Kai kurios mokyklos Mokslo ir žinių šventę pradės šv. Mišiomis. Viekšniškiai į bažnyčią perkelia ir dalį oficialių iškilmių. Yra tėvų, manančių, kad taip pažeidžiamos tų vaikų, kurie išpažįsta kitas religijas arba yra netikintys, teisės. Vaikų teises ginantys specialistai nelabai kuo gali padėti, nes tai kiekvieno vaiko ir jo tėvų pasirinkimo teisė. Pasirinkus „neiti“, moksleiviai netenka šventės. NESUTINKA SU TRADICIJA Pastaraisiais metais dalis moksleivių naujųjų mokslo metų šventę pradeda bažnyčioje, melsdami gerovės ateinantiems metams. Viekšnių gimnazijos tėvų komiteto pirmininkas Ignas Vidmantas nesutinka, kad mokyklos šventė būtų minima bažnyčioje. Ką daryti tiems, kurie netiki arba priklauso kitoms tikinčiųjų bendruomenėms? „Norėčiau priminti, kad pagal Lietuvos aukščiausią įstatymą, Konstituciją, tikėjimo laisvė yra nevaržoma. Mokykla pasaulietinė, tai kodėl mano vaikas, nevertinantis tikėjimo dogmų, turi eiti į bažnyčią. Žinoma, jis gali neiti, bet tada praras gražią šventę. Manau, kad pažeidžiami vaiko, kaip piliečio, įsitikinimai. Kodėl bažnyčia veržiasi į pasaulietinį gyvenimą?“ – klausė tėvų komiteto pirmininkas. I. Vidmantas „Santarvei“ sakė kalbėjęs su tėvais ir pridūrė, kad dauguma jų neturėję nuomonės. „Kalbėjau su gimnazijos direktoriumi, tačiau jis bandė užglaistyti pokalbį sakydamas, kad šventė bažnyčioje vyks dėl to, kad mokykla remontuojama. O dauguma tėvų neturi argumentuotos nuomonės, darys taip, kaip visi,“ – kalbėjo gimnazisto tėtis. SUORGANIZAVO STOGĄ Viekšnių gimnazijos direktorius Rimantas Gricius sakė problemos nematąs – rugsėjo 1-ąją eiti į bažnyčią neprivalu, tačiau ir kitas mokyklas galėtų tik paskatinti imtis tokios praktikos. „Viekšniai yra didelė parapija. Praktiškai, kai mokykloje vyksta remontai, o lauke prognozuojami lietūs, tai miestelyje nerasime kitos tokios didelės patalpos kaip bažnyčia. O kodėl bažnyčia blogai? Juk jei mane būtų pakvietę eiti Maskvoje į mauzoliejų, aš būčiau ėjęs pažiūrėti kaip į eksponatą, – pavyzdžiais kalbėjo gimnazijos direktorius ir nepritariantiems šiam sumanymui pasiūlė į bažnyčią tiesiog ateiti, nebūtinai melstis. – Mes suorganizavome stogą, tai kokia čia problema. Miestelyje jau seniai tokia tradicija atsiradusi, žmonės nori naujus mokslo metus pradėti nuo šv. Mišių, klebonėlis visuomet jas aukoja, o vėliau mums suteikia galimybę pasaulietiškai pasveikinti su rugsėjo 1-ąja.“ NUMETĖ RAGELĮ Mokslo ir žinių dieną bažnyčioje švenčia ir Viekšnių Vinco Deniušio meno mokyklos bendruomenė. Paklausus mokyklos direktoriaus, o kartu ir Viekšnių šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vargonininko Vitalijaus Lizdenio, kur šiemet su auklėtiniais švęs rugsėjo 1-ąją, pedagogas išsisukinėjo. „O dėl bažnyčios problema kažkokia yra? Matyt, kad problema yra, kad klausiate, – šyptelėjo V. Lizdenis ir prasitarė, kad girdėjęs kalbas apie tokios šventės reikalingumą bažnyčioje. – Mes turėsime šv. Mišias, bet į jas eiti nėra privaloma. Kas nori, eina, kol kas nusiskundimų nesame sulaukę. Mokykloje šventės nebus, vaikai susitinka su mokytojais ir viskas, ilgiau jų negaišiname.“ Minėtos bažnyčios klebonas Vincentas Gauronskis „Santarvei“ sakė, kad į bažnyčią įsileidžia mokyklos bendruomenę, nes ji pati prašo. „Kas daugiau bus? Šv. Mišios. Mokykla ateina organizuotai. Niekam nieko neprimetu, kas prašo, tą priimu…“ – ir klebonas numetė ragelį, nespėjus paklausti, ar įsileistų jaunimą rengti vakarėlius, juk Kultūros centro Viekšniai taip pat neturi. SPRENDŽIA MOKYKLA „Viekšniai jau seniai taip daro, turi tokią tradiciją. Apie kitas mokyklas nežinau – kas nori, ateina į šv. Mišias ir viskas,“ – apie rugsėjo 1-osios šventę kalbėjo Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus. Vedėjas sakė, kad kol kas jam neteko dėl šios problemos girdėti nei nusiskundimų, nei nepasitenkinimo – visi į šventę susirenka tiek pirmąją mokslo metų dieną, tiek abiturientai paskutiniąją – kai bažnyčioje atsiima atestatus. Tai taip pat pastarųjų metų tradicija. Kalnėnų vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rima Turskienė sakė, jog naujuosius mokslo metus pradės švente prie mokyklos – lauke. Jei lis, ji tęsis auklėtojų kabinetuose. „Organizuotai visa mokykla į bažnyčią tikrai neis. Žinoma, kiekvienas, kas nori, gali eiti į bendrai laikomas šv. Mišias. Laiką visada deriname taip, kad spėtų ateiti į mokyklą. Vaikai laisvai gali rinktis,“ – kalbėjo mokyklos direktoriaus pavaduotoja. „Kiekviena mokykla sprendžia savaip, nėra jokių dokumentų, kurie nustatytų, kviesti moksleivius šv. Mišių ar ne, – „Santarvei“ sakė Švietimo ir mokslo ministerijos ryšių su visuomene skyriaus specialistė Alma Vijelkytė. Tarnautoja svarstė, kad kiekvienas vaikas ar už jį atsakantis tėvas turi nuspręsti pats, kaip elgtis, ir pripažino, kad nenuėjus, būtų prarasta pati šventė. – Organizuodama tokias šventes mokyklos valdžia turėtų labai gerai apmąstyti, klasės auklėtojai juk žino savo mokinius, jų tikėjimą arba netikėjimą.“ VAIKAI TURI TEISĘ RINKTIS Esant tokiai situacijai nelabai kuo gali padėti ir vaikų teises ginančios institucijos. Pažeidimas būtų, jei į bažnyčią būtų verčiama eiti. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė patikino, kad tokios situacijos neturi konkrečių sprendimų. Jos manymu, viskas priklauso nuo tėvų ir pačių vaikų – jie turi teisę rinktis. „Panašų klausimą turėjome praėjusiais metais, kai valstybiniame egzamine buvo užduotis apie Kalėdas. Tada į mus taip pat kreipėsi tėvų, išpažįstančių kitas religijas. Tiek mūsų valstybės įstatymai, tiek Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, reglamentuojanti vaikų teises ir laisves, numato, kad asmenys turi pasirinkimo teisę, ką tikėti ir kaip elgtis. Tai tik vaikų ir jų tėvų pasirinkimo teisė. Nėra teisės aktų, kur įsakmiai būtų parašyta, kad rugsėjo 1-oji yra pradedama šv. Mišių aukojimu,“ – aiškino R. Šalaševičiūtė ir pridūrė, kad dalis žmonių mano, jog bažnyčia šventei suteikia žavesio. Sužinojusi, kad į redakciją kreipėsi tėvų komiteto pirmininkas, kontrolierė nustebo: „Tokiu atveju esu linkusi manyti, kad sprendimą priėmė ne visa mokyklos taryba“. MADOS REIKALAS Sprendimo Mokslo ir žinių šventę švęsti bažnyčiose nesupranta liuteronų evangelikų kunigas Saulius Varanavičius, aptarnaujantis Mažeikius. Kunigas „Santarvei“ sakė, jog tikrai nenorėtų, kad į trečiąją klasę eisianti jo dukra rugsėjo 1-ąją švęstų kokioje nors bažnyčioje – nesvarbu, ar katalikų, ar dar kokioje. Anot jo, nereikia painioti dviejų skirtingų dalykų: mokyklos ir bažnyčios. „Leiskite paklausti, kiek kartų esate matę bažnyčioje kokį mokytoją ar mokyklos direktorių? Tikriausiai per pagrindines šventes – šv. Kalėdas, šv. Velykas ir dar pridėkime rugsėjo 1-ąją bei abiturientų išleistuvių dieną. O pamaldos juk vyksta kiekvieną vakarą, arba bent sekmadieniais lankytųsi. Bet ne, manau, kad čia labiau mados reikalas. Norima pasirodyti kitokiais nei yra, kažkuo ypatingesniais nei kiti,“ – svarstė kun. S. Varanavičius ir pabrėžė, kad jis nekalba konkrečiai apie Viekšnių situaciją. ORIGINALŪS ŽEMAIČIAI Sužinojusi, kad Mažeikių rajone gimnazistai rugsėjo 1-ąją bažnyčioje ne tik dalyvaus šv. Mišiose, bet ten išklausys ir mokyklos valdžios pasveikinimų, sesuo Jolanta, dirbanti su katalikiškuoju jaunimu, šūktelėjo: „Kokie jūs originalūs, žemaičiai!“ Vienuolė pasakojo, kad dažniausiai organizuotai šv. Mišių klauso katalikiškųjų mokyklų auklėtiniai, o kiti, kas nori palaiminimo, eina į bendras pamaldas bažnyčiose. „Tai nėra liturginė šventė, bet svarbi mūsų visuomenei. Retai kurioje valstybėje visi mokiniai pradeda mokslus vienu metu. Todėl tą dieną bažnyčiose tikrai rengiamos šv. Mišios, kuriose prašoma Dievo malonės ateinantiems metams. Suteikiamas specialus palaiminimas mokiniams, tėvams, mokytojams. Analogiška situacija su Vasario 16-ąja ar Kovo 11-ąja. Juk tai nėra bažnytinės šventės, bet tikinčioji visuomenės dalis jas taip pat pamini bažnyčioje,“ – kalbėjo sesuo Jolanta ir pridūrė, kad kartais mokyklų vadovai persistengia, neatsižvelgia į kitų tikėjimų žmones. Tačiau skatino žmones būti lankstesnius ir kartais paminti principus. Nuotr. iš redakcijos archyvo: Kai kurios mokyklos mokslo metus ir pradeda, ir užbaigia bažnyčioje.
Mokslo šventė bažnyčioje priimtina ne visiems
