei sklypo proporcijos. Dabar banką visi matome truputį suspaustą“, – kalbėjo istorikas M. Buknys.

Kilo klausimų dėl miesto įkūrimo datos

Ekskursijos dalyviai stabtelėjo ir prie dabartinio Mažeikių rajono savivaldybės pastato. Kadaise čia buvo įsikūrusi Mažeikių rotušė. Pastatą suprojektavo architektas Jurgis Okunis. Rotušė buvo dviejų aukštų, su šlaitiniu stogu. Joje buvo administracinės patalpos, patalpos įvairioms dirbtuvėms, areštinė ir butas areštinės sargui, bokštas gaisrininkams.
Ekskursijos dalyviams klausantis gidų pasakojimo apie rotušės pastato statybą, kilo klausimas, į kurį istorikai iki šiol aiškaus ir vienareikšmio atsakymo neturi – kokią datą galima vadinti Mažeikių miesto gimtadieniu.
Mažeikių miesto įkūrimo data yra laikomi 1868 metai, kai prasidėjo Liepojos–Romnų geležinkelio atkarpos Liepoja–Kaišiadorys tiesimo darbai ir projektuotojai pasirinko vieną iš stotelių įkurti Mažeikių kaimo pakraštyje. Tačiau yra ir kita data – 1920 metai, kai buvo išrinkta Mažeikių miesto savivalda, kai Mažeikiai įgijo miesto teises.
Istorikai į klausimą dėl miesto įkūrimo datos bandys atsakyti lapkričio 15 dieną Mažeikių muziejuje vyksiančioje konferencijoje.

Aplankė atnaujintą bažnyčią

Trumpam buvo stabtelėta ir prie buvusios miesto turgaus aikštės, kuri kadaise buvo įsikūrusi toje vietoje, kur dabar susikerta J. Basanavičiaus ir M. K. Čiurlionio gatvės.

Mažeikių Dievo Motinos ėmimo į dangų cerkvė, pastatyta 1933 metais. Autorės nuotr.

Prie Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios ekskursijos dalyvius pasitiko kunigas Robertas Romanovskis. Jis pakvietė aplankyti bažnyčią, apžiūrėti, kaip ji po remonto atjaunėjo, pašviesėjo.
Ekskursijos dalyviai prisiminė ir V. Burbos bei Birutės gatvių sankirtoje pastatytos Mažeikių ligoninės, muzikos mokyklos, muziejaus istoriją. Vėliau stabtelėjo prie pašto. O ekskursiją baigė Evangelikų liuteronų bažnyčios šventoriuje.
Visi susitarė kitą kartą, spalio 19 dieną, būtent čia ir susitikti bei pratęsti pažintį su dažnai matomais, bet ne visiems pažįstamais mieste esančiais pastatais.

Vieni pirmą kartą, kiti – ne

Antrieji – praėjusį penktadienį vykę „Pietūs su kultūros paveldu“ sulaukė ne ką mažesnio dėmesio.
Dalis ekskursijos dalyvių sakė, kad anksčiau nebuvo girdėję apie tokias ekskursijas ir apgailestavo, kad nedalyvavo pirmojoje. Kiti tvirtino, jog, sudalyvavę pirmojoje, ilgai nesvarstydami savo pietus į ekskursiją iškeitė ir antrąkart. O štai viena moteris pasakojo, kad Mažeikiuose gyvena vos penkerius metus, todėl jai įdomu pažinti miestą ir rajoną.
Ukrinų bendruomenės pirmininkė Vilma Vžesniauskienė laukiančius ekskursijos pradžios žmones vaišino pačių ukriniškių rankomis pagamintu skanėstu – obuolių sūriu. Norintieji galėjo šio sūrio nusipirkti ir taip paremti bendruomenės veiklą.

Parapijos laukia lankytojų

Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčioje ekskursijos dalyvius pasitiko parapijos vadovė Lidija Svobutienė.
Ji mielai dalijosi viskuo, ką žino, – pasakojimais apie šios bažnyčios ir liuteronų parapijos istoriją, rodė nuotraukas, liudijančias, kokia bažnyčia buvo anksčiau ir kaip ji, laikui bėgant, žmonių rankų buvo pakeista. L. Svobutienė papasakojo, kaip ir kuo parapija gyvena šiandien.
Ekskursijos dalyviams buvo atvertas ir šios bažnyčios bokštas – vasarą jis buvo sutvarkytas, pritaikytas lankytojams. Dalis ekskursijos dalyvių jame pabuvojo pirmąkart ir turėjo galimybę Mažeikius apžiūrėti iš aukštai ir kitu kampu nei įprasta.
„Pietūs su kultūros paveldu“ baigėsi apsilankymu Mažeikių stačiatikių Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvėje. Apie cerkvės praeitį, dabartį, apie parapiją papasakojo jos narė Nina Skibickaja.
Ir L. Svobutienė, ir N. Skibickaja patikino, kad mažeikiškiai ir visi miesto svečiai, norintys dalyvauti pamaldose, besidomintys bažnyčių istorija, visada yra laukiami.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto