Medikai įspėja: vartodami vaistus būkime atsargūs

Paracetamolio ir aspirino vaistinėse galima įsigyti be recepto, todėl dažnai žmonės prisiperka šių vaistų daugiau nei reikia. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Šaltuoju metų laiku padažnėjus susirgimų peršalimo ligomis, medikai įspėja žmones, kad būtų atsargūs vartodami vaistus. Ypač saikingai būtina naudoti paracetamolį ir aspiriną, nes jų perdozavimas gali pakenkti sveikatai.
Be to, gydytojai ragina stiprinti imunitetą ir laiku užbėgti ligai už akių.

Prieinami visiems

Atšalus orams daugelis žmonių pradeda skųstis sloga, gerklės perštėjimu, galvos skausmais, tačiau ne visi kreipiasi pagalbos į medikus. Daugelis tokius negalavimus laiko nereikšmingais ir gydosi savo nuožiūra, prisipirkę įvairiausių vaistų.
Medikai įspėja, kad besaikis vaistų vartojimas gali labiau pakenkti nei padėti. Ypač atsargūs turėtų būti tie, kurie vartoja paracetamolį ir aspiriną.
Minėti vaistai prieinami visiems, nes kainuoja nedaug ir parduodami be recepto. Be to, jie žinomi jau keletą dešimtmečių, tad yra laiko patikrinti ir žmonėms kelia pasitikėjimą.
Medikų teigimu, neretai iš pirmo žvilgsnio nekenksmingos tabletės gali sukelti gana sunkių ir net gyvybei pavojingų reakcijų. Viena iš jų – aštrus kepenų nepakankamumas. Todėl net šiek tiek perdozavęs vaistų žmogus gali mirti.

Reikia būti atsargiems

Šeimos gydytoja Dalia Jurgaitienė priminė, kad kūno temperatūrą ligoniui rekomenduojama vaistais „mušti“, jei ji yra aukštesnė nei 38 laipsniai.
„Be abejo, kiekvienas atvejis yra individualus. Jei temperatūra ir nėra didelė, bet žmogus labai prastai jaučiasi, jam laužo kaulus, išgerta paracetamolio tabletė tikrai nepakenks. Tik padės pasijusti geriau. Tačiau šiuo vaistu negalima piktnaudžiauti ir vos tik suskaudus galvai pulti jo gerti. Be to, jokiu būdu negalima viršyti paros normos, tai yra – keturių tablečių per dieną“, – informavo gydytoja.
Įprastą vaisto normą organizmas lengvai išskaido, bet per didelis jo kiekis gali kauptis kepenyse ir padaryti šiam organui nepataisomos žalos.
D. Jurgaitienės teigimu, žalos organizmui gali padaryti ir netinkamas aspirino vartojimas.
Gydytojai aspiriną rekomenduoja vartoti tik pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, bet ne kaip nuskausminamąją ar karštį mažinančią priemonę. Mat šis preparatas skystina kraują ir vartojamas didelėmis dozėmis gali sutrikdyti kraujo krešėjimą.

Veiklioji medžiaga – ta pati

Apie grėsmę perdozuoti paracetamolio „Santarvei“ kalbėjo ir „Senamiesčio vaistinės“ savininkė Gileta Dargienė.
Pasak vaistininkės, pasitaiko atvejų, kai žmogus, besiskundžiantis peršalimo ar gripo simptomais, prašo kelių skirtingų pavadinimų, tačiau tos pačios sudėties vaistų, taip tikėdamasis pagreitinti ar sustiprinti jų poveikį.
„Nereikėtų pamiršti, kad dažnai pagrindinė vaistų nuo peršalimo veiklioji medžiaga yra paracetamolis, todėl maišant įvairius vaistus nesunku perdozuoti šio preparato“, – įspėjo G. Dargienė.
Vaistininkės teigimu, gana dažnai pasitaiko ligonių, kurie nustemba dėl šio perspėjimo.
„Jie sako pirmą kartą išgirdę apie galimą paracetamolio perdozavimą ir tvirtina: jei nebūtų perspėti, paracetamolio tabletę užgertų karštu gėrimu, gautu ištirpdžius pakeliais parduodamus vaistų miltelius, net nesusimąstydami, kad karštąjį gėrimą sudaro tas pats paracetamolis. Toks kokteilis – tikras nuodas ir gali sukelti pavojų sveikatai ar net gyvybei“, – sakė G. Dargienė.
Vaistininkė priminė, kad jei jau žmogus nusprendė nesikreipti į gydytoją ir gydytis savarankiškai, jis turėtų pasitarti bent jau su vaistininku. Taip pat turėtų papasakoti, kokius vaistus vartojo iki šiol.

Pirkti neskuba

G. Dargienė „Santarvei“ sakė, kad kol kas žmonės neskuba pirkti vaistų nuo peršalimo ar gripo.
„Paspaudus šaltukui vaistinės klientų dar labiau sumažėjo. Buvo dienų, kai net po porą valandų nebuvo nė vieno pirkėjo. Gal išsigando šalčių, o gal daug kas dar turi vaistų, pirktų praėjusiais metais? Kai kurie, bijodami susirgti kiaulių ar paukščių gripu, prisipirko vaistų daugiau nei reikia“, – spėjo vaistininkė.
Mažeikiuose kol kas neregistruotas gripo protrūkis. Vaistininkė pastebėjo tendenciją: kai tik atsiranda informacija apie tai, jog padaugėjo sergančiųjų gripu, daugėja ir vaistinės klientų.
Pastarosiomis dienomis, pasak vaistininkės, žmonės labiausiai skundžiasi gerklės skausmu ar perštėjimu.

