Žemalės medicinos punktas – vienas iš penkių medicinos įstaigų, priklausančių Tirkšlių pirminės sveikatos priežiūros centrui. Čia dirbančios bendruomenės slaugytojos Aldonos Letukienės aptarnaujamoje apylinkėje yra per 700 gyventojų. Tai viena didžiausių Tirkšlių poliklinikos apylinkių.
Į ŽEMALĘ PAPUOLĖ
ATSITIKTINAI
Žemalės medicinos punkte Aldona Letukienė dirba jau vienuolikti metai. 1975-aisiais baigusi Kauno P. Mažylio medicinos mokyklą ir laikydama rankose medicinos felčerio diplomą, ji atvyko dirbti į Mažeikių centrinę ligoninę. Po kurio laiko medikė perėjo į Krakių felčerinįakušerinį punktą, kol pagaliau likimas ją atvedė į Mažeikių elektrotechnikos gamyklos medicinos punktą.
Į Žemalę Aldona papuolė, galima sakyti, visiškai atsitiktinai. Žemalės medicinos punkto darbuotoja sirgo, ir laikinai ją pavadavo A. Letukienė. Atsitikus skaudžiausiajam, šiame kaime darbuotojos nebeliko, ir Aldonai buvo pasiūlyta likti Žemalėje nuolatiniam darbui. Tuo metu Elektrotechnikos gamyklos medicinos punktas „kabojo ant plauko“, tad ilgai nesvarsčiusi, moteris pasiūlymą priėmė. Tai buvo 1997 metų gegužė.
Tada visi medicinos punktai priklausė Mažeikių centrinei ligoninei. Jos administracija pasirūpino išnuomoti naujajai darbuotojai gyvenamąjį namą, kuriame ji ir įsikūrė. Šeimai teko blaškytis tarp dviejų vietų, nes Letukiai jau turėjo namą Mažeikių mieste. Aldonos vyras turėjo darbą ir nesiruošė gyvenimo mieste iškeisti į kaimą.
Gyvenimas privertė penktąją dešimtį įpusėjusią moterį išmokti vairuoti automobilį, įgyti vairuotojo pažymėjimą ir pradėti važinėti į darbą iš Mažeikių. Iš pradžių į namus Mažeikiuose parvažiuodavo tik retkarčiais, bet pamažu įprato prie kasdienio važinėjimo.
SUREMONTUOTOS
PATALPOS
Kai A. Letukienė pradėjo dirbti Žemalėje, medicinos punktas buvo Žemalės pagrindinės mokyklos pastate. Ten jis tebėra ir šiandien.
Medicinos įstaigos patalpos gana ankštos. Yra tik vienas kambarys ir bendras įėjimas su koridoriumi.
Skųstis, kad patalpos šaltos, netekdavo nei anksčiau, nei dabar. Visame pastate įrengtas centrinis šildymas, vandentiekis, kanalizacija.
Tirkšlių poliklinika parengė projektą, kuris laimėjo konkursą ir 2007-ųjų vasarą iš Europos Sąjungos fondų buvo gautas finansavimas. Už tuos pinigus buvo atliktas remontas ne tik Tirkšlių medicinos įstaigoje, bet ir skirtos lėšos jai priklausančių penkių medicinos punktų remontui ir materialinei bazei pagerinti.
Žemalėje buvo pakeista grindų danga, pažemintos lubos, įstatytos naujos vidinės kabineto durys, pastatyta plautuvė, pakeisti unitazas ir plautuvė tualete.
Pavasarį buvo renovuojama Žemalės pagrindinė mokykla. Atliekant darbus medicinos punkte buvo pakeistos lauko durys, įstatytas plastikinis langas. Mokykla atnaujino ir visą šildymo sistemą. Dėl to ir medicinos punkte atsirado nauji vamzdynai ir radiatoriai.
Bendruomenės slaugytoja už daug ką dėkinga šios mokyklos vadovei Audronei Dipševičienei, iš kurios ji visada sulaukia visokeriopos pagalbos, direktorė niekada neatsisakanti padėti, dažnai talkinanti sprendžiant įvairius buitinius ir ūkinius klausimus.
