Evangelikų liuteronų bažnyčios istorija – turtinga įvykių. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Prieš keletą savaičių Mažeikiuose buvo paminėtas Reformacijos 500 metų jubiliejus. Ta proga norintieji galėjo aplankyti ir apžiūrėti Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčią. Bibliotekoje surengtoje konferencijoje pranešimus skaitė Reformacijos raidą tyrinėjantys ir ja besidomintys mokslininkai, kultūros paveldo specialistė bei Mažeikių evangelikų liuteronų parapijos tarybos narė.
Kviečiame skaitytojus į platesnę pažintį su šiuo religiniu sąjūdžiu, nes pažindami kitus, praturtiname save.
Saulius Varanavičius negailėjo gerų žodžių apie savo parapijos narius. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Pažintis su bažnyčia
Reformacijos pradžia laikomi 1517 metai, kai Martynas Liuteris Vitenberge paskelbė savo garsiąsias 95 tezes, prikalęs jas prie bažnyčios durų.
Reformacija davė pradžią protestantizmui ir Krikščionybės atšakoms – liuteronybei, anglikonybei, kalvinizmui.
Pro Mažeikių senamiestyje, Vydūno gatvėje, tykiai stūksančią evangelikų liuteronų bažnytėlę praeiname daugelis. Tačiau nedaugeliui yra tekę pabuvoti jos viduje.
1906 metais pastatyta bažnyčia pergyveno įvairių laikmečių bei situacijų. Karo metais ji buvo sudegusi. Po to buvo atstatyta ir atrodė panaši į tokią, kokią ją šiandieną matome. Ilgą laiką joje veikė gaisrinė. Evangelikų liuteronų parapija joje atkurta 1995 metais.
Tokios pat neatkūrė
Pasak ekskursiją po bažnyčią vedusio kunigo Sauliaus Varanavičiaus, atgavus iš gaisrinės bažnyčią, nebuvo nei tokio tikslo, nei galimybių ją atkurti autentišką, tokią, kokia ji atrodė tuomet, kai buvo pastatyta.
„Žinodami ir matydami, kad Mažeikių evangelikų liuteronų parapija nėra gausi, neturėjome siekio atkurti autentiškos bažnyčios. Kiek galėjome, iš išorės ją atkūrėme panašią, tačiau ne tokią pat“, – kalbėjo kunigas.
Bažnyčią pertvarkant į gaisrinę, buvo padaryta perdanga, puošnūs arkiniai langai pakeisti paprastais keturkampiais langais, erdvės suskaidytos į atskirus kabinetus ir kabinetėlius.
Dabar bendruomenė turi dvi sales pamaldoms. Vieną didesnę – antrajame aukšte, kitą – mažesnę, šviesesnę – pirmajame. Tiesa, didžiojoje salėje pamaldos jau seniai nebevyksta. Dėl to, kad parapijoje tikinčiųjų mažėja, o jei atėjusieji joje ir susirinktų, salė atrodytų pustuštė…
Autentiškas bažnyčios varpas į pamaldas kviečia tik kartą per mėnesį. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Galimybė apžiūrėti bokštą
Bažnyčioje nuo 1999 metų kunigaujantis S. Varanavičius bažnyčios lankytojams leido pakilti ir į bažnyčios bokštą. Jame kabantis varpas į mišias kviečia kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį.
Užtat autentiško varpo, menančio tuos laikus, kuomet bažnyčia buvo pastatyta ir kuomet evangelikų liuteronų bendruomenė Mažeikiuose buvo gausi, istorija – įdomi.
Pasakojama, kad nuo įvairiausių negandų varpą vienas žmogus savo daržinėje išsaugojo apie penkiasdešimt metų.
Drąsiausieji ekskursijos dalyviai – fotografai pabandė užlipti į patį bokšto viršų ir į Mažeikius pažvelgti pro mažą bokšto langelį. Kai kas juokavo, jog per jį miesto vaizdas lyg ant delno, kai kas sakė, jog vaizdą užstojo didžiuliai aplink bažnyčią augantys medžiai.
Lidija Svobutienė apie bažnyčią ir parapiją gali papasakoti daug. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Negausi, bet draugiška parapija
Kunigas Saulius Varanavičius akcentavo: svarbiausias bet kurios bažnyčios, bet kurios bendruomenės turtas – žmonės.
„Labai džiugu, kad mūsų parapijoje visada buvo žmonių, kurie labai mylėjo šią bažnyčią ir stengėsi, kad ji atsikurtų. Nors bendruomenė yra negausi, ji pasižymi tuo, kad parapijos nariai tarpusavyje artimai bendrauja, vieni kitus puikiai pažįsta. Mes čia susirenkame ne tik melstis, išpažinti savo tikėjimo, pasiklausyti Dievo žodžio, bet ir pabūti vieni su kitais – kaip šeimos rate. Tas artumas yra mažų parapijų privilegija“, – kalbėjo S. Varanavičius.
Pagalbos ranką tiesė provoslavai
Mažeikių evangelikų liuteronų parapijos tarybos pirmininkė Lidija Svobutienė renka įvairią informaciją, susijusią su bažnyčia, parapija. Ji yra parengusi bibliografinę parodą, kurioje surinkta informacija – aprašymai. Mažeikiškiai, apsilankę bažnyčioje, galėjo apžiūrėti ir paskaityti segtuvuose pateiktą informaciją – straipsnius iš spaudos, mažeikiškių atsiminimus, įvykių aprašymus, nuotraukas.
Į bažnyčios istoriją įsigilinusi L. Svobutienė su konferencijos dalyviais pasidalijo tomis žiniomis, apžvelgė laikmečius ir apibūdino, kaip ir kuo anuomet gyveno bažnyčia ir joje savo tikėjimą išpažinę žmonės ir kuo parapija gyvena dabar.
Apžvelgdama bažnyčios istoriją, L. Svobutienė sakė, jog ne kartą buvo taip, kad mažeikiškių evangelikų liuteronų parapijai pagelbėjo provoslavų bendruomenės nariai. Jie kritiniais atvejais priimdavo evangelikus liuteronus po savo stogu.
Ekskursijos dalyviai pabuvojo mažojoje pamaldų salėje. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
