Ketverius metus rajoną valdę politikai savo darbą vertina geriau nei gyventojai.
Rajono politikai palankiai vertina besibaigiančios kadencijos Tarybos darbą, pasidžiaugia, kad išvengta didelių skandalų, sukrėtimų. Tačiau Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis, iki šiol demonstravęs valdančiosios koalicijos vienybę, prakalbo kitaip: jis neturėjęs palaikymo, negalėjęs dirbti su visa energija. Prieš ketvertą metų save lyginęs su bambuku, šį kartą palygino su žaibolaidžiu.
PER METUS – 400 SPRENDIMŲ
Šią kadenciją rajono politikai į Tarybos posėdžius rinkosi 69 kartus. Kad Tarybos posėdis įvyktų, pagal reglamentą, jame turi dalyvauti daugiau kaip pusė jos narių. Šią kadenciją nėra taip nutikę, kad dėl politikų nedrausmingumo neįvyktų posėdis.
Kvorumo užteko net tada, kai dešimt Tarybos narių bandė posėdį boikotuoti, šitaip išreikšdami protestą dėl esą netinkamos Tarybos ir komitetų organizavimo tvarkos.
Iš viso per ketverius metus buvo priimta beveik 1 600 sprendimų, per metus vidutiniškai – po 400.
Tarybos sekretorė Izoleta Savickaja pastebėjo, kad ši kadencija buvusi bene darbingiausia. Nuo 2000-ųjų šias pareigas einanti politikė prisiminė, kad anksčiau per metus būdavo išnagrinėjama po 200 klausimų, tuo tarpu dabar – dvigubai daugiau.
Aktyviausi buvo Ekonomikos, vietinio ūkio ir finansų, Sveikatos ir socialinių reikalų bei Švietimo, kultūros ir sporto komitetai.
Kiek sprendimų inicijavo ar rengė Tarybos nariai, statistikos nėra. Anot I. Savickajos, pagrindinis tokių dokumentų iniciatorius – Savivaldybės administracija.
„Manau, kad gerai, jog rengia specialistai, susipažinę su įstatymais, medžiaga, geriausiai išmanantys tą sritį“, – samprotavo Tarybos sekretorė I. Savickaja.
KAINAVO PER PUSĘ MILIJONO LITŲ
Šios kadencijos Tarybos nariai, skirtingai nei ankstesnės, už dyką nedirbo – pagal Taryboje užimamus postus buvo sau pasiskyrę išmokas už vadinamąsias kanceliarines išlaidas. (Beje, septyni Tarybos nariai praėjusiais metais šių pinigų buvo atsisakę.)
Tik nuo praėjusių metų lapkričio įstatymas privertė ir rajonų politikus išlaidas, susijusias su darbu Taryboje, pagrįsti dokumentais.
Savivaldybės buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis, per kadenciją Tarybos nariai iš biudžeto atsiriekė 613 tūkstančių litų, iš jų išmokoms skirta 360 tūkstančių litų. Dar 253 tūkstančiai litų išleisti internetiniam ryšiui ir išperkamajai nuomai.
Mat šios kadencijos politikai nusprendė pasigerinti darbo sąlygas, apsirūpindami kompiuteriais. Tiesa, kokia jų paskirtis iš tikrųjų, galima tik spėlioti. Bent politikų darbo vietose – komitetų ir Tarybos posėdžiuose – stalai kaip ir iki kompiuterizavimo būna apkrauti popieriniais sprendimų projektais, o kompiuterių nematyti.
PADĖTI PAMATAI ATEIČIAI
„Santarvės“ internetinėje apklausoje teigiamai šios kadencijos Tarybos darbą vertina tik penktadalis mažeikiškių, nepalankiai – beveik 70 procentų. Tačiau valdančioji koalicija savo atžvilgiu geranoriškesnė. Pavyzdžiui, socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Macijauskienė pagal dešimtbalę sistemą darbui įvertinti nepagailėjo aštuonių. Opozicijos lyderis Kęstutis Bartkevičius buvo kritiškesnis ir Tarybos darbą įvertino patenkinamai – skyrė šešetą su pliusu.
„Mano nuomone, sunki buvo Taryba. Nerado bendro sutarimo sprendžiančioji valdžia su vykdomąja, trūko geranoriškų ambicijų ir panaudojant Europos Sąjungos pinigus“, – savo vertinimą pagrindė politikas.
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis nesutinka su pastaruoju teiginiu. Anot jo, Mažeikiai pagal pritrauktus europinius pinigus išsiskiria iš kitų. Ir nemažus nuopelnus dėl šito prisiskiria ne tik sau, bet kartu su juo regioninėje plėtros taryboje dirbusiems Viktorui Bugnevičiui bei Vytautui Mažeikiui.
„Visi pagrindai infrastruktūrai sudėti – rinkimai baigėsi, tai nėra rinkiminis pasakymas. Mažeikiai tikrai pagražės, gerokai pasikeis“, – patikino meras.
Panašiai kalbėjo ir kiti valdančiajai koalicijai priklausantys politikai.
„Mažeikiai pagražėjo, bet ne tiek, kiek galėjo, ir ne tiek, kiek gal mažeikiškiai norėtų, nors ir ne dėl politikų kaltės. Buvo labai nepalankus momentas – krizė, taupymas, finansinių rodiklių mažinimas.
Šiaip visi gyventojai turėtų būti pilietiški, labiau tvarkytis, rūpintis savo aplinka, kiemais, o ne tik iš politikų reikalauti“, – samprotavo vos porą metų Taryboje dirbanti Judyta Čejauskienė.
OPOZICIJA JAUČIASI NEĮVERTINTA
K. Bartkevičius, kalbėdamasis su „Santarve“, negailėjo kritikos ir opozicijai.
„Nepasakyčiau, kad didelių darbų padarėm, galėjom ir daugiau pasiekti, minčių turėjome“, – atvirai sakė politikas.
Kita vertus, dėl to kalta ir sprendžiančioji valdžia, kuri nedirbo su opozicija. Politiko teigimu, kitose savivaldybėse opozicija neignoruojama, su ja tariamasi, deramasi.
„Rinkėjai mums skyrė šešis mandatus, tačiau mūsų nuomonės nebuvo paisoma. Tokia situacija privertė ir karščiau pasisakyti. Gal ir nekovojome labai, nes sakoma, kai kovoji, laimėtojų yra mažai“, – vertino opozicijos veiksmus politikas.
Savivaldybės meras V. Džiugelis mestelėjo akmenuką ir į opozicijos daržą: esą ji išblėso, trūko iniciatyvos.
„Opozicija buvo pakankamai korektiška, galėjo būti ir agresyvesnė. Be to, jokio sprendimo projekto nepateikė. Jei aš būsiu opozicijoje, miegoti neleisiu ir administracija turės pasitempti“, – apie būsimą darbą Taryboje kalbėjo dvi kadencijas jai vadovavęs politikas.
Tiesa, opozicija praėjusių metų pavasarį bandė sudrumsti vandenį, įteikdama pareiškimą, adresuotą Savivaldybės merui ir Tarybos vadovui V. Džiugeliui. Politikai išreiškė susirūpinimą dėl rajono Savivaldybės administracijos neefektyvaus darbo įsisavinant Europos Sąjungos struktūrines lėšas bei organizuojant tų lėšų racionalų panaudojimą. Jeigu niekas nesikeis, buvo žadama imtis ryžtingesnių žingsnių, bet, kaip sakoma, iš didelio debesies – maža lietaus…
BANDĖ ATSTATYDINTI MERĄ
Rajono politikai džiaugiasi, kad Mažeikių savivaldybę aplenkė dideli skandalai, sukrėtimai, niekas neišvestas su antrankiais, neišmestas iš svarbių postų.
Vis dėlto nedidelių aistras sukėlusių pasistumdymų, įtampų ir peno kalboms buvo.
Prieš porą metų net buvo bandymų atstatydinti merą V. Džiugelį. Iniciatyvos ėmėsi nepriklausomu Tarybos nariu pasivadinęs Pranas Noreika. Esą žiniasklaidos publikacijose tiek neigiamos informacijos nėra buvę nė apie vieną merą, Tarybos vadovą.
Interpeliacijai pareikšti reikėjo trečdalio Tarybos narių balsų, arba devynių, o meras būtų atstatydinamas slaptu balsavimu, už tokį sprendimą balsuojant ne mažiau kaip pusei (penkiolikai – B. R.) narių.
V. Džiugeliu nepatenkinti politikai (šeši opozicijos ir du Socialdemokratų sąjungai atstovaujantys Tarybos nariai) bandė suformuoti naują koaliciją. Lemiamas balsas perimant vadžią teko socialdemokratams, Taryboje turintiems aštuonis narius. Opozicija potencialiems partneriams buvo pasiruošusi atiduoti ne tik mero, bet ir kitus svarbiausius valdžios postus.
Po ilgo svarstymo socialdemokratai, opozicijai pasakę „ne“, apsisprendė palaikyti V. Džiugelį ir likti valdančiojoje koalicijoje.
Tačiau V. Džiugelis, kai buvo svarstomas 2010-ųjų Savivaldybės biudžetas, koalicijos partneriams įvarė baimės viešai pareiškęs, kad už neargumentuotą biudžetą nebalsuosiąs. Konservatoriaus kritiką Savivaldybės administracijai, kuriai vadovauja socialdemokratas Bronius Kryžius, kai kurie politikai pavadino gudriu žingsniu prieš rinkimus. Esą jis norįs „išjoti ant balto žirgo“.
IŠ BAMBUKO TAPO ŽAIBOLAIDŽIU
Kai politikų aplinkoje ir viešojoje erdvėje garsiai būdavo kalbama apie valdančiosios koalicijos nesutarimus, įtampas, jos partneriai demonstravo vienybę. Meras V. Džiugelis ne kartą ir „Santarvei“ yra sakęs, kad tai jam padėjo išlikti šiame poste.
Baigiantis kadencijoms kaskart politikas tampa atviresnis. Prieš ketverius metus, apžvelgdamas savo veiklą, „Santarvei“ jis sakė: „Neturėjau iliuzijų, kad koalicija gali tapti vienu kumščiu. Vadovavausi Rytų filosofija, jog tvirtą ąžuolą vėtros greičiau išverčia nei lankstų bambuką. Galbūt aš buvau bambukas“.
Šią kadenciją politikas taip pat filosofiškai linkęs vertinti savo svarbą.
„Mero pozicijoje aš buvau žaibolaidis, vėliava sugerti visų žmonių negatyvumus“, – kalbėdamas apie tai, kad žmonės net su aukštuoju išsilavinimu painioja mero ir Savivaldybės administracijos direktoriaus atsakomybę, teigė pašnekovas.
V. Džiugelis įsitikinęs, jog mero padėtį pagerintų tai, kad jis pats, nepriklausomai nuo Tarybos, galėtų skirti Savivaldybės administracijos direktorių.
„Turi būti tandemas. Ryte paskiriu, jis man nepatinka, negaliu su juo dirbti, – vakare atleidžiu. Dabar mano teikimu Taryba tvirtina direktorių. Tai tik butaforija, kad mano teikimu, jei jį man primeta, nes yra koalicijos sutarimas. Nekalbu apie Kryžių (administracijos direktorius – B. R.), bet apskritai – apie problemą“, – teigė meras.
KOALICIJA NEBUVO STIPRI
Pagaliau V. Džiugelis prakalbo ir apie nesutarimus koalicijoje.
„ Niekuomet ši koalicija nebuvo stipri. Aš negalėjau būti savimi. Reikėjo prisitaikyti. Bet 50 procentų energijos atidaviau ne ten, kur reikėtų atiduoti. Kartais buvo lengva, kartais sunku, o kartais šunimi kaukti norėjosi“, – prisipažino meras.
Anot jo, reikėję daug takto, kantrybės, nusižeminimo. Ir nuo visų blogybių apsaugojęs kažkas iš aukščiau.
Socialdemokratų frakcijos seniūnė I. Macijauskienė stebisi tokiais mero svarstymais: esą nėra šeimos ar namų be dūmų, tačiau viskas koalicijoje buvę pakankamai normalu.
„Čia jis pats save įsivertino. Aš nesiimu vertinti, kiek procentų energijos jis atidavė darbui, jam geriau žinoti“, – nekomentavo politikė.
SUPAINIOJO INTERESUS
Nors didelių skandalų politikai išvengė, tačiau į etikos sargų akiratį patekę buvo. 2009 metų pavasarį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino, kad meras V. Džiugelis supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Tokio verdikto jis susilaukė po viešnagės Londone, už kurio ir jo žmonos kelionę ir nakvynę viešbučiuose apmokėjo (kiekvienam po 1 700 litų) Verslininkų asociacija, o dienpinigius – mokesčių mokėtojai.
Etikos komisijai atliekant tyrimą dėl V. Džiugelio išryškėjo ir kitų Tarybos narių – K. Bartkevičiaus bei Virginijos Eidimtienės – „nuodėmės“. Jie yra Verslininkų asociacijos nariai ir turėję nusišalinti nuo klausimų, susijusių su šia asociacija, svarstymo.
Patys politikai mano, kad į etikos sargų akiratį pateko dėl netobulų teisės aktų, nes norint griežtai laikytis įstatymų raidės, nebūtų kam tvirtinti ir rajono biudžeto.
Beje, nemalonėn buvo pakliuvęs ir vienas aktyviausių Tarybos narių Pranas Noreika. Po Mažeikius buvo pasklidusios kalbos apie neva politiko platinamą virtualios aferos metodą. Mažeikiškius apstulbino iš P. Noreikos elektroninio pašto gauti laiškai, siūlantys greitai pralobti. Savivaldybės tarybos narys neigė dalyvaujantis virtualioje finansinėje aferoje ir tvirtino nemalonėn patekęs per savo žento „šposą“. Kaip buvo iš tikrųjų, istorija nutyli…
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka.: Balandžio keturioliktąją į šią salę jau rinksis išrinktieji politikai – vyks pirmasis posėdis.
