Mokyklų laikraščiai – metraštis ateities kartoms

Merkelio Račkausko gimnazijos laikraštis „Atošvaistė“ – seniausias Mažeikių rajone leidžiamas mokyklos laikraštis. Nuotraukoje – gimnazistai, pertraukos metu vartantys vietinę spaudą. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Įvairiais laikmečiais spauda išgyveno ir išgyvena pakilimus bei nuosmukius – vieni laikraščiai užsidaro, kiti tampa panašesni į sienlaikraščius, treti tampa savaitraščiais arba interneto portalais. Natūralu – tokie yra komercijos arba kitaip – išlikimo dėsniai.
Tačiau šių dėsnių nepritaikysi nuo seno leidžiamiems mokyklų bei kitų organizacijų leidiniams.
„Santarvė“ domėjosi Mažeikių rajono mokyklų bei Mažeikių muziejaus leidžiamais laikraščiais.

Ištakos – Senovės Romoje

Laikraščių – tokių, kokius mes juos esame įpratę matyti dabar, ištakomis laikomi dar Senovės Romos laikais leisti vyriausybės pranešimų biuleteniai. Jie buvo išraižomi ant metalo ar akmens ir pakabinami viešoje vietoje. Taip informaciją visuomenei skleisti sumanė ir pradėjo Julijus Cezaris.
Dėl to, kokį leidinį galima pavadinti pirmuoju spausdintu laikraščiu, kyla diskusijų.
Vienos versijos šalininkų teigimu, pirmasis laikraštis atsirado 1566 metais Venecijoje. Tais metais vyriausybė esą pradėjo leisti naujienas, kurios buvo kabinamos ant sienos. Jas buvo galima perskaityti susimokėjus nedidelės vertės monetą, kuri buvo vadinama Gazetta. Iš pradžių šios naujienos buvo rašomos ranka, vėliau imtos spausdinti. Kitos versijos šalininkai pirmuoju pasaulio laikraščiu vadina 1605 metais Strasbūre atspausdintą vokišką laikraštį.
Lietuvoje pirmieji popieriniai laikraščiai pasirodė apie 18 amžių.

Ieškojo galimybių informuoti

Mažeikių muziejus šiuo metu leidžia tris lankytojams skirtus leidinius. „Krežyje“ skelbiamos naujienos edukacijos temomis. „Kreželio kolekcijoje“ publikuojama vaikams skirta informacija apie žymius Mažeikių krašto žmones, pateikiama įvairių užduočių. Leidinyje „Kolekcininkas“ jaunesniojo amžiaus moksleiviams pateikiama informacijos apie kolekcionavimą, apie įvairius visame pasaulyje veikiančius muziejus.
Fondų muziejininkė Jūratė Miliauskytė sako, jog šiuos leidinius vadinti laikraščiais būtų kiek per skambu ir siūlo juos vadinti informaciniais leidiniais, atvirais laiškais skaitytojams.
„Mūsų „Krežio“ pirmtakas buvo nuo 1996 iki 1998 metų leistas vaikams skirtas laikraštėlis „Kaukelis“. Suaugusiems rengėme „Muziejaus naujienas“. Norėjome ir jaunuosius, ir suaugusius muziejaus lankytojus supažindinti su muziejaus veikla, ieškojome galimybių, kaip jiems pranešti informaciją, o kadangi anksčiau interneto nebuvo, kurdavome, spausdindavome ir platindavome tokius leidinius“, – prisiminė muziejininkė J. Miliauskytė.

Forma keičiasi, esmė išlieka

Keičiantis technologijoms, keitėsi ir forma, kaip muziejaus bei mokyklų laikraščiai pasiekia lankytojus.
Anksčiau šie leidiniai spausdinti ant popieriaus ir jų buvo galima gauti apsilankius šiose įstaigose. Dabar, įsigalėjus internetui, viskas paprasčiau: leidinius galima pavartyti apsilankius mokyklų ar muziejaus interneto svetainėse.
„Kuriame tuos leidinius kartą į ketvirtį ir vadinamiesiems prenumeratoriams išsiunčiame elektroniniu paštu. Į edukacinius užsiėmimus ateinančių lankytojų klausiame, ar jie norėtų gauti daugiau informacijos apie muziejaus veiklą ir jeigu jie nori, parašo savo elektroninio pašto adresus. Jais mes ir nusiunčiame tuos laikraštukus. Kas nori, tas juos gali perskaityti ir parsisiųsti iš muziejaus interneto svetainės“, – apie pasikeitusią formą, bet išlikusią esmę – informuoti, palaikyti glaudžius ryšius su skaitytojais, kalbėjo J. Miliauskytė.

