Kai kurių mokyklų vadovai dabartinę situaciją Lietuvos švietimo sistemoje prilygina pokario laikams. Jau dabar aišku, kad dėl vis labiau didėjančio pedagogų stygiaus mokyklose padaugės reikiamos kvalifikacijos neturinčių mokytojų. Tai netiesiogiai pripažįsta ir Vyriausybė, porai metų atidėjusi draudimą mokyklose dirbti mokytojams, neturintiems pedagogo kvalifikacijos. ATIDĖJO TERMINĄ Trečiadienį Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui atidėti įstatyminės nuostatos, pagal kurią nuo šių metų rugsėjo 1osios mokyklose nebegalėtų dirbti pedagoginės kvalifikacijos neturintys mokytojai, įgyvendinimo terminus. Šią nuostatą siūloma įgyvendinti nuo 2009 metų rugpjūčio 31 dienos. Terminas pratęstas tikintis, kad per tą laiką mokytojai, neturintys pedagogo kvalifikacijos, ją įgis, o nebaigę studijų jas užbaigs. Dabar šalies mokyklose trūksta apie pusantro tūkstančio mokytojų. Jeigu nuo šių metų rugsėjo būtų taikomas Švietimo įstatymo reikalavimas, reikėtų atleisti daugiau nei tūkstantį pedagogų. Dėl šios priežasties nukentėtų ugdymo kokybė, būtų sutrikdytas mokyklų darbas. LENGVIAU ATSIKVĖPĖ Vyriausybės sprendimas leido lengviau atsikvėpti vienuolikai Mažeikių rajono mokyklų pedagogų – jie iki šiol nėra įgiję reikiamos kvalifikacijos. Anot Švietimo skyriaus vedėjo Apolinaro Stonkaus, ši Švietimo įstatymo nuostata daugeliui kėlė nerimą. Vieni suskubo lankyti kvalifikacijos kėlimo kursus, kiti delsė tai daryti. Vedėjas įsitikinęs, kad buvo būtina atidėti terminą – ir šalyje, ir mūsų rajone jaučiamas pedagogų stygius. „Ne visada apie pedagoginio darbo kokybę galima spręsti pagal mokytojo kvalifikaciją. Jeigu jo darbo rezultatai yra normalūs, vadovai, mokiniai bei tėvai nekelia pretenzijų, vadinasi, jis mokyklai yra reikalingas. Ir kuo mes jį galėtume pakeisti? Turime pripažinti, kad pamainos neturime. Kartais tas ne specialistas, dirbantis iš „dūšios“, vaikams duoda kur kas daugiau nei tas, kurio požiūris į darbą yra atmestinis“, – svarstė A. Stonkus. Vedėjo teigimu, šiuo metu Mažeikių rajono mokyklose pedagogų yra tik tiek, kiek reikia. Bet koks mokytojo susirgimas ar išvykimas kelia nemažų problemų. JAUNI SPECIALISTAI APLENKIA MŪSŲ RAJONĄ Ypač didelė problema – vis rečiau mokyklų duris praveria jauni specialistai. „Mūsų pedagogai sensta. Jau dabar matome, kad artimiausiu metu nebus kam pakeisti pensininkų. Tada bus blogai“, – nuogąstavo vedėjas. Šiek tiek situaciją švelnina Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimas mokėti už kelionę į darbą kaimo mokyklose dirbantiems pedagogams. Šiemet vienam mokytojui paskirtas butas – dar vienas pliusas ir viltis, kad rajono valdžia rimčiau pradėjo žiūrėti į šios problemos sprendimą. A. Stonkaus nuomone, jauni žmonės nenori važiuoti į mūsų rajoną dėl to, kad jis yra toli nuo didžiųjų miestų, kur verda gyvenimas. „O mes verdame savo sultyse, – apgailestavo Švietimo skyriaus vadovas. – Be to, jaunimo nevilioja tokie maži atlyginimai. Juk jauno specialisto atlyginimas nesiekia tūkstančio litų. O ką tai reiškia, kai tokios dabartinės kainos? Bet kuri privati įmonė, norėdama pritraukti gerą specialistą, jam siūlo ne tik gerą atlyginimą, bet ir papildomų paskatų. Mūsų galimybės labai ribotos – be krūvio, nieko daugiau pasiūlyti negalime“. NETURI PAMAINOS Senamiesčio pagrindinės mokyklos pedagogų amžiaus vidurkis didesnis nei keturiasdešimt penkeri metai. Šešiolika mokytojų jau senokai yra peržengę penkiasdešimties metų ribą. Trisdešimtmečio neatšventę yra tik penki pedagogai. Pasak direktorės Janinos Norvilienės, peršasi išvada, kad Senamiesčio pagrindinės mokyklos pedagogų bendruomenė neturi pamainos vis labiau senstantiems mokytojams. „Reikia