Mažeikiškių mokyklų reitingai nėra aukšti

Gabijos gimnazija pirmajame reitingo šimtuke figūruoja jau daugelį metų. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Savaitraštyje „Veidas“ devintą kartą paskelbtame Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų 2011 metų reitinge tarp 460 ugdymų įstaigų įvertintos ir devynios mūsų rajono gimnazijos ir mokyklos. Pirmajame reitingo šimtuke jau septintus metus figūruoja Gabijos gimnazijos pavadinimas, o kitoms atitenka žemesnės vietos. Rajono gimnazijų ir mokyklų vadovai sako, kad toks reitingavimas nėra patikimas – vertinimo kriterijai kelia abejonių.

Vietos – įvairios

Duomenys, pagal kuriuos vertinamos mokyklos, paimti iš Švietimo ir mokslo ministerijos, Informacinių technologijų, Nacionalinio egzaminų centrų bei pačių vertinamųjų ugdymo įstaigų.
Iš šimto galimų surinkti balų Gabijos gimnazijai skirta 35,82 ir ji yra 52 vietoje.
Į antrojo šimtuko 105 vietą, surinkusi 30,16 balo, pateko Merkelio Račkausko gimnazija – dar prieš metus ji buvo 65 vietoje.
Didelį teigiamą šuolį reitingo rezultatuose padarė Sedos Vytauto Mačernio gimnazija: iš 346 vietos, gavusi 27,39 balo, ji pakilo į 144.
Ketvirtąją vietą tarp reitinguotų Mažeikių ugdymo įstaigų, šalies mastu atsidūrusi 300 vietoje, užėmė Pavasario vidurinė mokykla, nuo jos 39 vietomis atsiliko Viekšnių gimnazija.
357 vietoje figūruoja Sodų , 416 – „Jaunystės“ vidurinės mokyklos. Nuo pastarosios, surinkusi tik trimis balais mažiau, 437 vietoje atsidūrė Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla, paskutinė tarp Mažeikių rajono gimnazijų ir vidurinių mokyklų – Tirkšlių vidurinė, šalyje įvertinta 456 vieta.
Reitingų lentelės lyderiai – Vilniaus licėjus, Kauno technologijos universiteto bei Vilniaus Jėzuitų gimnazijos.

Dešimt kriterijų

Reitingavimas šiais metais vyko pagal dešimt kriterijų. kaip 2011 metų laidos moksleiviai pagal pirmą pageidavimą stojo į Lietuvos aukštąsias universitetines mokyklas, tam skirta didžiausia – 15 taškų – suma.
Kaip ir ankstesniais metais, penkiais taškais vertinta, kiek moksleivių įstojo studijuoti į užsienio universitetus. Po dešimt taškų buvo galima surinkti įvertinus, kiek moksleivių už keturis pagrindinius valstybinius lietuvių kalbos, matematikos, užsienio kalbos ir istorijos brandos egzaminus surinko nuo 90 iki 100 balų.
Tiek pat taškų buvo galima surinkti už reitinguotojų įvestą naujovę – kaip gimnazijų ir vidurinių mokyklų moksleiviams pavyko išlaikyti minėtus keturis valstybinius brandos egzaminus.

Rezultatų nesureikšmina

Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus teigė, kad reitingavimas yra labai paprastas ir subjektyvus dalykas: jeigu pagal reitingus viena ar kita mokykla yra priekyje, tuo džiaugiasi kiekvienas mokyklos ar gimnazijos direktorius, jeigu mokykla yra gale, kiekvienas reitingavimą peikia.
„Tai yra natūralus, žmogiškas dalykas“, – situaciją įvertino vedėjas.
Visų kalbintų gimnazijų ir mokyklų vadovai „Santarvei“ tvirtino  reitingavimo rezultatų labai nesureikšminantys. Anot jų, vertinimo kriterijai nėra tik tie, į kuriuos reikėtų atsižvelgti norint iki galo įvertinti gimnazijų ar vidurinių mokyklų darbą.