Nori paskatinti ir padrąsinti

Pasak muziejininkės, temas leidiniams padiktuoja muziejuje vykstantys renginiai ir įvykiai, sukuriamos ar atnaujinamos edukacinės programos.
„Nesame įsipareigoję, kad kiekviename numeryje būtinai turi būti konkretus puslapių skaičius ar kažkokios labai rimtos temos. Vis išgirstame, kad vienas ar kitas mažeikiškis kažką kolekcionuoja. Mus kaip muziejininkus domina ir žmonių asmeninės kolekcijos. Bandome sudominti, padrąsinti mažeikiškius bendradarbiauti su muziejumi. Gal ateityje iš to bendradarbiavimo išeitų ir kokia paroda“, – svarstė J. Miliauskytė.
Dabar muziejuje eksponuojama Kazimiero Popliausko senovinių radijo imtuvų paroda yra puikus pavyzdys to, kad savo asmenines kolekcijas galima parodyti ne tik nedideliam artimųjų bei pažįstamų ratui, bet ir platesnei auditorijai.

Mokiniams įdomus procesas

Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos bendruomenė kas tris mėnesius leidžia 18–20 puslapių laikraštį „Atodairos“. Per šventes ar jubiliejus išleidžiami ir proginiai laikraščio numeriai. Įprastai platinamas elektroninis gimnazijos laikraščio variantas, o ant popieriaus atspausdinama apie šimtą jo egzempliorių.
„Mokiniams buvo įdomus pats pirmasis blynas. Jiems buvo įdomi pati laikraščio kūrimo ir išleidimo sistema. Kas čia tas redaktorius, kalbos redaktorius, maketuotojas, kokios tos pareigos. Tai šiemet pradėjus „Atodairas“ leisti reguliariai, iš pradžių turėjome nemažai teorinių, įvedamųjų paskaitų“, – apie šiais mokslo metais reguliariai leisti pradėto laikraščio kūrimą pasakojo gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Laura Arnotaitė.
Pasak pašnekovės, laikraščiu džiaugiasi ir prie jo kūrimo vienaip ar kitaip prisidedantys žurnalistų būrelio lankytojai, ir mokiniai, kurie turi galimybę jame publikuoti savo sukurtus tekstus – eilėraščius, pasakas.

Minėjo dešimtmetį

Mažeikių politechnikos mokyklos laikraščio „Žvilgsnis“ redakcinė kolegija praėjusiais metais paminėjo laikraščio leidimo dešimtmetį.
„Prisimenu, vadovavau jaunųjų verslininkų būreliui, dėsčiau ekonomikos ir verslo pagrindus ir kilo idėja, kad mes kaip būrelis galėtume leisti laikraštį. Būrelio nariai – įvairių grupių mokiniai turėjo pamąstyti apie laikraščio

Politechnikos mokyklos laikraščio „Žvilgsnis“, leidžiamo jau vienuoliktuosius metus, kūrybinė komanda stabili ir nekintanti. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

pavadinimą ir logotipą. Buvo pasiūlytas „Žvilgsnio“ pavadinimas. Vėliau, nuo 2005 metų, laikraštis tapo nebe jaunųjų verslininkų, o visos Politechnikos mokyklos laikraščiu“, – prisiminė mokyklos direktorė ir laikraščio atsiradimo iniciatorė Vida Lumpickienė.

Laikraštis – lyg priminimas

Pašnekovė mokyklos laikraštį palygino su metraščiu. Laikraštyje išsamiai aprašomi patys svarbiausi įvykiai ir akcentai.
„Pavyzdžiui, mokyklos vadovai, mokytojai kelia kvalifikaciją, o kartais tiesiog pritrūksta įrodymų, kur jie dalyvavo, kas vyko. Taigi laikraštis yra tarsi priminimas, dokumentas, padedantis nepamiršti“, – mintimis pasidalijo V. Lumpickienė.
Pasak direktorės, bėgant laikui, keitėsi laikraščio apipavidalinimas. Iš pradžių jis buvo paprastas, parengtas paprasta tekstų rengimo programa. Vėliau „Žvilgsnis“ pradėtas maketuoti specialia maketavimo programa, sukurtas savitas laikraščio dizainas.

