Mokėti tenka ir už nemokamas gydymo paslaugas

Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komiteto iniciatyva vykusioje diskusijoje dalyvavo ir Šiaulių ligonių kasos atstovai. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Septyniolika mažeikiškių gydymo įstaigų yra sudariusios sutartis su Šiaulių teritorine ligonių kasa. Per metus jos suteikia paslaugų už beveik šešis milijonus litų, už kurias sumokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Tačiau Ligonių kasos atstovai, lankydamiesi Mažeikiuose, pastebėjo, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai pacientams, turintiems teisę į nemokamą gydymą, už paslaugas tenka primokėti.

Gauna skundų

Ne vienas gyventojas Konstitucijoje įteisintą nemokamą gydymą vadina blefu. Ne paslaptis, kad sunegalavus ir pradėjus lankytis gydymo įstaigose, pinigai ima tirpte tirpti. Kainuoja tyrimai, konsultacijos, o jeigu prireikia operacijos, ne vieną šimtą litų paliekame vaistinėse.
Sveikatos draudimo įstatymas ir sveikatos apsaugos ministro įsakymas numato, kokiais atvejais paslaugos yra mokamos. Tačiau pacientui tai išsiaiškinti – vienas didžiausių galvosūkių.
Rajono savivaldos atstovai gauna nemažai mažeikiškių paklausimų, skundų, kuriuose nurodoma, kad net su siuntimu kreipiantis į įstaigas, kurios yra sudariusios sutartis su Ligonių kasa, gana dažnai tenka sumokėti ar primokėti už gydytojų specialistų konsultacijas, tyrimus.
Savivaldybės tarybos Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komiteto iniciatyva penktadienį Mažeikiuose vyko diskusija „Ar reikia papildomai mokėti už asmens sveikatos priežiūros paslaugas“. Joje dalyvavo ir į klausimus atsakė Šiaulių ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Pranas Nainys bei kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė.
Ligonių kasos atstovai teigė gaunantys vis daugiau pacientų skundų dėl priemokų už atliktus tyrimus ar suteiktas gydymo paslaugas bei dėl medikamentų pirkimo gydantis pirminės asmens sveikatos priežiūros ar stacionarinėje gydymo įstaigoje.
„Primokėjimo problema egzistuoja. Ypač svarbus dalykas yra tai, kad Seimo, Vyriausybės lygmeniu nepriimami sprendimai, kurie konkrečiai atsakytų į tuos klausimus ir padėtų juos išspręsti“, – įsitikinęs P. Nainys.
Šiuo metu vadovaujamasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu dėl mokamų paslaugų teikimo, kuris, anot svečio, jau ganėtinai pasenęs.

Reikalingas siuntimas

D. Ozolienės teigimu, sistema yra paprasta: jeigu įstaigos yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos narės, t. y. yra sudariusios sutartį su Ligonių kasa, o pacientas yra socialiai draustas, tai ir gali gauti paslaugas nemokamai.
„Tačiau kai kreipiatės į privatų kabinetą, turite išsiaiškinti, ar jis yra sudaręs sutartį su ligonių kasa. Kai kreipiatės į valdiškoje gydymo įstaigoje dirbantį gydytoją, mokėti už paslaugas neturite, nes gydymo įstaigos yra pasirašiusios sutartis su ligonių kasomis“, – akcentavo skyriaus vedėja.
Dar viena sąlyga: kreipiantis į antrinio lygio specialistą dėl konsultacijų, būtinas siuntimas, kuris ir leidžia paslaugas ir privačiose, ir valstybinėse įstaigose gauti nemokamai. Siuntimas konsultuoti galioja mėnesį. Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka siuntimo galiojimo laikas skaičiuojamas iki pacientas yra užregistruojamas gydytojo specialisto priėmimui arba įregistruojamas į eilę asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti.
„Specialisto konsultacija, jeigu yra siuntimas, galioja visoje Lietuvoje, todėl pacientas nebūtinai gali rinktis įstaigą Mažeikiuose, gali vykti ir į kitą miestą, kur galbūt eilės trumpesnės“, – patarė D. Ozolienė.

Turi patvirtinti parašu

Ligonių kasos atstovai akcentavo, kad už  sutartyje numatytas paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio, nes už jas gydymo įstaigoms privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis sumoka ligonių kasos.
Mokėti galima tik tuo atveju, jei nemokamų paslaugų limitas yra išnaudotas, o ligonis laukti nenori ir pats sutinka susimokėti.
„Tačiau įstaigos administracija matomoje vietoje turi būti paskelbusi, kad laikinai dėl lėšų trūkumo negali teikti tam tikrų planinio gydymo paslaugų. Jei pacientas pasirinko mokamą ar iš dalies mokamą paslaugą, pirmiausia jam turi būti paaiškinta, kodėl, už ką ir kiek turės mokėti. Privaloma informuoti jį apie paslaugos ar naudojamų medžiagų ir kitų priemonių kainą, jeigu jos neįtrauktos į bendrą paslaugos kainą. Taip pat turi būti sudaryta galimybė pacientui susipažinti su kainynu. Tik po to pacientas savo sutikimą dėl mokamų ar iš dalies mokamų paslaugų turi patvirtinti parašu“, – aiškino D. Ozolienė.

