Bičių medus – ypatingas produktas. Mūsų protėviai jį naudojo įvairioms ligoms gydyti, taip pat šventiniam maistui ir gėrimams ruošti. Medus ir dabar dažnai vartojamas kaip gydomasis produktas.
Apie medų bei kitų bičių produktų ypatybes, poveikį žmogaus organizmui pasakoja Kauno žemės ūkio universiteto Bitininkystės katedros vedėjas dr. Algirdas Amšiejus.
GERINA
MEDŽIAGŲ APYKAITĄ
Medus nėra vaistas, o sergančiam žmogui reikia vaistų. Klaidingai manoma, kad medų reikia vartoti tik tada, kai susergama.
„Žmogus sako pusę metų nesirgęs ir tiek laiko nenaudoja medaus, jo, atsiet, nereikėjo. Apie tai negalima net kalbėti. Žmogui sergant blokuojamas vienų ar kitų medžiagų patekimas į organizmą, o medus yra mineralinių medžiagų nešėjas. Ir tai yra pagrindų pagrindas: medus paima vaistą ir nuneša į tą vietą, kur reikia“, – tikino A. Amšiejus.
Be to, kai vaistai vartojami kartu su medumi, jų reikia perpus mažiau, nes vaistai nunešami daug greičiau.
„Sakysit, Amšiejus meluoja. Paimkit ir suvalgykit tris šaukštus tikro, gero medaus ir pažiūrėkit – bamba šlapia ar ne. Ko gero, bus šlapia. Netgi senovėje sakydavo: „Kai per bambą ima varvėti – nustok valgęs.“
Žmogaus, kurio medžiagų apykaita yra labai greita, bamba ima varvėti jau nuo šaukštelio medaus. Tai mano tyrinėjimų rezultatas“, – teigė pašnekovas.
SVARBI
BIOLOGINĖ
SUDĖTIS
Pagrindinę priežastį, dėl ko reikia valgyti medų, A. Amšiejus vadina „stebuklų stebuklu“: jei sveikas žmogus vartoja medų, jis neserga. Todėl, kad organizme neatsiranda blokatorių.
„Posakis: „Valgyk medų sveikas“, reiškia, kad nereikės jokių vaistų“, – įsitikinęs A. Amšiejus.
Liepžiedžių arbatą bitininkas rekomenduoja gerti su medumi, nes be jo ji veikia 20 procentų silpniau. Vartojant medų su pienu jį reikia ne ištirpdyti, o tris minutes piene pavirinti. Galima dar įdėti truputį sviesto. Toks mišinys atpalaiduoja kvėpavimo takus, padeda nuo kokliušo ir bronchito, pašalina skreplius.
Kiek ir kada medų valgyti, priklauso nuo jo rūšies, t. y. botaninės sudėties.
Nustatinėti medaus botaninę sudėtį Lietuvoje dar tik pradedama. Botaninė sudėtis – iš kokių augalų medus suneštas. Tai galima nustatyti iš žiedadulkių rūšių.
„Anekdotinė situacija: bitininkas tikina, kad medus liepinis, nes jis suneštas liepos mėnesį. O aplink bityną – vienas rapsas! Reikia žiūrėti, kokioje vietoje aviliai stovi. Jei pamiškėje – tai bus mišrus medus. Jame gyvena įvairių augalų žiedadulkės“, – šypsojosi A. Amšiejus.
PADEDA NUO NEMIGOS
Medus padeda ir kamuojant nemigai. „Bet veikia jis ne taip, kaip tam skirtas vaistas: išgėriau – ir jau miegu. Ir niekada negalįs žinoti, ką tuo vaistu nukirtai: gal užblokavai kraujagysles, kas atsitiko kepenims ar galvos smegenims“, – kalbėjo vyriškis.
Su medumi nemigą galima panaikinti per penkias dienas. Tą procesą A. Amšiejus vadina uždelsto veikimo bomba, nes medus veikia labai lėtai. Pusvalandį prieš miegą reikia sučiulpti arbatinį šaukštelį šviesaus – liepų, aviečių – medaus.
„Tikrai padeda 95 procentais. Vienas vyriškis prisipažino, kad penktą vakarą užmigęs su šaukšteliu burnoje“, – juokėsi bitininkas.
GRIKIŲ MEDUS
PAKEIČIA VAISTUS
Vakare A. Amšiejus jokiu būdu nepataria vartoti tonizuojančio medaus. Toks yra tamsus – miško, viržių, grikių – medus.
Grikių medus itin rekomenduotinas vyrams. Jis neleidžia kalkėti kraujagyslėms, praplečia jas. Šiame meduje esantis rutinas saugo nuo vėžio, Alzhaimerio ligos.