YRA IR PRIVALUMŲ,
IR TRŪKUMŲ
Aldonos darbo specifika šiek tiek skiriasi nuo darbuotojų, gyvenančių netoli savosios darbovietės. Žmonėms gal ir patogiau, gal jie jaučiasi saugesni, kai čia pat turi medicinos darbuotoją, į kurį, atsitikus bėdai, gali kreiptis bet kuriuo paros metu. Nors iš tiesų vietos medikai neprivalo dirbti 24 valandų per parą. Kviečiami po darbo valandų arba nakties metu jie atsiliepia tik skatinami žmogiškumo.
Kai Aldona gyveno Žemalėje, nei ji pati, nei jos pacientai neskirstė dienos į darbo ir poilsio laiką. Vieni kitus pažinojo iki smulkmenų, ir jų gyvenimas tarsi buvo surištas viena gija. Beje, kaime kiekvieno vietinio asmeninis gyvenimas – kaip ant delno. Kai kada tai gal ir neblogai, tačiau kartais privatumo nebuvimas įlieja sumaišties į žmonių santykius. Medikė mano, kad tam tikras atstumas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo turi būti.
Dabar bendruomenės slaugytojos darbo diena medicinos punkte prasideda 9 valandą. Iki 12 valandos ji čia priiminėja ligonius: leidžia vaistus, perriša žaizdas, matuoja kraujospūdį, teikia įvairias medicinos paslaugas, parduoda medikamentus iš čia esančios vaistinėlės. Po 12 valandos lanko namuose vaikus, senelius, ligonius, invalidus, suleidžia vaistus, tvarko dokumentaciją.
A. Letukienė sako pastebėjusi, kad jos kasdieninis važinėjimas iš Mažeikių į Žemalę pasitarnauja ir jos ligoniams. Jie dažnai paprašo išrašyti ir iš rajono centro parvežti vaistų arba siuntimą pas gydytoją specialistą. Patiems žemališkiams išsiruošti į Mažeikius nėra taip paprasta, nes prastas kelias, sudėtingas susisiekimas.
KAIMAS SENSTA
Iš 700 medicinos punkto aptarnaujamos apylinkės gyventojų, daugiausia jų yra Žemalėje ir Račaliuose. Kiti gyventojai išsibarstę aplinkiniuose vienkiemiuose. Nuo šio punkto aptarnaujamas rajonas nutolęs maždaug 5–6 kilometrų spinduliu. Pas susirgusiuosius bendruomenės slaugytoja vyksta savo automobiliu, nors nuo senų laikų visų punktų darbuotojai yra aprūpinti dviračiais. Tačiau kur tu kaimo keliais nuvažiuosi dviračiu, o ypač žiemą, per pusnis!
Vaikų iki 16 metų apylinkėje yra apie 150. Žemalėje daug pagyvenusių, vyresnio amžiaus žmonių.
Gimstamumas per pastaruosius 6–7 metus stipriai sumažėjo. Prieš dešimtmetį per metus gimdavo iki 16–18 mažylių, o paskutiniaisiais metais vidurkis besiekė 2–3 vaikus.
Kita vertus, Žemalės pagrindinė mokykla yra didžiausia Šerkšnėnų seniūnijoje. Pastebima nemaža gyventojų migracija: į kaimą vis dažniau atvažiuoja apyjaunių žmonių su šeimomis ir mokyklinio amžiaus vaikais.
LABIAU RŪPINASI
SAVO SVEIKATA
Tarp kaimo žmonių vyrauja lėtinės ligos. Tai – kraujotakos sutrikimai, kvėpavimo, virškinimo ligos, alkoholizmas. Kaip ir kitų, kaimo žmonių neaplenkia onkologiniai, širdies ir kraujagyslių susirgimai.