Su rezultatais nesutinka

Merkelio Račkausko gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė prisipažino į reitingavimą žiūrinti normaliai, bet įžvelgianti tam tikrų šou elementų.
„Kiekvienais metais žiūrime, analizuojame gimnazijos rezultatus ir matome, kad rezultatai gerėja, o tie reitingai yra kaip tam tikras, neslėpsiu ir pasakysiu, šou elementas. Kai matome, kad mūsų rezultatai vis gerėja, suprantame, kad kažkas su tais reitingais yra negerai“, – svarstė pašnekovė.
M. Račkausko gimnazija šiemet atsidūrė 50-čia vietų žemiau nei prieš metus. A. Žukauskienė tikino visada žiūrinti ir vertinanti tai, kaip gyvena kolegos, ir žinanti, kad mokyklos dirba labai gerai, tad nemano, jog gimnazijos nukritimas pusšimčiu vietų rodo, kad mokykla dirba prasčiau.

Pastebi daug trūkumų

A. Žukauskienė teigė suabejojusi vertinimų rodikliais dėl to, kad ne visų egzaminų rezultatai vertinami. Kita vertus, pasižiūrėjus į kolegų – Gabijos gimnazijos rezultatus, kai per valstybinius egzaminus iš lietuvių kalbos 11 mokinių surinko po šimtą balų, o reitingų lentelėje jie keliomis vietomis krito žemyn, tai vėl kelia abejonių.
Direktorės manymu, sunku nusverti, kurie rodikliai gali nulemti tikrąją gimnazijos vietą ir vertę: gimnazijos populiarumą rodo tai, kad vis daugiau mokinių renkasi būtent šią mokymosi įstaigą.
A. Žukauskienė įžvelgia ir dar daugiau reitingavimo kriterijų trūkumų: kodėl vertinami tik nuo 90 balų surinkę abiturientai, o daugelis turi 88 ar 89 balus. Gimnazijose yra 192 abiturientai, ir jie išlaikė visus egzaminus: tik keli neišlaikė lietuvių kalbos.
„Tai vėlgi turėtų būti svarus rodiklis. Bet tai nenumuša ūpo dirbti toliau, stebiu penkerių metų rezultatus, jie kiekvienais metais gerėja. Žiūrint, kokią pridėtinę vertę vaikams pridėsi. Yra labai daug rodiklių, kurie prasmingi mums“, – svarstė A. Žukauskienė.

Reikėtų skirtingų lygių

Sedos Vytauto Mačernio gimnazija iš pernai buvusios 346 vietos pakilo į 144 vietą. Gimnazijos direktorė Genoveita Gricienė taip pat sakė šio reitingo nesureikšminanti, jos nuomonė santūri: tai nesą objektyvu, rimta ir neaišku, kaip į tai reaguoja patys reitinguojamieji.
Gimnazijos rezultatai iš tiesų pagerėjo, nes būna labai stiprių abiturientų laidų: praėjusiais metais būtent tokia ir pasitaikė.
„Neseniai žiūrėjau kažkokią televizijos laidą, kurioje vis buvo akcentuojama, kad Lietuvos kaimas prasigėręs, čia gyvena asocialūs žmonės. Bet juk taip nėra. Miestelio kaimo mokyklose tikrai nėra to žemo mokslumo, kad neįtilptume į tuos reitingus“, – kalbėjo pašnekovė.
Šito reitingavimo klaida esanti tai, kad išgrynintos gimnazijos vienoje eilutėje lyginamos su kaimo vidurinėmis mokyklomis.
„Turėtų būti atskirai reitinguojamos išgrynintos gimnazijos, atskirai ilgosios – tokios kaip mūsų, ir tada, jeigu jau pageidaujama, kitos mokyklos“, – įsitikinusi G. Gricienė.

Per aukštas vertinimas

Pavasario vidurinės direktorius Stanislovas Jakučinskas apie šiemetinius reitingo rezultatus, naujus vertinimo kriterijus sužinojo iš „Santarvės“.
„Į tuos reitingus reaguojame natūraliai, tragedijos jokios nedarome. Vienais metais būname aukštesnėje pozicijoje, kitais – žemiau. Aukščiausias mūsų pasiekimas yra 98 vieta“, – prisiminė mokyklos vadovas.
Jam nelabai patinka vertinimas, kai įstojama iš pirmo karto, nes abiturientai gali parašyti prašymus į kelias nevienodo populiarumo specialybes: galima prisirašyti į teisę ir į paprastas specialybes, kur galima įstoti iš karto. O laimi tie, kurie įstoja iš karto ir surenka daugiau balų.
Praėjusiais metais Pavasario vidurinės mokyklos abiturientai šimtukų egzaminuose neturėjo, bet bene 6 mokiniai įstojo mokytis į užsienio mokyklas. Labai didelė dalis – apie 35 procentus, nuėjo dirbti, sakydami, kad užsidirbs pinigų ir tik tada stos į aukštąją mokyklą: vadinasi, tie rezultatai į reitingus nebus įtraukti.
„Jei nori aukštai pakilti, reikalingi tik šimtukai, bet juk ne visi to gali pasiekti. Jau gerai, jei balas yra per penkiasdešimt: toks vertinimas jau eina su pagyrimu, bet to niekas kažkodėl nevertina“, – dar vieną reitingavimo trūkumą išsakė S. Jakučinskas.

Kitoks požiūris

Kiek kitokios nuomonės apie reitingavimą yra Mažeikiuose pirmaujančios Gabijos gimnazijos direktorius Stasys Šiurkus. Jie teigė prieš porą metų su „Veido“ žurnalistais diskutavęs ir sakęs, kad jie krečia juokus, bet šie pastebėję: jeigu Gabijos gimnazija septynerius metus neiškrinta iš šimtuko, tuo jau daug pasakyta.
„O ar tie reitingai yra tikslūs, sunku pasakyti. Ar turi 195 abiturientus, ar 19, manau, skirtumas yra. Mokytojams sakau, kad jie nežiūrėtų į tuos reitingavimo punktus, bet kreiptų dėmesį į iš pagrindinių egzaminų surinktus balus ir kiek jų egzaminuose yra per 50: tai yra pagrindiniai kriterijai“, – priekaištų reitinguotojams turėjo gimnazijos vadovas.
S. Šiurkus pripažino, kad tokie reitingo rezultatai vis dėlto yra malonūs: yra buvę, kad gimnazija užėmė penktąją vietą.
„Dirbam, o ką darysi, bet kiekvieną kartą vis sunkiau. Kriterijų galima daug surasti: čia ir miesto, intelekto problemos. Mažeikiai darosi užkampis. Mokinių ateina visokių: aš įpratęs sakyti, yra mokiniai, yra ir krepšeliai. „Krepšelis“ laiko kurį nors mokyklinį ir technologijų egzaminus ir gauna atestatą, o jei jis nori būti mokiniu, jis turi laikyti mažiausiai tris valstybinius egzaminus“, – lygino  direktorius.
Jo teigimu, ar mokykla buvo Antroji vidurinė, ar Gabijos gimnazija, yra stabilus, geras mokytojų kolektyvas, todėl yra ir rezultatas: kur tik „gabijiečiai“ dalyvauja, visur pasiekia gerų rezultatų.
„Net ir mūsų krepšininkai šeštadienį važiuoja į olimpinį festivalį dėl prizinės vietos finale kovoti: vis tiek bent jau ketvirti šalyje būsim, pralenkiam visas sportiškiausias mokyklas“, – džiaugėsi S. Šiurkus. (Laimėjo antrą vietą – V. M.)

Mokiniai nevienodi

Švietimo skyriaus vedėjo A. Stonkaus nuomone, tam tikro palyginimo tarp mokyklų reikia, nes vaikai, mokytojai, mokyklos yra panašios.
„Bet jokiu būdu nesmerkime, jei reitingas blogas. Jei mokykla yra reitingavimo lentelės apačioje, jokiu būdu nereiškia, kad ji blogai dirba. Palyginimas turi būti proto ribose. Ieškokime, kodėl vienoje srityje esame geresni, kitoje – blogesni. Nedarykime iš to reitingavimo kažko tokio svarbaus ar ypatingo. Tėvai, žinoma, į tai pasižiūri, bet nereikia pamiršti, kad tai yra viešųjų ryšių akcija,“ – kalbėjo vedėjas.
A. Stonkaus teigimu, kad Vilniaus licėjus lyginamas su paprasta kaimo vidurine mokykla, yra neteisinga: pagal galiojančius teisės aktus kiekvienas Lietuvos vaikas turi galimybę įgyti vidurinį išsilavinimą, ir jį įgyja pagal savo gyvenamąją vietą. Vilniaus licėjus, kitos privačios mokyklos vykdo begalinę mokinių atranką, jos įtraukia pačius geriausius, pačius motyvuočiausius vaikus. Tad natūraliai jos ir turi būti priekyje, kitaip jos būtų nieko vertos.
„Galima pasisiūti suknelę iš paprastos medžiagos – kartūno ir prabangios medžiagos – šilko. Siuvimas bus kitoks ir nešiojimas bus kitoks. Čia lygiai tas pats: vieni paprasčiausiai mokosi, kad reikia kažką baigti, kad kažkas liepia, bet yra ir tokių, kurie patys žino, ko nori. Jie ateina motyvuoti, žinodami savo tikslą. O čia ateina paprasti vaikai“, – pastebėjo Švietimo skyriaus vadovas.

