Penktadienį į Chakasiją išvyko šių metų ekspedicijos „Misija Sibiras“ grupė.
Septintus metus rengiamos ekspedicijos metu šešiolika jos narių, įskaitant ir vadovą mažeikiškį Gintautą Alekną, tvarkys tremtinių kapus Rusijoje, Rytų Sibiro pietuose esančioje Chakasijoje. Misijos komanda susitiks su tose vietose gyvenančiais lietuvių tremtiniais ir jų atžalomis.
Mažeikiškių jaunuolių nėra
Savaite anksčiau į misijos vietą nuvyko G. Alekna. Per visą tą laiką jis ruošė vietovę, kur apsistos delegacija iš Lietuvos. Delegacijoje jaunuolių iš Mažeikių nėra.
G. Alekna „Santarvei“ sakė nežinąs, kodėl mūsų rajono jaunimas nepakliūva į rengiamas ekspedicijas.
„Nedalyvauju kandidatų atrankoje, todėl sunku ką nors pasakyti, kodėl tarp jų nėra mažeikiškių. Žinau tik tiek, kad norinčių keliauti į misiją yra labai daug, todėl patekti į ekspediciją yra panašiai tas pats, kaip laimėti loterijoje“, – kalbėjo G. Alekna.
Tačiau mažeikiškio teigimu, nepatekusieji neturėtų nusiminti, nes jie gali prisijungti prie kitų organizacijų, kurios rengia panašias misijas.
„Po lietuvių misijos komandos iš karto atvyks grupė žmonių iš Lenkijos. Kas nori, juk gali ir savarankiškai organizuoti grupes ir aplankyti tremties vietas“, – įsitikinęs G. Alekna.
Aplankė tremties vietas
Projektą „Misija Sibiras“ nuo 2006 metų rengia Lietuvos jaunimo organizacijų taryba. Nuo jo pradžios lietuvių tremties ir įkalinimo vietose Sibire jau įvyko dešimt ekspedicijų, kurių metu sutvarkyta apie 80 lietuviškų kapinių iš 800 palaidojimo vietų: Irkutsko, Krasnojarsko, Komijos, Tomsko, Buriatijos, Sverdlovsko srityse, Kazachstane, pernai – Tadžikistane.
Jaunuoliai ne tik tvarko kapus, bet ir renka įvairius duomenis Lietuvos archyvams, Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimų centrui, o grįžę į Lietuvą lankosi mokyklose ir pasakoja moksleiviams apie tremtį.
Duomenys byloja
Iki šiol surinkti duomenys byloja, kad iki 1953-ųjų, sovietinės okupacijos metais į lagerius ir tremtį atšiauriausiose tuometinės Sovietų Sąjungos vietose išvežta apie 270 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Beveik šešiasdešimt procentų buvo ištremta į Altajų, netoli trisdešimties – į Novosibirsko sritį.
Kita dalis išblaškyta po įvairias tolimas Sovietų Sąjungos vietoves, Vidurinę Aziją, nuo Laptevų jūros ir Lenos žiogių. Grįžo mažiau negu pusė ten ištremtų lietuvių, nes čia buvo ypač sunkios išgyvenimo sąlygos.
Ačiū, už pasiūlymą, bet aš ir nepretendavau. Aš kilęs ne iš tremtinių. Bet paminėto vaikino gaila.
nepykit ir patikėkit: į tą ekspediciją iš tiesų didelis norinčių skaičius būna. Nežinau, kokiais kriterijais jie atrenka žmones, bet ten reikia praeiti didelius išbandymus. Atrenkami patys ištvermingiausieji. Niekas ten į tai, kad kažkieno kažkas yra palaidotas nežiūri. Pabandykit kitais metais, gal pasiseks. Dar siūlyčiau čia pat kreiptis į Gintą. Sėkmės.
Sėkmės žygyje. Bet vaikinas iš Mažeikių, kurio seneliai tremtiniai ir Chakasija jų tremties vieta. Keturis ar penkis kartus bandęs patekti į misiją nepateko. Štai tau ir atranka, Vos ne kas gali paneigti …
Gerbiamas,Gintautai,ištveermės,sveikatos ir ryžto linkiu.