Mažeikių muziejuje nuo praėjusios savaitės eksponuojama Šiaulių „Aušros“ muziejaus parengta tarptautinė paroda „Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1561–1795 m.“.
Jos rengėjų siekis – papasakoti ir parodyti, kokį pėdsaką viena kitos istorijoje bei kultūroje paliko kaimyninės valstybės Lietuva ir Latvija.
Eksponatai labai įvairūs
Šiaulių „Aušros“ muziejus parodą parengė kartu su partneriais – 28 Lietuvos, Latvijos, Švedijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Ukrainos muziejais, atminties institucijomis bei organizacijomis. Parodoje eksponuojami XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės kunigaikščių, dvarininkų portretų, žemėlapių, piešinių, herbų, dokumentų kopijos, spaudų, medalių, monetų, knygų vaizdai.
Pristatoma 1569 m. rugpjūčio 3 d. Liubline surašyto dokumento – Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės inkorporacijos į Abiejų Tautų Respublikos uniją akto, pasirašyto karaliaus Žygimanto Augusto, kitų unikalių archyvarijų kopijos.
Paroda pristatoma dviem kalbomis – lietuvių ir latvių.
Paroda „Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1561–1795 m.“ – „Aušros“ muziejaus kultūros projektų vadybininko ir Klaipėdos universiteto vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Ernesto Vasiliausko ilgamečių tyrimų ir Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus darbuotojos dr. Marytės Jakovlevos, Jelgavos G. Eliaso dailės ir istorijos muziejaus vyr. rinkinių saugotojo Aldžio Barševskio, Rundalės rūmų muziejaus vyr. rinkinių saugotojos Kristinos Budžės ir kt. darbo rezultatas.
Siekis – parodyti sąsajas
Kilnojamos parodos sumanytojai ir organizatoriai tikina, kad pagrindinis jų tikslas – supažindinti Lietuvos muziejų lankytojus su dar menkai žinomu kaimynės Latvijos XVI–XVIII a. laikotarpiu, o Latvijos muziejų lankytojus – su tų amžių Lietuvos istorija.
Pagrindinė idėja – pasitelkus eksponatus, archyvinę medžiagą, parodyti, kas sieja Lietuvą ir Latviją. Parodoje tai atskleidžiama per įvairias temas: politika ir kunigaikščiai, ekonomika, prekyba, sienos, vandens ir sausumos keliai, Kuršo dvarininkų šeimos (baronai Grothusai, Landsbergiai, Tyzenhauzai, Pliateriai, Ropai, grafai Keizerlingai, Medemai ir kt.), kurios XVII–XVIII a. įsitvirtino Lietuvoje, ir jų valdytuose dvaruose (Daunoravoje, Vismantuose, Žeimelyje, Akmenės krašte) įsikūrusi latvių diaspora, dvarininkų globotos ir Kuršo evangelikų liuteronų konsistorijai pavaldžios bažnyčios Lietuvoje (Skuodo, Žeimelio, kt.), taip pat ir žemaičių vyskupui pavaldžios katalikų bažnyčios Kurše (Jelgava, Kuldyga, Liepoja, Livberžė, kt.).
Praeities palikimas ir įtaka dabarčiai
Parodos kuratorius E. Vasiliauskas „Santarvei“ sakė, kad XVI–XVIII a. Abiejų Tautų Respublika (Lenkija ir Lietuva) užėmė stipresniąją poziciją, o Kuršo kunigaikštystė buvo vasalė. Vis dėlto tenka pripažinti, kad Kuršo kunigaikštystė, kartu ir jos paveldas paliko didesnį pėdsaką Lietuvoje, nei Lietuva – Latvijai.
„Jei kalbėtume apie Kuršo palikimą Lietuvai, visų pirma tai evangelikų liuteronų bažnyčios, dvarai. Kuršo vokiečiai dvarininkai Šiaurės Lietuvoje masiškai pirko dvarus ir jų nuo XVII amžiaus iki 1940 metų buvo apie 315. O štai lietuviai Kurše dvarų neturėjo“, – pasakojo istorikas.
Kitas ryškus ir iki šiol svarbus palikimas – dabartinė Lietuvos-Latvijos siena, menanti dar Livonijos konfederacijos laikus. Šiemet jai sukanka 550 metų ir ji yra viena seniausių Europoje. Beje, nuo 1473 m. šios sienos ribos yra mažiausiai pasikeitusios, o jos ruožas Skuodas–Mažeikiai–Naujoji Akmenė iki Vegerių yra iš viso nepakitęs.
Kalbant apie latvių ir lietuvių, Latvijos ir Mažeikių sąlyčio taškus, yra įdomus faktas, kad Mažeikiuose gimė Karlis Zalė (1888–1942), Latvijos skulptorius, suprojektavęs Laisvės paminklą, pasak istoriko, tikriausiai labiausiai žinomą Latvijoje.
Vyks pristatymas-paskaita
Mažeikiai – ne pirmasis miestas, kuriame eksponuojama ši paroda. Anksčiau ją apžiūrėti turėjo galimybę Šiaulių, Jelgavos, Akmenės gyventojai ir svečiai. Po Mažeikių paroda keliaus į Latvijos nacionalinį istorijos muziejų Rygoje.
Mažeikių muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė Lilija Petraitienė sakė, kad paroda „Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1561–1795 m.“ buvo planuota iš anksto. Jai ruošiantis pasirašyta Mažeikių ir Šiaulių „Aušros“ muziejų bendradarbiavimo sutartis.
Organizatorių teigimu, paroda yra kintanti, kiekviename mieste lankytojams ji pateikiama šiek tiek kitaip, parodomi skirtingi eksponatai. Į Mažeikius, į šią parodą, atvežtos ne tik eksponatų kopijos, dalis jų yra originalai.
Paroda Mažeikių muziejuje bus eksponuojama iki gruodžio 3 d.
Spalio 25 d. 13 val. planuojamas jos pristatymas-paskaita, kurioje laukiami visi, kas domisi mūsų šalies ir kaimynų latvių istorine praeitimi.
Nuotr. iš Mažeikių muziejaus archyvo
