Mažeikiškių sveikatai grasina ne tik koronavirusas, bet ir dėl streso prisidegta cigaretė

Dar visai neseniai COVID-19 situacija Mažeikių rajone kėlė susirūpinimą, tačiau pastaruoju metu padėtis ėmė tvarkytis ir regionas grįžo į švelnesnio karantino režimo sąlygas. Visgi sveikatos priežiūros specialistai nerimauja – švęsti pergalę prieš virusą dar anksti, kadangi nerimas kyla ne tik dėl COVID-19 padėties nestabilumo, bet ir ligos sukelto pašalinio efekto. Specialistų teigimu, karantinas Mažeikių rajono gyventojams kelia stresą, įtampą bei nerimą, o tai, savo ruožtu, skatina dažnesnį rūkymą.

Didesnė grėsmės tikimybė

Pirmieji pavasario mėnesiai mažeikiškiams buvo neramūs. Užsikrėtimų COVID-19 skaičius augo, didžioji dalis moksleivių mokslo metus planavo baigti iš namų, vakcinų trūko, o gegužės 11 dieną dėl karantino sugriežtinimo mieste netgi nuvilnijo protestas.
Tačiau pastaruoju laiku situacija stabilizavosi. Mažeikių rajone dviejų savaičių sergamumas COVID-19 nukrito žemiau nei 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Nors atrodytų, kad galima tikėtis atokvėpio, visgi, anot sveikatos priežiūros specialistų, reiktų nepamiršti gretutinių koronaviruso infekcijos padarinių.
Apklausos rodo, kad trečdalis lietuvių dėl esamos situacijos jaučiasi išsigandę. Todėl nerimas, įtampa bei stresas Lietuvoje stipriai ūgtelėjo. Tokia situacija lėmė ir gyventojų įpročių pokyčius.
Štai dėl karantino dažniau rūkyti pradėjo 9 proc. vyrų ir 3 proc. moterų, atskleidžia Lietuvoje atliktas „KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto“ tyrimas apie karantino įtaką žmonių gyvenimui. Dėl šios priežasties rūkantiesiems daugiau nei dešimtadaliu išaugo tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir vėžiu. Tuo metu naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys (PSO) rodo, kad 27 proc. visų pastarųjų susirgimų lemia cigarečių vartojimas. Be to, kasmet Europos Sąjungoje rūkymas sukelia 700 tūkst. mirčių. Todėl karantino paskatintas dažnesnis cigaretės griebimasis gali lemti tragiškas pasekmes sveikatai bei gyvybei.


Proga svarbiai žinutei

Siekiant atkreipti dėmesį į minėtus šio žalingo įpročio pavojus, PSO 1987-aisiais paskelbė gegužės 31-ąją Pasauline diena be tabako. Todėl daugiau nei tris dešimtmečius pavasario pabaigoje akcentuojama būtinybė saugoti dabartinę ir būsimas kartas nuo rūkymo sukeliamos žalos. Ta proga visi rūkantieji skatinami šią dieną praleisti be cigaretės dūmo.
Pasaulinė diena be tabako primena, jog yra begalės rūkymo iššaukiamų neigiamų pasekmių žmogaus organizmui. Viena iš jų – nikotino sukeliama priklausomybė. Tačiau visgi ne jis kelia didžiausią pavojų sveikatai. Daugiausiai sveikatos problemų gali iššaukti cigaretės dūmuose išsiskiriančios cheminės medžiagos. Prisidegus cigaretę, temperatūra pakyla iki 600 laipsnių ir taip į aplinką išskiria apie 100 nuodingų cheminių medžiagų – tarp jų ir nuodingąsias dervas bei anglies dvideginį, kurių poveikis sveikatai ne tik žalingas, bet ir mirtinas.

Vidutiniškai rūkantieji gyvena 10 metų trumpiau negu šio žalingo įpročio neturintys žmonės.

Taigi nemalonūs rūkymo padariniai nesibaigia ties prastu kvapu ir šeimos biudžeto nuostoliais – visgi iš degančios cigaretės išsiskyrusios medžiagos pažeidžia ne tik plaučius, bet ir beveik visus kūno organus.
Užsienio tyrimai rodo, kad vidutiniškai rūkantieji gyvena 10 metų trumpiau negu šio žalingo įpročio neturintys žmonės. Tai atsiliepia vienomis liūdniausių ir visuomet tyliausių pasekmių kaip dėl rūkymo dukart išaugusi insulto rizika, plyšusi galvos smegenų aneurizma ar cukrinio diabeto išsivystymas. Taip pat rūkymas silpnina kaulų sistemą, dėl kurios užtenka silpnesnių sutrenkimų kaulo lūžiui bei sunkesniam jo gijimui – o tai gali būti itin pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau Pasaulinė diena be rūkymo kalba ne vien apie rimtas pasekmes – šią dieną žmonės yra motyvuojami, jog metus rūkyti yra didelė galimybė išsaugoti savo sveikatą ar netgi gyvybę.


Užtenka tik poros minučių

Ne paslaptis, kad rūkymo atsisakymas dažnai užkietėjusiam rūkančiajam gali tapti nelengvu išbandymu. Anot sveikatos priežiūros specialistų, mesti rūkyti be pagalbos gali būti ypatingai sudėtinga. Todėl jie pataria ne tik drąsiai kreiptis į šeimos gydytojus ar psichologus, bet ir nuolat sau priminti, kad apsisprendimas atsisakyti žalingo įpročio yra tik mažas žingsnis pokyčių link. O svarbiausia – net ir paslydus neteisti savęs už išsitrauktą dar vieną cigaretę.
Išlaisvinti mintis ir kūną nuo noro užtraukti cigaretės dūmą galima ir pradėjus gyventi aktyviau. Todėl patariama išsiruošti ilgesniems pasivaikščiojimams po vaizdingas Mažeikių regiono apylinkes, imtis sportinės veiklos. Tai suteikia daugybę naudos organizmui – gerina fizinę ir protinę savijautą. Be to, malonus bendravimas su artimaisiais, užsiėmimas mėgstama veikla ar skanus maistas dar labiau atitraukia mintis nuo rūkymo.
Minėti laisvalaikio būdai skatina ir laimės hormonų gamybą, stiprina imuninę sistemą, leidžia sumažinti karantino keliamą įtampą. Todėl, išvengiant streso bei nerimo, šių blogybių galima nebemalšti cigarete, taip saugant savo sveikatą ir gyvybę.

One Reply to “Mažeikiškių sveikatai grasina ne tik koronavirusas, bet ir dėl streso prisidegta cigaretė”

  1. Anonimas parašė:

    Kad rūkantieji gyvena 10 metų trumpiau, tai jų reikalas. Bet kiek jie sutrumpina gyvenimą aplinkiniams, juos nuolat nuodydami. Vasarą nei į balkoną išeisi, nei langą atsidarysi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto