Šisbeitauskas
Praėjusį savaitgalį Mažeikiuose siautėjo baikeriai. Ir kaip be jų, nes vyko roko festivalis „Gers!“. Keista, bet šis renginys beveik visada į mūsų miestą pritraukia lietų. Retai kada jo metu nelyja.
Šį kartą viskas buvo dar kitaip: pirmąją renginio dalį, kai vyko įvairūs pasivažinėjimai motociklais, gatvės gimnastų sezono uždarymo varžybos, purškė grybų lietus… Nebuvo jokio vėjo, tik gražiai lijo.
Kai skėtis peršlapo ir pradėjo drėkti striukė, nusprendėme važiuoti namo. Tik sugrįžus, lietus ėmė ir dingo. Parke kaip tik tuo metu prasidėjo koncertinė programa. Atgal į tą pačią vietą juk nekeliausi… Suėmė pyktis, tik neaišku ant ko: ant savo nekantrumo, oro ar festivalio organizatorių? Tiek jau to – šį kartą supykau ant savęs ir peršlampančio skėčio. Vėlai vakare pro langą pamačiau fejerverkų viršūnėles… Bent tiek gerai. O ta triukšminga muzika vis tiek jau ne mano ausims ir širdžiai – nebe tas amžius.
Jei jau pradėjau kalbėti apie renginius, negaliu neprisiminti ir dar prieš savaitę Renavo dvare vykusios vasaros sezono uždarymo šventės. Pirmasis jos renginys – Spaudos fotografijos parodos pristatymas. Į salę sugužėjo nemažai klausytojų – žiūrovų. Nepraėjus nė dešimčiai minučių, prasidėjo bruzdesys: bobutės, nusprendusios, kad ne čia pataikė, pradėjo eiti iš salės. Ir tikriausiai ne dėl to, kad neįdomu, o todėl, kad rūpėjo užsiimti geriausias vietas lauke – juk dar laukė muzikinė programa. Ir ne vienas, o du koncertai. Kažkaip nejauku buvo prieš parodą pristatinėjantį svečią… Nesuprantu tokio moteriškaičių susirūpinimo – nebuvo tokios žmonių minios, kad neužtektų sėdimų vietų. Tik atvykusiems dar kiek vėliau teko įsitaisyti ant laiptų – ne blogiau buvo sėdėti ir ant jų.
Ak, ta besibaigianti vasara. Kažkas dar atostogauja ir kur nors keliauja, kažkas sėdi namuose ar pasitenkina buvimu mieloje aplinkoje, dar kiti važiuoja svečiuotis pas draugus – tų variantų daugybė, nes vasara yra vasara.
Mažeikiuose pasilikę atostogautojai ieško geriausių būdų, kaip papramogauti čia pat, nors pasiūlymų nėra labai daug: kartkartėmis surengiami koncertai, į vieną kitą renginį pakviečia vietiniai pramogų organizatoriai.
Vienas atvežtinių koncertų skambėjo kaip „Mano vasara“. Pastebėjau, kad tie atvykėliai visada sugeba įsivesti kažkokias savas taisykles ir elgtis kaip panorėję. O svarbiausia – jokios pagarbos žiūrovams.
Šį kartą koncertas labai vėlavo. Susirinkusieji stebėjosi tokiu delsimu – juk atėjo pasiklausyti ir pasižiūrėti koncerto, o ne muzikos įrašų. Galiausiai, beveik po valandos laukimo, koncertas prasidėjo. Bet ištiko kita bėda – Gintarei Karaliūnaitei sudainavus porą dainų, ėmė ir prapliupo lietus. Pagalvojau: jei būtų laiku pradėję, atlikėja jau būtų parodžiusi visą savo programą… Lietus, aišku, galutinai sugadino visiems nuotaiką, tad renginyje liko patys kantriausi – pinigai juk sumokėti… Nors malonumas tikrai menkas – kaip gali linksmintis, kai tau lyja ant kupros?
Dar vienas Senamiesčio parke vykęs renginys tarp mažeikiškių taip pat sukėlė nepasitenkinimo. Turiu galvoje kino mėgėjus sukvietusią „Sidabrinių gervių“ naktį.
Žmonių vėlų vakarą susirinko nemažai, tad atsisėsti į tribūnas priešais ekraną sutilpo ne visi. Buvo į parką atėjusių su savo paklotais – tiesiog pasitiesei juos ant žolės ir stebi, kas vyksta ekrane. Bet apie tokį atvejį renginio organizatoriai tikriausiai nepagalvojo ir ekraną pastatė taip arti prie žiūrovų tribūnos, kad tos žolės lyg ir nebeliko. Kai kas įsigudrino įsikurti kitoje ekrano pusėje – iš ten viskas taip pat puikiai matėsi, vienintelis nepatogumas – teko stebėti atvirkštinį vaizdą.
Daugelis žiūrovų ne itin džiaugėsi ir rodomų filmų repertuaru, bambėjo, esą, kad jau atokesnė provincija, tad galima atvežti ir rodyti bet ką… Taip ir girdėjosi nuomonės, ar dėl tokių filmų verta naktinėti: šiuolaikinės technologijos leidžia juos pažiūrėti namuose. Ir daug geresnius nei buvo rodyti parke. Romantika yra tik tai, kad filmai rodomi po atviru rudenėjančiu dangumi.
Taigi, jau atsisveikiname su vasara – šiandien paskutinė kalendorinės vasaros diena. Gal ji savo orais mus dar bent kiek palepins, bet jau pats faktas, kad už lango ruduo, verčia galvoti apie trumpėjančias dienas, ilgėjančias naktis ir tai, kad ateina vadinamasis tamsusis sezonas – o jis man visada būna pats nemaloniausias.
Keistai šiemet prasideda ir rugsėjis. Turiu galvoje pirmąją jo dieną, kai vaikai pradeda eiti į mokyklą. Šiemet leista rinktis, ar mokyklai aukoti šeštadienį, ar dar kelias dienas paatostogauti ir Mokslo ir žinių šventę pradėti pirmadienį. Taip, mano galva, būtų logiškiausia, bet, kaip matome, kai kas pirmadienio nenori laukti ir mokyklų duris atvers rytoj.
Šiaip toks skubotumas yra ne iki galo apgalvotas: juk šeštadienis – ne darbo diena, tad mokytojams teks už ją mokėti dvigubai.
Rugsėjo 1-ąją draudžiama parduotuvėse pardavinėti alkoholį. Gal tai ir geras draudimas, bet kas norės, velnio lašais apsirūpins iš anksto. Ir prisipirks jo dar daugiau nei reikia. Bet prisiminkime, kad tas draudimas buvo įvestas vien dėl to, kad šventinę Rugsėjo 1-osios dieną alkoholio negalėtų nusipirkti jaunimas. O kaip tada bus šį pirmadienį? Kas norės, galės tą šventę, oi, kaip tinkamai atšvęsti! Ir net dvi dienas… Didieji blaivininkai – ponas Karbauskis ar jo idėjinis draugas ponas Veryga šį pirmadienį iš širdgėlos turės nusigraužti nagus.
Žodžiu, kad ir kaip ten ir kada būtų – gražios visiems Mokslo ir žinių dienos bei įsimintino spalvingo rudens.
Atsisveikinkime su viena vasara ir laukime kitos – Bobų…
veryga pats buves pijokelis