Kriterijai kiti

A. Stonkus tikino, kad Švietimo skyriui tokie reitingai nieko nereiškia: čia turimi savi kriterijai.
Yra tokių mokyklų, kur mokytojai įdeda be galo daug darbo, bet medžiaga yra nekokia.
Vertinami mokytojai, kurie atiduoda visas savo jėgas, bet vaikas turės tik penketą ar šešetą. Gimnazijų mokytojai taip pat atiduoda visas jėgas, bet jų mokinių žinios vertinamos dešimtukais. „Svarbu, kad mokytojai dirbtų tai, kas jiems priklauso. Čia ne plytas dėlioti, čia priklauso, kiek Dievas davė tiems, kurie nori kažką įsidėti į galvą. Kažkada teko girdėti, jog tam, kuris atras metodą, kaip įvertinti ugdymą, verta skirti Nobelio premiją“, – kalbėjo Švietimo skyriaus vedėjas A.  Stonkus.

6 Atsakymai į “Mažeikiškių mokyklų reitingai nėra aukšti”

  1. Erna parašė:

    Baigiau 1- vid. mokykla dar pries 20 metu (dabar vadinama gimnazija Rackausko). Universitetas Vilniuje senai praeitas, pasaulio daug pamaciau / apkeliavau , dabar su vyru Dubline 5- eri metai gyvenam, o musu buve mokytojai nesikeicai. Jerguteliau, Zemguliene su ta pacia sukuosena !

  2. Komentatorius parašė:

    O kai tu uždirbsi daugiau nei aš, galėsi mane mokyti. Je je jeeee. Šiandien dvi mergikes pardaviau, tris štukas užkaliau.

  3. senokai baiges 7 vidurine parašė:

    pasiziurek kaip pats parasei,pries kritikuodamas.jei nenuspaudziau lietuviskos abc tai dar nereiskia ,kad berastis esu.o tu matyt esi is tu niekeno nevertynamu mokytojeliu kuriam pavydas bamba uzgrauze ,kad ne tave pagyriau ,a?Nors ka as cia su … prasidedu.Kai uzdirbsi daugiau uz mane galesi cia mane mokyti.

  4. Komentatorius parašė:

    Ash skajtaw, kad gereusia mana mokiklikia, ten viska manias ishmoke. kam tje rejtyngaj?

  5. senokai baigusiamm vidurinę parašė:

    Mokiny, kur mokeisi lietuvių kalbos? “Gryzta”, kur nosinės, kur “š”,”ž”?

  6. senokai baiges 7 vidurine parašė:

    As palaikau ‘Pavasario’ mokyklos direktoriu Stanislova Jakučinska ir teigiamai vertinu sios mokyklos mokytojus.Reikia pridurti ,kad niekas neivertina kiek varzybu sudalyvauja sios mokyklos mokiniai ir gryzta su aukstais apdovanojimais.Nepamirskime ,kad ne visi yra gabus ir imlus visiems destomiems dalykams ,kam nesiseka fizika ,sekasi gamtos pazinimas ,kam nesiseka lietuviu kalba ,parsiveza medali is rungtyniu ir t.t.
    Skaiciai nieko nereiskia ,svarbu bendravimas ir suvokimas kas dedasi aplink baigus mokykla,nusistatyti krypti-vizija ,atsizvelgti kas labiausiai sekasi ,patinka to ir siekti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Rekomenduojami video