Medikai susirūpinę: per savaitę dėl galvos smegenų sutrenkimo į medikus kreipiasi 3,4 paaugliai. Dažniausiai būna pačių vaikų kaltė, o tiksliau – jų neatsargūs pasivažinėjimai dviračiais.
KLAIDINGAS POŽIŪRIS
Pediatrė, ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Rita Lidžiūtė apgailestauja, kad pagal Ligonių kasos nuostatas, lengvas galvos smegenų sutrenkimas priskiriamas ambulatoriškai gydomoms ligoms. Todėl, suteikus būtiną pagalbą, paskyrus vaistų, pacientas išleidžiamas namo. Į ligoninę guldoma tik dėl sunkaus galvos sutrenkimo, kai ligonis vemia, jam reikia lašinės.
Toks valdininkų požiūris, matyt, suklaidina ir tėvus. Dažniausiai jie nėra atidūs savo vaikams, patyrusiems „tik“ lengvą galvos sutrenkimą.
„Tokie paaugliai bent penkias dienas namuose turėtų laikytis lovos režimo, tačiau paprastai jie medikų nurodymų neklauso“, – pastebėjo R. Lidžiūtė.
ŠALMAS – GERIAUSIA APSAUGA
Medikai pastebi, kad dažniausiai ir po lengvo galvos sutrenkimo lieka pasekmės: vaikai nenori mokytis, tampa mieguisti, jiems skauda galvą. Anot R. Lidžiūtės, nelaimėms būtų galima užbėgti už akių.
„Dovanojant savo atžalai brangius dviračius, riedučius, nereiktų pamiršti ir apsaugos priemonių – šalmų“, – patarė gydytoja.
R. Lidžiūtė yra lankiusis ne vienoje užsienio šalyje. Ji pastebėjo, kad šalmus užsideda ne tik dviračiais važinėjantys paaugliai, bet ir jų tėvai.
KVIEČIA AKCIJAI
R. Lidžiūtė suaugusiuosius kviečia akcijai: „Kiekvienam dviratininkui – šalmą“. Anot jos, apie saugų važinėjimą dviračiais reikėtų kalbėti ir mokyklose, daugiau dėmesio jauniesiems dviratininkams turėtų skirti ir policininkai.
„Jeigu uniformuoti pareigūnai sudrausmintų paauglius, važinėjančius be šalmų, situacija pasikeistų“, – įsitikinusi gydytoja.
DVIRATININKAI
KELIA PAVOJŲ
Anot Eismo priežiūros poskyrio viršininko Vytauto Gedvilo, netvarkingai važinėjantys dviratininkai (ir vaikai, ir suaugusieji) ne tik nesirūpina savo saugumu, bet dažnai tampa ir avarijų priežastimi.
„Gaila, kad mūsų šalyje dviratininkams leidžiama važiuoti be šalmo. Per savo darbo praktiką teko nemažai matyti dviratininkų susižalojimų, netekčių. Šalmas kai kuriais atvejais galėjo apsaugoti“, – pastebėjo 18 metų policijoje dirbantis pareigūnas ir prisipažino, kad jo vaikai augo be dviračių.
V. Gedvilas pasakojo, kad pareigūnai, sudrausmindami netvarkingai važinėjančius jaunuosius dviratininkus, kai kada ir dviračių ventilius išsuka, tačiau negali priversti įsigyti saugos priemonių.
VERTINA SKEPTIŠKAI
„Santarvės“ kalbinti paaugliai, važinėjantys dviračiais, šaipėsi iš siūlymo užsidėti šalmus.
Anot jų, vasarą tokia priemonė labai nepatogi. Be to, ji nedrausmintų važinėti saugiau. „Atvirkščiai, tada norėtųsi dar labiau manevruoti“, – teigė šešiolikametis Rimas.
Merginos prisipažino, kad jas papiktintų reikalavimas užsidėti šalmą. „Tokia priemonė sugadintų šukuosenas“, – atvirai kalbėjo jos.
„Pėstieji irgi patiria traumų arba tampa avarijų priežastimi. Ir jiems pasiūlykite vaikščioti užsidėjus šalmus“, – replikavo kitas paauglys.
Kalbinti suaugusieji dėl pasiūlytų priemonių dviratininkams nebuvo tokie kategoriški. „Tokia saugos priemonė – gal ir geras dalykas. Ypač ji praverstų mažamečiams, besimokantiems važinėti“, – samprotavo jie.
Kai kurie pašnekovai mano, kad užtektų tik vienam kitam „mandresniam“ paaugliui įsigyti šalmą ir turėti jį galbūt taptų madinga.
ŠALMAI –
NEPAKLAUSI
PREKĖ
„Santarvė“ išsiaiškino, kad šalmai dviratininkams, priklausomai nuo gamintojo, dydžio, kainuoja nuo 25 iki 50 litų. Tačiau Mažeikiuose įsigyti šią saugos priemonę nėra taip paprasta.
„Jau keletą metų nebeatsivežame šalmų, nes jų niekas neperka“, – teigė vienos sporto prekių parduotuvės pardavėja.
Apsidžiaugėme telefonu išsiaiškinę, kad šių saugos priemonių galima įsigyti viename iš prekybos centrų. Tačiau redakcijos darbuotoja, nuvykusi į vietą, nusivylė: pardavėja niekaip negalėjo rasti pageidaujamos prekės.
Mūsų darbuotoja, ilgai klaidžiojusi po prekybos centrą, pagaliau išvydo norimą šalmą, tačiau jis buvo vienintelis ir tas pats per mažas.
Birutė RUDOKIENĖ
Jono STRAZDAUSKO
nuotr.