Šiemet sukanka 100 metų, kai Kaune nuskambėjo pirmoji Lietuvos dainų šventė.
Vyksta intensyvus mažeikiškių pasiruošimas dalyvauti birželio 29–liepos 6 d. Vilniuje vyksiančioje jubiliejinėje dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“: nuolat repetuojama, rūpinamasi dalyvių apranga, kolektyvų atributika, sprendžiami dalyvių pavėžėjimo ir kiti klausimai.
Mažeikiškiai ir miesto svečiai dalį būsimosios šventės programos: šokių, dainų – išgirdo ir pamatė sekmadienį aikštėje prie Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios vykusiame Dainų šventės žygyje per Lietuvą.
Žygiai – nauja tradicija
Pasitinkant Lietuvos dainų šventę, įgyvendinama naujovė: per 11 šalies miestų keliauja Dainų šventei skirtas žygis.
Anot Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Dainų šventės direktoriaus Sauliaus Liausos, Dainų šventės žygis per Lietuvą buvo sugalvotas dėl kelių priežasčių. Pirma, siekiama parodyti, kokia graži ir turtinga yra Lietuva. Antra, norima padėkoti visiems, kas myli savo kraštą, gerbia tėvų tradicijas, ir pakviesti vasarą atvykti į Vilnių, į Lietuvos dainų šventę.
„Lietuva – unikali šalis. Į kokį kraštą atvažiuotum, visur randi susibūrusius žmones, kurie kartu dainuoja, muzikuoja, šoka. Ir taip jau šimtą metų. Šimtą metų mes garbingai rašome Lietuvos dainų švenčių istoriją. Ir tikiu, kad ta istorija tęsis, nes ją rašo žmonės, kurie myli gimtąjį kraštą, gerbia jo kultūrą ir savo tėvų kultūrinį palikimą, kurie nori, kad mūsų šalis klestėtų. Visi jūs: kolektyvų nariai, vadovai – esate pagrindiniai tradicijos tęsėjai“, – kalbėjo S. Liausa.
Kviečia pamąstyti apie gyvybę
Kiekvienai šventei jos organizatoriai ieško temos, sujungiančios visas menines šventės programas, įkvepiančios dalyvius ir žiūrovus pamąstyti vienokiu ar kitokiu mums visiems svarbiu klausimu.
Šimtmečio dainų šventė vadinsis „Kad giria žaliuotų“. Tad visi: ir dalyviai, ir žiūrovai – kviečiami apmąstyti gyvybę plačiąja šio žodžio prasme, jos svarbą – nuo mūsų visų gyvybės iki kultūros, istorijos, atminties, tautos gyvybės išsaugojimo.
Praėjusį penktadienį Dainų šventės žygis vyko Plungėje. Sekmadienį Mažeikiai tapo dešimtąja žygio stotele, subūrusia ne tik didžiulį būrį šimtmečio Dainų šventės dalyvių, mėgėjų meno kolektyvų iš Mažeikių, bet ir iš Akmenės, Telšių, Skuodo, Joniškio, Tauragės rajonų.
Šventės simbolis – inkilai
Dar praėjusių metų gruodį prasidėjęs Dainų šventės žygis per Lietuvą baigsis balandžio 20 d. Tauragėje. Gimė ir yra tęsiama tradicija: kiekvieno miesto, kuriame vyksta žygis, atstovai padovanoja, perduoda šventės simbolį – inkilą kito miesto, kuriame vyks žygis, atstovams.
„Iš tikrųjų, įvykis neeilinis. Dainų šventės žygis per Lietuvą yra kažkas tokio, ko dar niekada nebuvo nei Lietuvoje, nei Mažeikiuose.
Žygis keliauja per šalies miestus pasitelkęs simbolinį inkilą. O inkilai – reikšminga detalė tam, kad giria žaliuotų“, – kalbėjo Mažeikių kultūros centro direktorius Remigijus Jokubauskas.
Tauragės kultūros centro Skaudvilės skyriaus kultūrinių renginių organizatorei ir mėgėjų meno vadovei Rasai Bartkuvienei jis įteikė mažeikiškio gimnazisto, Skrajojamojo teatro aktoriaus Kajaus Lementausko padarytą inkilą.
Sekmadienio popietę šventės vietoje buvo eksponuojama ir daugiau įvairiaspalvių inkilų, kurie bus „įkurdinti“ Mažeikių parkuose, skveruose.
Inkilus padarė ir dekoravo Kazimiero Jagmino pradinės mokyklos bei Merkelio Račkausko gimnazijos mokiniai.
Dalyvauja nuo pat pirmosios šventės
Lietuvos dainų šventėje mažeikiškiai dalyvauja nuo pat pirmosios šventės, įvykusios 1924 metais. Tąkart joje dalyvavo 3 Mažeikių krašto chorai.
Kita vertus, šiandieniniai mūsų rajono kultūros sektoriaus darbuotojai tikina: savo žygį į Dainų šventę mažeikiškiai pradėjo kur kas anksčiau, nei įvyko pirmoji šventė.
Jie kalba apie 1905 metus, kai gimnazistas Juozas Vaičkus su būriu lietuvybės entuziastų Mažeikiuose suorganizavo pirmąjį viešą lietuvišką vakarą. Jame skambėjo lietuviškos dainos, buvo suvaidintas spektaklis. Šis vakaras atvertė pirmąjį ryškiausio kultūrinio atgimimo Mažeikiuose puslapį.
