Šiandien kalendorius skelbia, kad Lietuvoje minimos Vėlinės – Mirusiųjų atminimo diena. Šią dieną lankomi ir puošiami artimųjų kapai.
„Santarvė“ aiškinosi, kodėl būriai lietuvių į kapines traukia ne Vėlinių, o Visų Šventųjų dieną.
Muziejininkė Jūratė Miliauskytė „Santarvei“ paaiškino, kad kai kurios šventės pradedamos minėti iš vakaro.
„Juk ir vakar visą dieną bažnyčioje buvo Visų Šventųjų iškilmės, o vakarinės Mišios jau buvo skiriamos Vėlinėms – ir rūbas violetinis buvo, ir prasidėjo devyndienis – meldimasis už mirusiuosius. Juk para prasideda pirmiausia naktimi, net ir pagonybėje su saulės laida pradėdavo skaičiuoti kitą dieną, ir jau iš vakaro šventes minėdavo,“ – pasakojo pašnekovė.
J. Miliauskytė džiaugėsi, kad, turėdami kelias laisvas dienas, žmonės spėjo aplankyti ir toliau palaidotus artimuosius. Tačiau tai – jau patogumo reikalas, o ne tradicijos laikymasis.
„Kokios anksčiau tos mūsų kapinės būdavo? Viskas čia pat – keli žingsneliai nuo namų, ir jau kalnelis. O dabar per visą Lietuvą kol viską apvažiuoji…“ – kalbėjo muziejininkė.
Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas randa savo paaiškinimą ar pasiteisinimą, kodėl jis kapelius lanko ne Vėlinių dieną, o per Visus Šventus“.
Dar viena versija: Visų Šventųjų diena – tai visų žmonių vardadienis, ne išimtis ir mirusiųjų.
Istorikų teigimu, Vėlines lietuviai šventė dar pagonybės laikais. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri lanko gyvuosius. Tikėta, kad labiausiai vėlės lanko ilgais rudens vakarais.
„Santarvės“ inf.
