Mokymų dalyvius ekskursijoje po Mažeikių senamiestį lydėjo muziejininkas, istorikas Vytautas Ramanauskas. Rūtos KONČIUTĖS–MAČIULIENĖS nuotr.
Rugsėjo 16–18 dienomis vyksiančioms Europos kultūros paveldo dienoms mažeikiškiai pradėjo ruoštis iš anksto.
Ketvirtadienį ir penktadienį Mažeikių rajono bendruomenių, įvairių organizacijų atstovai, pavieniai mažeikiškiai dalyvavo mokymuose apie tai, kaip įdomiai pristatyti krašto kultūros paveldą.
Tema: paveldas ir bendruomenės
Įvairiuose Lietuvos rajonuose Europos paveldo dienos kasmet rugsėjo mėnesį minimos nuo 1995 metų. Jų metu dėmesys sutelkiamas į tuose rajonuose esančias kultūros paveldo vertybes, jų pristatymą visuomenei.
Kasmet pasirenkamos ir skirtingos Europos paveldo dienų temos ir įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiui, mokymais, pažintinėmis ekskursijomis, bandoma jas atskleisti.
Praėjusiais metais šių dienų tema buvo „Paveldėkime savo ateitį“. Šiemet pasirinkta tema „Kultūros paveldas ir bendruomenės“ diktuoja tai, jog bus ieškoma jungčių tarp įvairių bendruomenių ir kultūros paveldo objektų.
Nesitikėjo dalyvių gausos
Mažeikiuose Europos paveldo dienoms ruoštis pradėta iš anksto. Ketvirtadienį surengtuose nemokamuose mokymuose apie tai, kaip patraukliai pristatyti savo gyvenamosios vietovės kultūros paveldo objektus, dalyvauti panoro penkiasdešimt rajono kaimų bendruomenių, muziejų, bibliotekų, mokyklų atstovų.
„Kai paskelbėme apie šiuos mokymus ir pakvietėme į juos registruotis, maniau, kad gal norinčiųjų juose dalyvauti bus kokie dvidešimt ar mažiau. O kai ėmė registruotis ir dalyvių sąraše jau rašiausi penkiasdešimt pavardžių, kai pamačiau, jog į antrąją dieną vykusios dienos ekskursiją vešiančiame autobuse nesutilps visi norintieji, pagalvojau, kad ateityje gal ir reikės visa tai pakartoti“, – „Santarvei“ sakė mokymų koordinatorė, Kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė paminklotvarkai Rūta Končiutė-Mačiulienė.
Kiekvienas – savo krašto gidas
Pasak specialistės, kiekvienas čia gyvenantis žmogus jau savaime yra gidas, ambasadorius, kuriam kartais prisireikia iš kitų Lietuvos regionų ar užsienio šalių atvykusiems svečiams papasakoti apie gražiausius savo gyvenamosios vietovės lankytinus objektus.
Ir nebūtinai turi būti kalbama apie objektus, įtrauktus į kultūros paveldo registrą.
„Teko bendrauti su viena moterimi, kuri sakė: pas mus kaime nėra jokių kultūros paveldo objektų ir vertybių, tad mokymuose nedalyvausiu. Bet juk kiekvienas kaimas turi vienokią ar kitokią koplytėlę, bažnytėlę, kryžių ar kitokį pastatą. Galų gale turi ir nematerialiojo, pavyzdžiui, kulinarinio paveldo ir jį galima įdomiai bei kūrybingai pristatyti“, – kalbėjo R. Končiutė-Mačiulienė.
Savivaldybės specialistė kvietė pasimokyti iš pranešėjų, gyvenančių bei dirbančių Mažeikiuose bei kituose rajonuose.
Parinkti geriausi Žemaitijos gidai
Savo patirtimi su mokymų dalyviais pasidalijo Žemaičių Kalvarijos seniūnijos Gardų bendruomenės pirmininkas, geografas Bronius Kleinauskas, Žemaitijos Nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotoja Aldona Kuprelytė. Žinių dalyvaujantiesiems mokymuose taip pat suteikė Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacius, Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Jolanta Gintalienė.
„Galiu užtikrinti, kad tai patys geriausi Žemaitijos gidai. Nemažai keliauju, o keliaujant teko susidurti su daugeliu gidų, daug jų išklausyti. Manau, kad galiu palyginti, kas pasakoja įdomiausiai, o ko klausytis ne taip įdomu“, – patikino mokymų koordinatorė R. Končiutė-Mačiulienė.
Pristatė svarbiausius turizmo aspektus
Mokymus pradėjusi J. Gintalienė trumpai apžvelgė turizmo istoriją, supažindino dalyvius su lietuvių keliavimo įpročiais.
„Penkiasdešimt metų gyvenome uždaryti ir žinojome apie pasaulį iš knygų bei filmų. Atsidarius sienoms, keliautojų srautai plūstelėjo į Europą bei kitas užsienio šalis. Dabar tendencijos tokios, kad keliautojai iš naujo pradeda sukti įvairiais Lietuvos maršrutais“, – kalbėjo lektorė.
Iš Žemaičių Kalvarijos, kuri šiemet paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine, atvykęs B. Kleinauskas pasidalijo patirtimi, kaip jo vadovaujama bendruomenė saugo ir puoselėja savo miestelio ir apylinkių paveldą, papasakojo apie projektus, vienijančius žmones.
Plateliškė A. Kuprelytė, ekskursijas vedanti daugiau nei dvidešimt metų, pasakojo apie gido darbo subtilybes, apie būdus, kaip sudominti klausytojus ir neprarasti jų dėmesio.
Telšiuose ekskursijas vedantis savamokslis gidas A. Dacius pristatė išskirtines vietoves ir teigė, kad jam įdomiausios yra vietos, pastatai, kurie dar nesutvarkyti ir kur ypač jaučiama senoji dvasia.
Važiavo į ekskursiją po rajoną
Po teorinės mokymų dalies jų dalyviai, lydimi muziejininko ir istoriko Vytauto Ramanausko, dalyvavo ekskursijoje po Mažeikių senamiestį – klausėsi istorijų apie čia esančius pastatus, juose gyvenusius, dirbusius ir savo pėdsaką palikusius žmones.
Antrąją mokymų dieną bendruomenių atstovai išsirengė į ekskursiją po įvairias Mažeikių rajono vietoves. Lydimi kraštotyrininko, mokytojo Algirdo Vilko jie aplankė įvairius kultūros paveldo objektus.
Europos kultūros paveldo dienų metu – rugsėjo 17–18 dienomis – mokymuose dalyvavę bendruomenių atstovai ves ekskursijas savo kaimuose, miesteliuose ir miestuose.