pasiaukojimo, kad jaunas žmogus ryžtųsi dirbti mokykloje už tokį atlyginimą. Juk praeina daug laiko, kol tas jaunas specialistas „užsiaugina“ stažą, pasiekia aukštesnę kvalifikacinę kategoriją. Jeigu jis randa galimybę kitur dirbti ir uždirbti, ja būtinai pasinaudoja“, – kalbėjo direktorė. J. Norvilienės nuomone, pedagogų amžius ne visada turi įtakos darbo kokybei. Tiesa, vaikams apskritai labiau patinka jauni žmonės, tačiau, anot direktorės, nemažai yra vyresnio amžiaus pedagogų, kurie sensta tik išoriškai – savo dvasia jie visada išlieka jauni, sugeba dirbti šiuolaikiškai. Mokiniai juos gerbia už išmintį, mokėjimą bendrauti. „Tikrai negalima sakyti, kad paseno ir „nukvako“. Nors būna ir tokių“, – konstatavo mokyklos vadovė. REIKĖTŲ UŽDARYTI MOKYKLAS Viekšnių gimnazijos direktorius Rimantas Gricius „Santarvei“ sakė, kad mokyklai nebūtų kilę problemų, jeigu Švietimo įstatymo nuostata dėl mokytojų, neturinčių pedagoginės kvalifikacijos, būtų įsigaliojusi nuo ateinančių mokslo metų pradžios. Gimnazijoje dirba tik pora pedagogų, neturinčių reikiamos kvalifikacijos. Beje, jie turi tik papildomo ugdymo valandų. Vis dėlto direktorius mano, kad Vyriausybė, atidėdama nuostatos įsigaliojimo terminą, pasielgė teisingai. „Girdėjau, kad šalyje yra tokių mokyklų, kur būtų kilę didelių problemų. Mokytojų katastrofiškai trūksta, tad tegul dirba tie žmonės, kurie turi praktinės patirties. Juk tas pats buvo po karo. Mokyklose dirbo tie žmonės, kurie nors truputį išmanė tą darbą. Dabar kai kur susiklostė tokia situacija, jog, atleidus pedagoginės kvalifikacijos neturinčius mokytojus, reikėtų uždaryti mokyklas“, – kalbėjo R. Gricius. KAD NEGALVOTŲ APIE IŠĖJIMĄ Viekšnių gimnazijos direktorius įsitikinęs, jog dabar mokyklos vadovas geriems specialistams turi sudaryti tokias darbo sąlygas, kad jie negalvotų apie išėjimą iš darbo. „Stengiuosi atsižvelgti į žmonių asmeninius interesus. Pavyzdžiui, anglų kalbos mokytoja papildomai dirba vienoje kompanijoje. Kartais jai tenka kažkur išvykti tos įmonės reikalais, tad aš stengiuosi nesudaryti tam kliūčių. Jeigu būčiau kategoriškas ir užkirsčiau jai tą galimybę, mokytoja pasirinktų kitą darbo vietą“, – patirtimi dalijosi vadovas. Vis dėlto nelabai daug kas priklauso nuo mokyklos vadovo geranoriškumo. R. Griciaus teigimu, mokytojo darbas yra gana sunkus, atsakingas ir mažai atlyginamas. Aukštos kompetencijos žmonės gali rasti kur kas geriau apmokamą, tačiau lengvesnį darbą. Ir suranda. „Rajono valdžia turėtų pasirūpinti gerai dirbančių, iniciatyvių pedagogų materialiniu skatinimu. Galbūt mokytojams reikėtų nupirkti vieną kitą butą. Apskritai manau, kad pirmiausia Mažeikių rajono valdžia turėtų susėsti su mokyklų vadovais (ir ne vieną kartą) ir bandyti ieškoti išeities iš susidariusios situacijos. Žinoma, negalima priimti vieno bendro sprendimo – kiekvienos mokyklos situacija yra skirtinga, tad ir sprendimų reikėtų ieškoti konkrečiai susietų su atskira mokymo įstaiga“, – sakė R. Gricius. IEŠKOS GALIMYBIŲ Meras Vilhelmas Džiugelis „Santarvei“ teigė puikiai žinąs pedagogų kolektyvų senėjimo problemą. Lygiai tokia pat situacija yra ir medicinoje, kur gydytojų amžiaus vidurkis viršija 50 metų ribą. Pasak mero, Taryba kaip galima greičiau turėtų susirūpinti šios problemos sprendimu. „Tikrai ieškosime galimybių, kaip pritraukti jaunus specialistus į mūsų rajoną. Šnekėsiu su mokyklų vadovais, Taryboje inicijuosiu šio klausimo sprendimą. Kitaip ir būti negali“, – tikino V. Džiugelis. Nuotrauka iš redakcijos archyvo: A. Stonkus nuogąstavo, kad dėl pedagogų stygiaus jau artimiausiu metu nebus kam pakeisti į pensiją išeisiančių mokytojų.
Mokyklos ne tik tuštėja, bet ir sensta
