Drauge su aktore Regina Arbačiauskaite Mažeikiuose lankęsis Rokas Flick renginio dalyviams pasakojo apie savo kūrybą. Autorės nuotr.
Trečiadienį – Knygnešio dienos išvakarėse, Mažeikių viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su rašytoju Roku Flick bei aktore Regina Arbačiauskaite.
Šiuo susitikimu bibliotekos darbuotojai pradėjo vykdyti naują iniciatyvą – „Biblioteka arčiau bendruomenės“.
Pradėjo naują projektą
Mažeikiškių ir rašytojo susitikimą pradėjo bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Dangira Undžienė.
Jos teigimu, Klaipėdoje šiuo metu gyvenančio rašytojo R. Flick knygas skaitytojai mėgsta.
„Taip jau sutapo, kad šiandien mes pradedame vykdyti projektą, kurio pagrindinė mintis yra bibliotekos lankytojams pristatyti naujausias knygas ir jų autorius. Norime, kad rašytojai būtų skaitytojams pažįstami, artimesni, suprantamesni. Siekiame, kad mažeikiškiai skaitytojai turėtų galimybę pabendrauti su patikusių knygų kūrėjais“, – iniciatyvą pristatė vedėja.
Pirmuoju šio projekto svečiu tapo savo knygose apie prūsų, kuršių istoriją rašantis klaipėdietis.
Rašymą vadina amatu
Drauge su žmona – aktore Regina Arbačiauskaite-Flick Mažeikiuose lankęsis Rokas Flick renginio dalyviams pasakojo apie savo kūrybą. Pasidalijo ir savo asmeninio gyvenimo detalėmis.
Archeologas, ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, profesorius sako, jog rašyti grožinę literatūrą yra amatas.
„Šiek tiek rašiau būdamas moksleivis ir mokydamasis Šilutės gimnazijoje. Vėliau kurį laiką buvau Žurnalistų sąjungos nariu. Ir tai man davė tam tikros plunksnos bei situacijų valdymo tekstuose patirties. O daugiau rašytoju amatu susidomėjau tada, kai atsipalaidavau nuo savo kaip mokslininko veiklos“, – pasakojo R. Flick.
Mato išnykimo pavojų
Svečias įvardijo ir daugiau priežasčių, kodėl savo patirtį, žinias apie Rytų Prūsijos, Klaipėdos krašto gyventojus, jų papročius, sudėjo į knygas.
„Kuršių išnykimo istorija yra garbinga. Ir ji kai ką sako apie šių dienų reikalus. Jeigu tauta neturi, nebemoka savo rašto bei kalbos, jei neturi išugdžiusi savos kultūros, ji neturi ir perspektyvos. Todėl noriu atkreipti dėmesį, kad dabartinis lietuvių išsivaikščiojimas po Europą yra signalas, kad po pusės amžiaus mūsų čia gali ir nelikti“, – paralelę tarp kuršių, prūsų likimo bei dabartinės Lietuvos situacijos išvedė rašytojas.
Pasikeitė pavardę
Tautiniu atžvilgiu rašytojo jausmai – dvejopi. Jis sako mąstantis ir rašantis lietuviškai, tačiau pagal mentalitetą jis save laiko vokiečiu. Jo tėvas buvo lietuvis, o mama vokietė.
„Pavardę – iš Liaukonio į Flick, pasikeičiau būdamas 50-ies. Jeigu jaunystėje būčiau nešiojęs vokišką pavardę, man tai būtų uždarę visus kelius siekti aukštojo mokslo. Pati mama paprašė pasikeisti pavardę į jos mergautinę“, – asmeninę savo gyvenimo detalę skaitytojams atskleidė R. Flick.
Pasikeitęs pavardę svečias pajuto turįs moralinės teisės gilintis į Rytų prūsų, į savo giminės istoriją ir savo kūriniuose gvildenti temas, kurias dabar ir pateikia skaitytojams.
Kūrybos nekritikuoja
Impulsą kurti svečiui suteikė ir tai, jog drauge su žmona jie iš Vilniaus persikėlė gyventi į Klaipėdą.
„Labai dažnai važiuodavome į Neringą, vaikščiodavome po Nidą. Tai – nuostabus kraštas. Rokas sako, kad jeigu mes nebūtume iš Vilniaus išvažiavę į jam artimesnį Klaipėdos kraštą, tų knygų nebūtų atsiradę“, – atviravo kino ir teatro aktorė R. Arbačiauskaitė.
Moteris prisipažino nesanti vyro kūrybos kritikė. Veikiau priešingai, iš vaidmenų teatre, kine mažeikiškiams žinoma aktorė džiaugiasi, kad sutuoktinis sulaukia skaitytojų laiškų, padėkų už vaizdingą, kinematografišką kūrybą.
R. Arbačiauskaitė mažeikiškiams parodė Akmenėje nufilmuotos R. Flick dramos „Karalienė Morta“ ištrauką, skaitė vaizdingiausius kitų vyro kūrinių epizodus.