„Pažinau žmogų, kuriam buvo įtariamas infarktas. Kurį laiką 15 minučių prieš valgį jis suvartodavo po tris šaukštelius grikių medaus. Po metų daktaras jam sako: „Matai, kaip tau padėjo vaistai“. O iš tiesų tie vaistai padėjo naikinti kepenis ar inkstus. Rutinas išvalė kraujagysles, sutvarkė širdies veiklą. Dabar tas žmogus nevartoja jokių vaistų – tik grikių medų“, – pasakojo A. Amšiejus.
Bitininkas perspėja, kad tikras grikių medus yra pilkšvokas, karamelės spalvos, jis nelabai malonaus kvapo, net smirdi. Tokio medaus įdėjus į kavą, jaučiamas kapučino skonis. Grikių medus tinka pieniškoms sriuboms.
„Pikantiško skonio bus šerniena, vištiena iškepta su grikių medumi. Tokio skonio nerasi niekur. Užsieniečiai dėl tokio medaus mušasi – jo sunku gauti“, – teigė pašnekovas.
NĖRA
VALGYMO KULTŪROS
Medus – produktas, niekam nepadarysiantis bloga. Mūsų krašte dar nėra medaus valgymo kultūros. Vokiečiai medų tepa ant duonos, naudoja kaip saldiklį.
„Negalima medų patiekti ir valgyti bet kaip. Lietuvoje medaus valgymo, kaip ir vyno gėrimo, kultūros dar nėra. Jei žmogus rado pigesnį medų, tai ir perka, nesvarbu, kokios jis kokybės. Medų pirkti reikia ne parduotuvėse, o tik pas bitininką. Niekada nepirkite medaus stiklainio, ant kurio tebesipuikuoja senos etiketės: „Kėdainių konservai“, „Daumantų majonezas“ ar pan. Jei jau bitininkas patingėjo kaip reikiant nuvalyti stiklainį, patikėkit, ir tas medus bus įtartinai paruoštas“, – įspėjo A. Amšiejus.
Bitininkas nepataria medaus užgerti šaltu vandeniu, nes tada gausiai išsiskiria vandenilio peroksido: gali pasidaryti labai silpna, būna, kad žmogus net alpsta.
RYTĄ GERIAUSIAS
TONIZUOJANTIS MEDUS
Kiek medaus suvartoti? „Viskas savo vietoje – žmogus žino, kiek jis gali suvalgyti duonos ar lašinių. Taip ir su medumi. Trys desertiniai šaukštai per dieną – niekados nebus per daug. Jei nors du arbatinius šaukštelius suvalgysit, taip pat bus gerai“, – patarinėjo A. Amšiejus.
Valgyti rytą tinka ne bet koks medus. Nepatariama vartoti prakaitavimą skatinančio medaus – liepų ar aviečių. O jei jau suvalgėt, geriau vieną valandą neiti iš namų.
„Ar matėt, kad kas nesirgdamas iš ryto gertų liepžiedžių arbatą? Juk ji skatina prakaitavimą. Tikras liepų medus (ne surinktas liepos mėnesį!) skystina kraują, nebereikia jokio aspirino.
Rapsų, kryžmažiedžių medus tinka visoms ligoms, susijusiomis su organais, esančiais žemiau šonkaulių.
Rytą geriausiai valgyti neutralų medų – kad ir miško augalų. Tai tonizuojantis spygliuočių ir lapuočių medus. Toks medus suteiks energijos visai dienai.
Kad medus būtų skanus, jį pirkėjas turi mokėti išsirinkti. Visada klauskite, kokios rūšies medus, kada jis surinktas.
„Niekada negalima pateikti laukinio medaus. Tokį vadinu medų, kurį bitininkas vienam katile sumaišo išvien – nesvarbu, kokios jis rūšies. Tai yra prastas medus“, – teigė žinovas.
SUSIKRISTALIZAVĘS
MEDUS – GERAS
Žmonės kartais galvoja, kad vadinamasis susicukrėjęs medus yra prastas. A. Amšiejus teigia, kad toks medus yra geras. Tai susikristalizavęs medus. Tikras medus po 23 savaičių kristalizuojasi. Medų sutvirtina biologinė medžiaga – gliukozės kristalai.
Susikristalizavęs medus – vienas iš jo kokybės rodiklių.
„O jei tame meduje dar yra baltų, panašių į marmuro žydėjimą taškelių, sakoma, kad tai – medaus grietinė. Jei jos labai daug – tai – žiedų medus. Tos baltos dėmelės ir yra gliukozė. Kažkada sakydavau, kad tą baltą medaus putą parduoti yra per pigu. Tą baltumą reikia suvalgyti pačiam, o medų parduoti“, – juokėsi pašnekovas.
Medų laikyti bitininkas pataria tik ant stalo. Medus niekada negali būti spintelėje. Jis pasensta. Medus turi stovėti stalo viduryje! Tada jis niekados nepasens, nes pasibaigs“, – įsitikinęs A. Amšiejus.
Tęsinys kitame priede.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:Medaus kokybė priklauso ir nuo to, kaip jį paruošia bitininkas.