Ligos galima išvengti

Šeimos gydytoja D. Jurgaitienė priminė, kad nederėtų laukti, kol liga paguldys į patalą. Reikia stengtis užbėgti jai už akių.
Kad liga praeitų greitai ir be komplikacijų, būtina pradėti gydytis, vos tik pasirodžius  pirmiesiems jos simptomams.
„Dažniausiai liga atsėlina po truputį. Iš pradžių temperatūros nėra, tačiau atsiranda sloga, sausas kosulys, pradeda perštėti gerklę. Tuomet jau nebereikėtų laukti, kas bus, o pradėti vartoti vaistus, kurie palengvintų atsiradusius peršalimo ar gripo simptomus. Rimtesnės ligos gali padėti išvengti įvairūs homeopatiniai vaistai, sirupai nuo kosulio“, – sakė D. Jurgaitienė.
Sergantis žmogus dažnai vaistinėje tikisi nusipirkti, jo manymu, reikiamo vaisto ir kuo greičiau pasveikti.
D. Jurgaitienės teigimu, vaistininko patarimais negaluojantis žmogus vadovautis gali pirmąsias tris dienas. Jei savijauta nepagerėja, geriausia būtų kreiptis į gydytojus.

Būtina stiprinti imunitetą

Kaip dar vieną būdą išvengti susirgimų, medikai įvardija imuniteto stiprinimą. Tam esą padeda ne tik įvairūs vitaminai, maisto papildai, bet ir liaudies medicina.
Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė iš Gyvolių kaimo sako, kad peršalimo ligų paprasčiau išvengti nei jas išgydyti.
Jos teigimu, veiksminga imuninę sistemą stiprinanti vaistažolė – rausvažiedė ežiuolė. Arbatinį šaukštelį šios žolės reikėtų užpilti stikline verdančio vandens. Palaukus pusvalandį nukošti ir gerti 3 kartus per dieną prieš valgį.
Kasdien galima pasigaminti arbatos iš paprastųjų kiečių, šventagaršvių, stumbražolių žolės, bruknių, gervuogių, aviečių, juodųjų serbentų, šaltalankių, beržų lapų, erškėčių, kalendrų vaisių.

Siūloma  karšta vonia

Žolininkė J. Balvočiutė teigia, kad žolelių arbatomis galima ne tik stiprinti imunitetą, bet ir palengvinti peršalimo simptomus nenaudojant cheminių vaistų.
„Sužvarbus ir sušalus pirmiausia reikėtų išsikaitinti karštoje vonioje su pušų ar eglių spygliais.  Tai padės atsipalaiduoti, palengvins kvėpavimą“, – sakė žolininkė.
Taip pat po karštos vonios rekomenduoja išgerti karštos valerijonų šaknų, pušų ar eglių spyglių, karklo žievių arbatos.
„Arbatą galima pasisaldinti medumi, kurį geriau ne ištirpinti karštoje arbatoje, o pakabinus šaukšteliu įsidėti į burną ir užgerti. Taip bus išsaugota daugiau naudingų medžiagų“, – aiškino J. Balvočiūtė.

Rekomenduojama išprakaituoti

Kai puola peršalimo ligos, J. Balvočiūtė rekomenduoja pirmiausia  gerai išprakaituoti. Jos teigimu,  daug žolelių skatina prakaitavimą. Geriausiai tam tinka avietė. Galima gerti ne tik jos uogų, bet ir lapų ar stiebų arbatą. Ji būsianti veiksmingesnė su vingiorykščių žole, šalpusnių žiedais ar lapais. Dar prakaitavimą skatina liepų žiedai, veiksmingesni jie bus sumaišyti lygiomis dalimis su paprastųjų kmynų, moliūgų sėklomis, gervuogių lapais, jonažolių žole, šeivamedžių žiedais.
Jei namuose nėra prakaitavimą skatinančių vaistažolių, tiks bet kokios kvapiosios žolelės.
Išgėrus karštos arbatos, pamirkius kojas karštame karklo žievių nuovire ar vandenyje su druska (geriausiai tinka jūros druska), garstyčiomis, reikėtų gultis prakaituoti.

Prasidėjus kosuliui

Peršalus dažniausiai pradeda perštėti ar stipriai skaudėti gerklę. Tokiu atveju reikėtų gerti plaučių, vingiorykščių, debesylų, svilarožių, dedešvų žolės, liepų ar šeivamedžių žiedų, svilarožės lapų arbatą. Be to, į arbatą reikėtų įberti ir sėmenų, kad jų gleivės suteptų gerklę. Sėmenys turi ir priešuždegiminių savybių.
Prasidėjus kosuliui turėtų padėti didžiųjų debesylų, pavasarinių raktažolių šaknų nuoviras. Jis gydo uždegimus, lengvina atsikosėjimą. Be to, toks nuoviras vartojamas bronchitui, tracheitui gydyti, o debesylų ir šalpusnių lapų mišinys mažina bronchinės astmos priepuolių pavojų.
Sergant viršutinių kvėpavimo takų kataru labai veiksmingos šventagaršvių, gysločių žolės arbatos. Atsikosėti padeda ir pušų pumpurų užpilas ar nuoviras.
Įsisenėjusiam kosuliui gydyti reikėtų pasidaryti vaistažolių mišinį iš didžiųjų debesylų ir tamsiųjų plaučių žolės, juodauogių šeivamedžių ir raktažolių žiedų, šalpusnių žiedų arba lapų, dilgėlių ir vaistinių šventagaršvių lapų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*