Didžiulis ir išskirtinis yra chorvedžio, vargonininko, pedagogo Karolio Pukevičiaus ir jo vadovaujamo bažnytinio choro indėlis į chorinio dainavimo bei dainų švenčių puoselėjimą.
K. Pukevičiaus vadovaujami Mažeikių chorai dalyvavo 1924-ųjų, 1928-ųjų, 1930-ųjų metų Lietuvos dainų šventėse, daugybėje kitų renginių.
K. Pukevičius savo patirtimi prasmingai dalijosi su kraštiečiu, būsimuoju Lietuvos dainų švenčių vyriausiuoju dirigentu Konradu Kavecku.
Vėliau, 1946 metais, jau 7 mažeikiškių chorai dalyvavo apskrities dainų šventėje.
Į gimtuosius Mažeikius 1962-aisiais grįžęs chorvedys Vytautas Urbonavičius subūrė kultūros namų mišrų chorą, kuriam buvo suteiktas pavyzdinio choro vardas „Draugystė“.
Choras „Draugystė“ iki šiol koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, yra nuolatinis Lietuvos dainų švenčių dalyvis.
Prisiminimais dalijosi vyresnieji ir jaunimas
„Draugystei“ 43 metus vadovaujantis Ričardas Grušas prisiminė 1968-uosius, kai vyko Mažeikių miesto šimtmečio šventė, kurioje dalyvavo Konradas Kaveckas. Jis dirigavo chorui, kuris atliko jo paties pagal Virginijos Vilimaitės-Bružienės tekstą sukurtą dainą „Gyvuokit, Mažeikiai“.
„Tai buvo nuostabus įspūdis ir galbūt vienas iš svarbių asmeninių momentų pamąstymui: o galbūt būtų įdomu būti dirigentu. Didžiausia laimė bus dalyvauti šimtmetį mininčioje Lietuvos dainų šventėje. Tai viso choro šių metų didžiausia svajonė“, – sakė R. Grušas.
Pasak mažeikiškės choreografės Irenos Valiuvienės, ji Dainų šventėje pirmąkart dalyvavo 1960 metais. Tąkart šventėje taip pat dirigavo garsusis kraštietis K. Kaveckas.
Choreografė tikino: atmintyje išlikę labai gražūs ir neišdildomi įspūdžiai iš šventės, ir džiaugėsi, kad tradicijos tęsiamos.
Jau daugiau nei 30 metų gyvuojančios vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių studijos „Kauškutis“ meno vadovė Jolanta Tendienė sakė, kad šimtmečio Dainų šventėje ruošiasi dalyvauti jau penktoji jos giminės atstovų karta.
„Žinau iš pasakojimų, kad mano močiutė dalyvavo pirmojoje Dainų šventėje, kuri vyko Kaune. Paskui dalyvavo mano tėtis, po to – aš su broliu, tada – mano vaikai. Ir dabar jau ruošiasi dalyvauti anūkės. Man tai labai svarbu, iškilminga ir tiesiog šventa“, – kalbėjo J. Tendienė.
Mintimis apie artėjančią Lietuvos dainų šventę „Kad giria žaliuotų“ pasidalijo ir jaunosios mažeikiškių kartos atstovas Vakaris Miceika: „Man Dainų šventė – ypatingas ir įspūdingas dalykas. Aš ten esu šokęs du kartus, labai laukiu trečiojo. Nuostabus jausmas išeiti ant futbolo stadiono vejos ir šokti prieš didžiulę žmonių minią.“
Dalyvaus didelis būrys mažeikiškių
O dabar – šiek tiek apie ateitį, apie vasarą ir aštuonias birželio bei liepos dienas vyksiančią Lietuvos dainų šventę.
Mažeikių rajono savivaldybės merės Rūtos Matulaitienės žodžiais, tai, kad mažeikiškiai myli muziką, dainą, šokį, liudija faktas, kad Dainų šventėje rajono atstovai dalyvauja nuo pat pirmojo renginio.
Skaičiuojama, kad šimtmečio Lietuvos dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“ dalyvaus 21 Mažeikių rajono kolektyvas. Bendras dalyvių skaičius su vadovais – 635. Iš jų beveik pusė – liaudiškų šokių kolektyvų nariai.
Beje, Dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ šokių dienos „Amžių tiltais“ kūrybinėje grupėje dirba keturios mažeikiškės choreografės: J. Tendienė, Ramunė Zelbienė, Olga Gross, Danguolė Dapšytė.
Miškasodis dedikuotas šventei
Kiekvieną pavasarį Valstybinių miškų urėdijos organizuojamas nacionalinis miškasodis šiemet taip pat dedikuotas Lietuvos dainų šventei „Kad giria žaliuotų“.
Mažeikių rajono gyventojai, įmonės šių metų balandžio 20 d., šeštadienį, 10 val. kviečiami prisijungti prie iniciatyvos, kurios metu visoje Lietuvoje bus sodinama 100 girių.
Medelių sodinimas vyks poromis. Planuojama, kad per vieną valandą žmonių pora pasodins 100–200 medelių, o pats sodinimas vyks iki 2 valandų.
Vietoje esantys Valstybinės miškų urėdijos darbuotojai susirinkusiesiems parūpins medžių sodinukų ir pamokys, kaip tinkamai juos pasodinti.
Dalyviams tereikia atsivežti savo darbo pirštines ir pasirūpinti neperšlampama avalyne, o esant galimybei, atsivežti ir kastuvą.
Mažeikiškiai medžius sodinti kviečiami Sedos, Papilės ir Skaistgirio girininkijose. Dalyvių registracija vyksta internetu www.vmu.lt.