Turi mokėti tik kainų skirtumą

Šiaulių ligonių kasos atstovai pastebėjo gaunantys daug klausimų iš pacientų, kurie gydosi ligoninėse. Žmonės skundžiasi, kad patiems tenka pirkti vaistų, gydymo priemonių ir pan., nors tai nereglamentuojama teisės aktais ir yra neteisėta.
Įstaigos direktoriaus pavaduotojas P. Nainys informavo, kad yra patvirtintos įvairių ligų gydymo metodikos. Arba pati įstaiga turi pasitvirtinti tokias metodikas.
Metodikoje yra nurodyta, kokiais vaistais gydoma, kokios procedūros, tyrimai atliekami. Tokia metodika yra kaip gydymo standartas.
„Dar nebuvo tokio atvejo, kad Ligonių kasa nesumokėtų gydymo įstaigos pateiktos sąskaitos. Vaistai, gydymas, konsultacijos, tyrimai, net ir brangūs, įskaičiuoti į gydymo kainą“, – informavo D. Ozolienė.
Vaistus skiria ir dėl gydymo būdų sprendžia gydantysis gydytojas. Jei pacientui gydytojas pasiūlo naudoti naujesnius, geresnius ar brangesnius medikamentus arba gydymo technologijas ir pacientas sutinka, jis į įstaigos kasą turi sumokėti ligonių kasų apmokamos paslaugos ir gydytojo siūlymu paciento pasirinkto varianto kainos skirtumą. Jeigu pacientas sutinka sumokėti skirtumą, privalo patvirtinti tai parašu. Sumokėti visą kainą reikia tų paslaugų, kurios, gydytojo manymu, nėra reikalingos ir todėl jis neskiria jų.
„Jei išsaugojote kasos čekius, kreipkitės į ligoninę – pinigai jums turi būti sugrąžinti. Jei nesutinka grąžinti – atvykite į teritorinę ligonių kasą. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėjame, ar ligoninės medikai pasielgė teisingai reikalaudami sumokėti“, – patarė savo teises ginti Ligonių kasos atstovai.

Baziniai tyrimai – nemokami

Apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu pacientams visi laboratoriniai tyrimai, kurie numatyti Šeimos gydytojo normoje, turi būti atliekami nemokamai. Šeimos gydytojo kompetencijai priskiriami: bendras kraujo, šlapimo, gliukozės, cholesterolio kiekio kraujyje, eritrocitų nusėdimo greičio tyrimai, kalio, natrio kiekio kraujyje, kreatino ir šlapalo tyrimas.
Tačiau Ligonių kasos atstovai pastebėjo, kad dar vis pasitaiko šeimos gydytojų „klaidų“, ir jie neatlieka visų tyrimų, kurie padėtų nustatyti diagnozę. Jeigu ligonis be tokių Šeimos gydytojų normai priskiriamų tyrimų nusiunčiamas konsultacijai pas specialistą, kuris paskiria šiuos tyrimus, už juos pacientui tenka sumokėti. Nemokamai atliekami tyrimai, kurie priskiriami Konsultanto medicinos normai.
„Daug turime pokalbių su šeimos gydytojais, konsultantais, bet tokie atsitikimai – amžiaus liga“, –apie šeimos gydytojų neatidumą teigė P. Nainys.

Sudarytas mokamų paslaugų sąrašas

Ligonių kasos atstovai informavo, kad teisės aktais gydymo įstaigose yra įteisinti kai kurie mokėjimo atvejai.
Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, pacientai turi susimokėti už kosmetinės chirurgijos operacijas ir kosmetologijos procedūras, dantų protezavimą (išskyrus kai kurių kategorijų asmenis), akupunktūrą ir manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojų ir aviatorių pažymėjimus bei keletą kitų paslaugų.
Pacientas turi teisę gauti mokamą paslaugą ne eilės tvarka. Kai pacientas nenori laukti jam siūlomo tam tikro planinio tyrimo arba procedūros ir pageidauja gauti paslaugą ne eilės tvarka, jis privalo susimokėti. Jeigu pacientas nori nemokamos paslaugos, sutartyse su teritorine ligonių kasa numatyta: pacientą, pageidaujantį nemokamos paslaugos, įstaiga turi registruoti ir nurodyti konkrečią paslaugos suteikimo datą. Be to, šiuo atveju administracija privalo suteikti informaciją apie kitas gydymo įstaigas, kuriose pacientui reikalingos nemokamos paslaugos galėtų būti suteiktos greičiau.
Jei pacientas nori patekti pas gydytojus specialistus be pirminės sveikatos priežiūros gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimo, taip pat privalo susimokėti. Dėl siuntimo konsultuotis pas gydytoją specialistą (neurologą, kardiologą, oftalmologą, chirurgą, endokrinologą ir kt.) sprendžia šeimos ar kitas gydantysis gydytojas.

4 Atsakymai į “Mokėti tenka ir už nemokamas gydymo paslaugas”

  1. PSD parašė:

    Eilinis įrodymas,kad PSD antikonstitucinis ir NETEISĖTAS.

  2. kitas mažeikiškis parašė:

    Nu y mauk iš tuos provincijas,nieks pri ronkenas neprirėša

  3. mazeikietis parašė:

    Suknista provincija ir tiek,kas ka nori tas ta daro.

  4. Nesuprantu parašė:

    Pas gydytoją Simanonienę su siuntimu atėjus pirmą kartą reikia po konsultacijos dar 20 litų susimokėti. O ant kabineto durų puikuojasi užrašas, kad atėjus pirmą kartą, konsultacija nemokama.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*