Atošvaistė – gimnazistų laikraštis

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos laikraštį „Atošvaistė“ drąsiai galima pavadinti seniausiu Mažeikių rajono mokyklų laikraščiu. Tiesa, laikraščio leidyba buvo pulsuojanti ir priklausė nuo istorinių aplinkybių. Kartais leidėjams pritrūkdavo laiko, energijos, idėjų.
Buvo laikotarpių, kai laikraštis prislopdavo, o po kurio laiko ir vėl būdavo atgaivinamas.
Praėjusiais metais gimnazija minėjo savo laikraščio gyvavimo 80-metį.
Merkelio Račkausko gimnazijos direktorės pavaduotoja Janina Palenskienė jaunųjų žurnalistų būreliui, rengiančiam ir leidžiančiam „Atošvaistę“, vadovauja nuo 2010-ųjų metų ir per tą laiką išleisti 56 jo numeriai.
„Man ta žurnalistika visada buvo prie širdies, tad būdama pavaduotoja pasisiūliau imtis laikraščio leidimo. Taigi jau šešerius metus kartą per mėnesį leidžiame 12–28 puslapių apimties laikraštuką“, – sakė pašnekovė.

Saugomi Nacionalinėje bibliotekoje

Įdomu tai, kad leistų „Atošvaistės“ numerių egzemplioriai buvo siunčiami į Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Kai kurie jų yra išlikę ir iki dabar.
„Po to, kai atgaivinome laikraštį, gavome iš bibliotekos prašymą kiekvieną kartą laikraščio egzempliorių nusiųsti į biblioteką. Taip ir siunčiame kiekvieną mėnesį, o jeigu kartais nenusiunčiame, gauname pastabą“, – kalbėjo J. Palenskienė.
Pasak jos, visi norintieji „Atošvaistę“ gali paskaityti gimnazijos interneto svetainėje. Kaskart tam tikras gimnazijos laikraščio egzempliorių skaičius atspausdinamas popieriuje.
Iš pradžių mokyklos bendruomenės, tam, kad surinktų pinigėlių ir galėtų juos skirti žurnalistams  paskatinti, už laikraštį prašė susimokėti po litą. Vėliau tokios minties atsisakyta.
„Galvojome, gal svetainėje duoti skaityti tik pirmąjį ir paskutinį puslapį, kaip kad kartais daro kiti laikraščiai. Kita vertus, sulaukiame laiškų iš užsienio su padėkomis, matėme, kad laikraštis yra skaitomas. Tad nusprendėme svetainėje talpinti visą laikraštį“, – pasakojo pavaduotoja.

Dalis pasirenka žurnalistiką

Pasak J. Palenskienės, laikraščiui rašantiems gimnazistams įdomiausios tos temos, kuriomis domisi visi jauni žmonės: studijos Lietuvos ir užsienio universitetuose, studentų patirtys, gimnazijos aktualijos.
„Nors yra visokių vaikų, į žurnalistų būrelį moksleiviai dažniausiai ateina ieškoti savęs. Dalis jų vėliau pasirenka žurnalistikos studijas. Nenoriu labai girtis – gal tai ir sutapimas, bet nuo to laiko, kai pradėjome aktyviai dirbti su

Pasak Janinos Palenskienės (nuotraukoje antroje eilėje ketvirta iš dešinės), gimnazistams įdomu rašyti straipsnius apie studijas, mokyklos aktualijas. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

gimnazijos laikraščiu, tikrai padaugėjo vaikų, stojančių į žurnalistiką“, – sakė J. Palenskienė ir pasidžiaugė, jog gimnazijoje mokosi nemažas būrys jaunuolių, norinčių kurti „Atošvaistę“, padedančių ir besistengiančių, kad laikraštis būtų įdomus.
Gimnazijos laikraštį „Valtis“ leidžia ir Sedos Vytauto Mačernio gimnazija. Kalnėnų pagrindinės mokyklos laikraštuko „Kalniečiai“ kūrėjai žengia pirmuosius žingsnius – šiais mokslo metais išleisti du pirmieji jo numeriai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*