Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ekspertai, dar balandžio mėnesį susipažinę ir vertinę Mažeikių senamiesčio parko kompleksinio sutvarkymo projektą, jam nepritarė ir įgyvendinti jo nerekomendavo. Jie pasiūlė pakoreguoti projektavimo duomenis sudarančius dokumentus bei projekto sprendinius pagal pateiktas pastabas ir ekspertų išdėstytus argumentus bei atlikti naują bendrąją projekto ekspertizę. Kokia situacija šiandien?
TIKINA, KAD KOREGAVO
Projekto autorius architektas Henrikas Štaudė, ne kartą susitikęs su rajono valdžios atstovais ir gyventojais, tvirtina, kad projektas yra dar kartą pakoreguotas.
„O paskutinis susitikimas prieš porą savaičių su visais atstovais buvo pačiame parke. Praėjome pagrindiniais takais, pasižiūrėjome problemiškas vietas. Ir aptarėme, ką reikia daryti, kas su kuo sutinka. Pagal tą paskutinį apsilankymą projektas pataisytas ir perduotas ir Savivaldybei, ir gyventojams,“– „Santarvei“ sakė architektas.
Anot jo, gyventojų reikalavimai tąkart buvo aiškiai suformuluoti: palikti tiesų pagrindinį parko taką, krepšinio aikštelę perkelti į buvusios vadinamosios dramblio būdos vietą, o automobilių stovėjimo aikšteles V. Kudirkos gatvėje projektuoti išilgai.
Šiuos susirinkusiųjų pageidavimus, pasak H. Štaudės, jis įvykdė. Taip pat jis sakė, kad su gyventojais sutarė kartu spręsti, kuriuos medžius bus galima kirsti, kuriuos – palikti.
RŪPESTIS – SKLYPAI
Tačiau gyventojams rūpėjo ne tik tai, kiek medžių jiems pavyks išsaugoti, ar kur kokiam objektui tinkamesnę vietą pasiseks rasti. Jiems šiandien galvas skauda ir dėl parke esančių sklypų.
„Jiems neramu dėl padarytų trijų sklypų, kurių vienas – privatizuotas, du – Savivaldybės: vienas – miško poreikiams, kitas – prie buvusios dramblio būdos, kuri sudegė, suformuotas sklypas. Buvo sutarta ieškoti galimybių sujungti tuos sklypus, kadangi ir savininkas, ir naudotojas yra tas pats,“– patikino parko sutvarkymo projekto autorius.
O iniciatyvinės grupės nariams svarbu, kad tas sklypas nebūtų privatizuotas, kaip atsitiko su teniso aikštynu.
Pasak Savivaldybės Statybos ir remonto skyriaus vedėjo Arūno Knystauto, „iki šios dienos sklypai yra suformuoti ir jokios kitos informacijos ar nurodymo, kad jie yra neteisėtai suformuoti, nėra.“
Savo nuomonę ir rūpestį dėl senamiesčio parke esančių dviejų sklypų teisėtumo Aplinkos ministerijai pareiškė ir Tarybos narė Daiva Šideikienė. Ji „Santarvei“ sakė:
„Gavau pranešimą, kad mano raštas iš Aplinkos departamento yra persiųstas į Miškų departamentą. Dabar šis turi pateikti atsakymą dėl tų dviejų sklypų teisėtumo. Taip išeina, kad per keturis mėnesius jie nieko nenusprendė. O iš Savivaldybės gavau atsakymą, kad ši žemė yra miško paskirties. D. Štakonaitė parašė, kad 2007 metais buvo atlikti kadastriniai matavimai ir žemės paskirtis nėra pakeista.“
PRAŠO NAUJO PROJEKTO
Apie liepos pabaigoje įvykusį Savivaldybės specialistų, rangovų, projekto autoriaus ir iniciatyvinės grupės narių susitikimą parke kraštovaizdžio specialistė Danutė Miškinienė pasakojo kitaip:
„Nebuvo jokio susitarimo. Mes tik H. Štaudę pervedėme per parką ir parodėme, kaip negalimi tie jo suprojektuoti takai. Jis labai mėtėsi: nustebo pamatęs, kur pagal projektą eina takas. Dar kartą davėme savaitę laiko, kad pataisytų.“
Tačiau, pasak buvusios miesto kraštovaizdžio architektės, projektą autorius atsiuntė visiškai netaisytą.
„Įsivaizduojate, ant to paties brėžinio, kuriame yra 609 kertami medžiai, uždėtas kitas – kad kertama 500 medžių. Net nesiteikė ištrinti senojo. Apie ką šnekėti? Matyt, galvojo, kad nepaduos parko žmonės man brėžinio, o kiti nemokės jo perskaityti. Taip nėra – tai faktas,“ – kalbėjo moteris.
Ji patvirtino, kad parko likimui neabejingi žmonės, neapsikentę nuo sausio mėnesio dalijamų pažadų ir nematydami realių darbų, Aplinkos ministerijai pateikė prašymą, kad būtų iš naujo rengiamas projektas.
„Tiesa, oponentai visus klaidina, sakydami, kad Taryba išbalsuos ir pritars tam projektui. Bet Taryba negali vien dėl to balsuoti, nes pažeistų Miškų, Žemės, Teritorijų planavimo įstatymus. Jeigu balsuos, Vyriausybės atstovas turi perspėti, kad ji nesilaiko įstatymų. O Taryba nesilaikyti įstatymų negali,“ – akcentavo D. Miškinienė.
