Pastaraisiais dešimtmečiais žemdirbystės intensyvinimas, cheminių preparatų naudojimas iki minimumo sumažina dirvožemio atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialo mokslininkės Monika Vilkienė ir Dalia Ambrazaitienė akcentuoja: kad būtų išlaikytos dirvožemio natūralios savybės, labai svarbu parinkti tinkamas ūkininkavimo priemones.
Dirvožemis yra gyvas organizmas, kuriam būdingas savitas mikroorganizmų kompleksas, be kurio neaugtų augalai. Natūraliai dirvožemis yra atsparus aplinkos veiksniams – tiek gamtiniams (liūtims, speigams) tiek antropogeninės kilmės (intensyvus žemės dirbimas, neracionalus pesticidų, biopreparatų naudojimas).
Viena iš veiklos strategijų turėtų būti dirvožemio biologinės įvairovės išsaugojimas, o esant reikalui, ir pagausinimas. Tai itin svarbu, nes dirvožemio mikroorganizmai – bakterijos ir kai kurie dirvožemio grybai ardo nuokritas ir organinę medžiagą vėl paversdami tai maisto šaltiniu augalams. Taip pat jie dalyvauja teršiančių medžiagų skaidymo procese bei kontroliuoja kenkėjų plitimą.
Parengta pagal Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialo informaciją
Visas rašinys – „Santarvės“ laikraštyje.
