Beveik dvejus metus Didžiojoje Britanijoje, netoli Londono esančiame miestelyje, gyvenanti Neringa Mikulskytė lygina du gyvenimus – Lietuvoje ir svečioje šalyje.
Nors anglų gyvenimo būdas mažeikiškei jau atrodo suprantamas, yra ir tam tikrų skirtumų.
Draugiški, nuolat besišypsantys žmonės, dvigubai didesni atlyginimai ir nesudėtinga mokslų sistema. Vilioja? Septyniolikmetė mergina nė už ką neatsisakytų „normalaus“ lietuviško maisto ir Mažeikiuose gyvenančių draugų.

PIRMASIS IŠBANDYMAS
Didžiojoje Britanijoje Neringa apsigyveno prieš daugiau nei dvejus metus, kai ją ir jaunesnįjį brolį, pasibaigus mokslo metams, iš Lietuvos atsivežė čia jau dirbantys tėvai.
Mažeikiškė pasakojo, kad susikalbėti angliškai nuo pat pradžių jai nebuvę labai sunku, mat dar gyvenant Lietuvoje mokytis svetimos kalbos sekėsi puikiai.
„Tik atvažiavusi į Angliją, pirmuosius penkis mėnesius praleidau namuose, tad su anglų kalba beveik nesusidūriau. O pradėjusi eiti į mokyklą supratau, kad ten, kaip ir Lietuvoje, vyrauja įvairūs akcentai.
Velsiečių ir škotų anglų kalba skiriasi kaip žemaičių ir aukštaičių tarmės, – savo pastebėjimais dalijosi Neringa. – Žinoma, iš pat pradžių nieko nesuprasdavau, ypač bendraamžių, kurie, kaip ir visas jaunimas, kalba žargonu. Bet anglų kalbos puikiai galėjau mokytis iš mokytojų, kurie kalba ypač taisyklingai“.
Pirmaisiais gyvenimo metais svečioje šalyje septyniolikmetė patyrė išbandymą. Lietuvoje baigusi tik aštuonias klases, Anglijoje mergina buvo perkelta iškart į vienuoliktą, paskutinę mokyklos klasę, todėl mokslo metų pabaigoje Neringos laukė valstybiniai egzaminai.
„Anglijoje vaikai mokyklą pradeda lankyti nuo penkerių metų, todėl ją baigia šešiolikos. Man pasisekė ir mokyklą baigiau dvejais metais anksčiau, nei kiti Lietuvoje gyvenantys mano bendraamžiai“, – džiaugėsi mergina.
KITOKIA
MOKSLO SISTEMA
Viena iš priežasčių, kodėl Neringa džiaugiasi galimybe gyventi Anglijoje, tai puiki mokymosi sistema. Čia vaikai ne tik yra suskirstyti į lygius ir pagal juos mokosi, bet niekada nerašo kontrolinių ir daugelis netgi nežino, ką reiškia, kai tave kviečia prie lentos.
„Čia mokytojai puikiai išaiškina savo dėstomą pamoką, todėl namuose dažniausiai neprireikdavo daug laiko padaryti namų darbams. Juos mokytojas dažniausiai surenka ir įvertina, todėl man neteko rašyti atsiskaitymo darbų,“ – pasakojo mažeikiškė.
Anglijos mokyklose kitokia ir vertinimo sistema. Žinios vertinamos raidėmis nuo A iki G. Blogiausiu įvertinimu laikoma raidė U, kurią mokiniai gauna, kai mokomasis dalykas – neatsiskaitomas.
Didžiosios Britanijos ir Lietuvos mokyklose esama ir panašumų. Čia, kaip ir kiekvienoje mokykloje, vyksta klasės valandėlės, į kiekvieną pertrauką nuskamba skambutis, o nuo dešimtos klasės, kaip ir pas mus, mokiniai mokosi savo pasirinktus dalykus.
ANGLIJOS KASDIENYBĖ
Nors Anglijos mokyklose kasdien sistemingai vyksta pamokos, mokiniai, vos atėję į mokyklą, užregistruojami, o mokyklos teritorija užtverta ir pamokų metu niekur negalima išeiti.
Čia tarp jaunų žmonių taip pat sėkmingai plinta narkotikai, o didžioji dalis jaunimo mokytis tiesiog tingi.
„Vieną kartą mačiau, kaip pro žolę rūkančią merginą lyg niekur nieko praėjo viena mokytoja. Į rūkančius paauglius ten jau seniai nekreipiama dėmesio, nes nuo šešiolikos metų galima rūkyti legaliai. Be to, dauguma merginų, norėdamos atrodyti vyresnės, mėgsta ryškiai išsidažyti.
Šiuo metu čia karaliauja sportiniais kostiumais ir masyviais, blizgančiais papuošalais apsikarsčiusių merginų mada,“ – apie anglų kasdienybę pasakojo septyniolikmetė Neringa.
Merginos „išsvajotoje“ šalyje ne tik atrodo daug vyresnės. Vos sulaukusios keturiolikos penkiolikos metų, gimdo vaikus… nes pašalpos už vaikus ten labai didelės.
Septyniolikmetė taip pat pasakojo iki šiol retai valganti angliško maisto ir su šeima žiūrinti rusiškus, o ne angliškus TV kanalus.
„Čia labai pigus maistas, ypač „hamburgeriai“, todėl daugelis anglų, tingėdami gaminti, kemša visokius dešrainius, mėsainius. O mes, priešingai, – valgome „naminį“ maistą, pasigaminame ir lietuviškų patiekalų, nes angliškos ir lietuviškos bulvės tokios pat,“ – panašumais džiaugėsi Neringa.
Šeima retai lankosi lietuviškų prekių parduotuvėlėse, nes prekės čia dvigubai brangesnės ir dažniausiai būna pasenusios.
NAMŲ ILGESYS
Prieš metus baigusi mokyklą, Neringa jau antrus metus studijuoja MidKent koledže, kur mokosi informatikos ir matematikos specialybės.
„Mokykloje vienodai gerai sekdavosi įvairūs dalykai, bet anglų kalba studijuoti humanitarinius mokslus, tik metus gyvenant Anglijoje, man pasirodė per sunku. Žinoma, galėjau palaukti dar vienus metus. Bet reikia studijuoti: juk mokslas iki devyniolikos metų yra nemokamas,“ – savo pasirinkimą paaiškino lietuvaitė.
Baigusi koledžą mergina ketina dirbti, o tik tada studijuoti universitete. Čia taip pat yra skirtumų. Universitete studijuoti galės, tik turėdama darbo patirties.
Laisvalaikiu Neringa dažniausiai eina į kiną, boulingą arba laiką leidžia miestelyje esančiame poilsio parke, nes „tik ten yra žalumos“.
Gyvendama Anglijoje mergina džiaugiasi draugiškais žmonėmis, vienas šalia kito gyvenančiomis ir sugyvenančiomis skirtingomis kultūromis (čia daug juodaodžių, musulmonų, merginų „su čadromis“, o geriausia Neringos draugė – prieš metus į Angliją atvažiavusi mokytis kinė) ir galimybe per penkias minutes pasiekti šalia esančius objektus (nedideliame miestelyje nebūna kamščių, viską įmanoma pasiekti pėsčiomis).
Mergina į Lietuvą grįžti kol kas neketina, bet ilgisi čia paliktų draugų, žalumos ir pačio skaniausio – lietuviško maisto.
Živilė DIMINSKYTĖ
Nuotr. iš asmeninio archyvo: Laisvalaikiu Neringa mėgsta žiūrėti kiną, keliauti arba tiesiog
leisti laiką poilsio parke.