Nors ir ilgai tenka kovoti su ekspertų netinkamu pripažinto projekto vykdytojais, ji pasidžiaugė, kad senamiesčio parko iniciatyvinės grupės nariai pasiekė, jog medžiai parke nebūtų kertami, bei tuo, kad projektą jo autoriui vis tik teks keisti. Anot D. Miškinienės: „Niekur nedings, kai tokios ekspertizės išvados“.
EKSPERTŲ IŠVADOMS – JOKIO DĖMESIO
Kad tokiam projektui, koks dabar yra pateiktas visuomenei ir Mažeikių savivaldybei, pritarti negalima, kategoriškai pareiškė ir Kraštovaizdžio architektų sąjungos narys ekspertas, Seimo nario Stanislovo Giedraičio padėjėjas Alvydas Mituzas.
„Kol nebus teigiamų ekspertų išvadų ir projektas nebus ištaisytas taip, kaip reikia mažeikiškiams, senamiesčio parko projektas nejudės,“ – „Santarvei“ ketvirtadienį pareiškė specialistas.
Pasak A. Mituzo, kraštovaizdžio architektai, kurie buvo Mažeikiuose, yra sukrėsti, kaip galima padaryti tokį blogą projektą. Ekspertas įvardijo ir pagrindines projekto klaidas:
„Viena – nukrypta visai į šoną, nutolta nuo pagrindinės parko esmės. Jį tikrai reikėjo apimti visą ir padaryti visam tam aštuonių hektarų plotui. Kita – nereikėjo keisti takų struktūros, pridaryti tiek automobilių stovėjimo aikštelių, reikia išspręsti vandens nutekėjimą, išsaugoti tradicinį pagrindinį taką, apgalvoti vasaros estrados erdvę, jei negalime dabar jos pastatyti. O dar pro skulptūras, kurios yra ir vertybės, takus vedžioja… “
Kraštovaizdžio architektų sąjungos narys nurodė ne tik klaidas, bet, anot jo, ir piktybiškus sprendimus: takus, besibaigiančius vejoje, vienmetes gėles, planuojamus naikinti medynus ir panašiai.
Tik pasityčiojimu ekspertas sakė galįs pavadinti ir projekto autoriaus nenorą koreguoti projekto iš esmės, pagal kraštovaizdžio architektų sąjungos ekspertų rekomendacijas. O šalia senamiesčio parko gyvenančių žmonių prašymą iš naujo rengti projektą jis vertino teigiamai.
„Šiuo atveju tai jau yra atsakomybės klausimas tiems, kurie nesurašė tinkamos projektinės užduoties, netinkamai vykdė projektavimą ir kita. Prarastos lėšos neturi būti taip paprastai nurašytos, kaip jau daug kartų įvyko Mažeikiuose,“ – kalbėjo A. Mituzas.
Jis patikino, kad kartu su parko iniciatyvinės grupės nariais ir Seimo nariu sieks užkirsti kelią „niekiniam darbui, padaryti nesąmonę.“
ATEITĮ TURI?
Kol vyksta eiliniai projekto koregavimo, peržiūrėjimo, derinimo darbai, jo „galiojimo terminas“ baigia išsekti – rangos sutartis baigiasi kartu su rugpjūčio mėnesiu. Tai yra, parkas turėjo būti sutvarkytas jau šį rudenį.
Savivaldybės Statybos ir remonto skyriaus vedėjas Arūnas Knystautas „Santarvei“ sakė, kad projektas „Mažeikių senamiesčio parko kompleksinis sutvarkymas“ ateitį turi, nes jo finansavimo ir administravimo sutartis pratęsta. Tai reiškia, kad finansavimas šiam projektui nėra nutrauktas, o veiklų įgyvendinimo terminas nukeltas iki kitų metų rugpjūčio 31 dienos.
Pasak specialisto, kadangi vienas iš nežinomųjų faktorių – finansavimas – atkrito, miškotvarkos projektą projekto vykdytojas turės rengti.
Tačiau ir išsprendus šią problemą, projekto užsakovams jų dar liko.
„Viešųjų pirkimų tarnybos esame užklausę, kaip mums reikės elgtis su rangos sutartimi. Kadangi rangos sutartis baigiasi šiemet, rugpjūčio 31 dieną, mes norime žinoti, ar turėsime galimybę, nepažeisdami Viešųjų pirkimų įstatymo, pratęsti ją? Ar ji nutrūks ir mes turėsime skelbti naują konkursą pagal pakoreguotą techninį projektą?“ – kalbėjo A. Knystautas.
Jo nuomone, projektas vis tik bus vykdomas.
„Jei ir toliau nesusidursime su tokiu pasipriešinimu. Juk, atsižvelgiant į iniciatyvinės žmonių grupės pastabas, šitas projektas yra koreguojamas. Kodėl jo likimas turėtų būti kelių žmonių rankose? Gal su tuo projektu reikėtų supažindinti visą Mažeikių miestą?“– svarstė Statybos ir remonto skyriaus vedėjas.
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO.: Pagal sutartis, parko renovacija turėjo būti baigta šį rudenį.
