Atidarydama parodą keramikė sulaukė daugelio savo bičiulių sveikinimų. Vaidos ZIGMANIENĖS nuotr.
[nggallery id=201 template=caption]Savaitgalį Žiogaičiuose atidaryta šeštoji personalinė Ilonos Jonušienės keramikos dirbinių paroda.
Dešimt metų brandintos ir įgyvendintos menininkės idėjos dar savaitę lauks lankytojų.
Atidaryta paroda
Savaitgalio popietę prie Ilonos ir Dariaus Jonušų namų nusidriekusi mašinų eilė bylojo, kad čia vyksta kai kas neįprasto. Į keramikės darbų parodos atidarymą susirinko didžiulis būrys draugų, kaimynų, kolegų ir šiaip prijaučiančiųjų jos menui.
Žiogaitiškių sodybos ūkiniame pastate įkurtoje galerijoje buvo pristatyta per penkiasdešimt keramikės dirbinių.
Tarp daugybės gražių linkėjimų nuskambėjo ir pačios galerijos šeimininkės padėkos žodžiai artimiausiems žmonėms. Keramikė dėkojo savo dukrai Vaidai, vyrui bei jo tėvui už pagalbą įgyvendinant ilgai puoselėtą svajonę.
Darbai – išprotauti ir išjausti
Susirinkusiesiems pristatydama parodą, galerijos šeimininkė pabrėžė, kad jos darbai suskirstyti į dvi grupes: vieni gimė vadovaujantis protu, kiti – jausmais. Antrame galerijos aukšte, kairėje pusėje sukabinti įspūdingi, ant gobeleno suklijuoti moliniai paveikslai. Juose, anot keramikės, jutimiškai perteiktos buities bei gamtos akimirkos. Dešinėje ekspozicijos pusėje dėmesio prašosi suvenyrai, vazos, ąsočiai. Pasak I. Jonušienės, pagrindines paveikslų idėjas padiktavo gyvenimiškos situacijos, išgyventi įvykiai, matyti vaizdai.
„Šie kormoranai gimė būnant Juodkrantėje, jie tiesiog negalėjo nesukelti emocijų… O štai čia – mano sodo obelys“, – pasakojo apie savo paveikslus I. Jonušienė.
Gamybos procesas
Keramikė „Santarvei“ šiek tiek pravėrė savo kūrybinės dirbtuvės duris.
Anot moters, molio kvadratėliai yra išdegami ir priklijuojami ant audinio taip, kaip jai norisi. Po to vėl dedami į krosnį, vėl degami. Paskui dažomi specialiais dažais…
Ąsočiams, vazoms autorė renkasi šiek tiek kitokį metodą: jos yra lipdomos, o dirbinių paviršiai išraižomi.
Trys pagrindiniai tikslai
Žiogaitiškė susirinkusiesiems paatviravo: įkurdama šią galeriją ji turėjusi tris tikslus. Pirmasis – kad nors kartą per mėnesį būtų kur susiburti bendramintėms.
Antrasis tikslas yra orientuotas į moteris, kurios per ilgai užsisėdėjo namuose ir nori išmokti dirbti su moliu – čia jos galėtų atvažiuoti ir padirbėti, pasigaminti tai, ko pačios norėtų.
Trečioji idėja, anot I. Jonušienės, yra ta, kad susirinkus į būrį ir nenorint prie stalo tik valgyti, gerti, būtų galimybė atvažiuoti čia.
„Visos sąlygos dirbti bus suteiktos – nuo molio iki įrankių, todėl kas norės, galės pasigaminti sau kokį daiktą ar suvenyrą“, – patikino keramikė.
Vienas mėgstamiausių užsiėmimų
Pirmajame aukšte buvo galima pasigrožėti I. Jonušienės gamintais varpeliais, paukšteliais, angeliukais ir kitais suvenyrais. Čia parodos lankytojai buvo kviečiami paragauti dešimties rūšių vyno: trejų, dvejų ir vienerių metų išlaikymo.
Pasak I. Jonušienės, ji jau prieš dešimtį metų po truputį pradėjo šį neįprastą mums, lietuviams, užsiėmimą – vyno gamybą.
Žiogaitiškė sakė labai mėgstanti šį procesą, tad kiekvienais metais iš įvairiausių vaisių pagamina iki septyniolikos vyno rūšių.
„Turėjome daug obuolių sulčių, ir kilo mintis gaminti vyną“, – prisiminė pradžią moteris.
Prisidėjo prie knygos leidimo
Tuomet dar nebuvo nei interneto, nei knygų apie vynus, todėl I. Jonušienė pati išmėgino įvairiausius vyno gamybos receptus.
Prieš septynerius metus žiogaitiškė įstojo į Lietuvos vyndarių asociaciją ir sako dėl to labai džiaugiantis – jai visuomet norėjęsi, kad vyktų ne tik užsienietiško, bet ir lietuviško vyno degustacijos.
Prieš metus „Alma littera“ leidyklos atstovai pakvietė moterį padirbėti išleidžiant knygą „Kaupkime atsargas“. Joje išspausdintos ir žiogaitiškės I. Jonušienės mintys apie vyno gamybą.