Vaikų sergamumas Žemalėje nedidelis. Kaimo vaikai dažniausiai būna sveikesni ir labiau užsigrūdinę nei miestiečiai. Dažniausiai mažieji pacientai serga ne lėtinėmis, bet viršutinių kvėpavimo takų ligomis.
Kartą per mėnesį į Žemalės medicinos punktą atvažiuoja vaikų gydytojas, retkarčiais – vidaus ligų specialistas ir laborantas. Susirenka nemažai žmonių. Atliekami kraujo, šlapimo tyrimai. Yra galimybė čia pat, vietoje, išsitirti cholesterolį ir cukraus kiekį kraujyje.
Kaimo žmogus, ko gero, paprasčiau negu mieste gali iškviesti ligoniui gydytoją į namus. Taip yra todėl, kad Tirkšlių poliklinika turi du šeimos gydytojus, kurie pagal iškvietimus vyksta į kaimus. Jie atsiveža ir laborantą, kuris, esant reikalui, atlieka kardiogramą. Būna, kad per savaitę po 2–3 kartus vykstama pas ligonius, o kartais ir per dieną šeimos gydytojas į kaimą išvyksta po kelis kartus.
Anot A. Letukienės, žmonės dabar jau patys labiau rūpinasi savo sveikata, nori žinoti visus savo sveikatos sutrikimus. Pagaliau ateina suvokimas, kad kiekvienas pats atsako už savo sveikatą, ir niekas kitas tuo nepasirūpins. Nebereikia varu varyti žmonių pas gydytojus, ir jie nebeturi tos baimės, kad juos iš karto griebs ir paguldys į ligoninę.
Tiesa, moterims neretai reikia priminti ir paraginti, kad išsitirtų sveikatą dėl vėžinių susirgimų. Bet kartais gal vien jų gerų norų nepakanka. Ne kiekvienai kaimo moteriai lėšos ir laikas leidžia nuvažiuoti toliau rajono centro.
TOS PAČIOS BĖDOS
VISUOSE
MEDICINOS PUNKTUOSE
Žemalės medicinos punktą, kaip ir kitos kaimo medicinos įstaigos, vargina ir nemažai bėdų. Punkto patalpos ankštokos. Nėra atskiro procedūrinio kabineto. Kabinete daugelį metų nebuvo vandens. Bendruomenės slaugytojai nebuvo kur net nusiplauti rankų, reikėjo bėgioti per koridorių. O pagal sanitarinės higienos reikalavimus, rankas reikia plauti po tekančiu vandeniu. Atlikus remontą, vanduo buvo privestas į kabinetą, pastatyta plautuvė. Tiesa, šilto vandens nėra ir, matyt, nebus.
Kaip ir kitur, Žemalės medicinos punkte nėra sanitarės. Visi darbai tenka pačiai bendruomenės slaugytojai. Pradedant kabineto tvarkymu ir baigiant valymu, plovimu, šlavimu.
Medicinos punktų darbuotojams nekompensuojamos ir kelionės į darbą išlaidos.
Nepaisant problemų, A. Letukienė negaili gerų žodžių Tirkšlių poliklinikos vadovams. Pasak jos, kaimo medicinos darbuotojai nėra užmiršti. Kasmet prieš Kalėdas jie pamaloninami šventiniu vakarėliu. Pavasarį Medikų dienos proga organizuojamos nemokamos kelionės. Visas Tirkšlių poliklinikos ir jai priklausančių kaimų medicinos punktų kolektyvas yra pabuvęs Nidoje, Juodkrantėje, Ventspilyje.
Praėjusią vasarą medikai dviem dienoms buvo išvykę į Krokuvą, kur aplankė vandens parką, druskų kasyklą, keletą žymių istorinių vietų, paminklų, bažnyčių.
„Kolektyvas draugiškas, atviras, darbe nejaučiame emocinės įtampos, o tai yra labai gerai. Manau, tai didelis Tirkšlių poliklinikos vyriausiosios gydytojos Danės Perminienės nuopelnas“, – sako A. Letukienė.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Žemalės medicinos punkto bendruomenės slaugytoja A. Letukienė.
