Mūsų laukia „rojus“, į kurį nepretenduos net pabėgėliai

Judyta ČEJAUSKIENĖ. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Vyriausybės parengtas socialinis modelis siūlo liberalizuoti darbo santykius bei pertvarkyti „Sodros“ pensijų sistemą. Iš viso planuojama pakeisti apie 40 teisės aktų.
Tęsiame diskusiją apie tai, kaip socialinį modelį – keičiamų teisės aktų paketą, apimantį Darbo kodeksą, Užimtumo įstatymą, Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, Pensijų socialinio draudimo įstatymą bei kitus užimtumą ir socialinę apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, vertina mažeikiškiai.
Šiandien savo poziciją išsako Judyta ČEJAUSKIENĖ, Lietuvos švietimo įstaigų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko pavaduotoja, Mažeikių rajono susivienijimo pirmininkė.

– Naujasis vadinamasis socialinis modelis man sukėlė šoką. Jau vien teiginys, kad reikia liberalizuoti Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą (DK), turėjo priversti drebėti visus, kurie bent kiek išmano liberalizmo teoriją.
Ten man patinka tik žodis „laisvė“, bet po kablelio nebepatinka niekas. Laisvė ten nesuprantama kaip teiginys: aš esu laisvas ir netrukdau kitam būti laisvam.
Teorijoje yra tik laisvė verslui, o šios laisvės negali riboti net valstybė. Ir ji turi atlikti tik naktinio sargo vaidmenį, tai yra – gelbėti nebent krizės metu. Vienu žodžiu, kaip policininkas, kuris stovi už kampo ir žiūri kaip muša, o po to prieina ir paklausia: „Ar skaudėjo?“ Jei ir skaudėjo, nieko, – džiaukis, tave lupo laisvas žmogus.
Dar baisesnis šiuolaikinis neoliberalizmas: plėšrus, be jokių skrupulų. Protinga Europa seniai jo vengia, į priekį keldama socialinį teisingumą ir kitas vertybes. Neoliberalai renkasi pokomunistines šalis, nes ten valstybė neremia profsąjungų, darbuotojų sąmoningumas mažas.
Naujasis socialinis modelis ir yra ne kas kita, kaip šio plėšrumo išraiška. Teiginys, kad senasis DK stabdo verslą, laužtas iš piršto, – kaip ir tai, kad dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo neva bankrutuojančios įmonės.
Tas modelis parengtas, kaip sako tauta, „į vienus vartus“. Net veikiant senajam DK, mūsų darbdaviai įsigudrindavo nemokėti atlyginimų, tad nerasite namų, nenukentėjusių dėl šios savivalės. Darbdavys darbuotojus gali atleisti kada nori, taikyti psichologinį smurtą darbe, tyčiotis iš motinų ir motinystės atostogų. Toks jau tas mentalitetas, pvz., laikyti kasininkę su „pamperiais“, darbuotojus versti dirbti po 15 valandų, nemokėti ne tik už viršvalandžius, bet dar ir išskaičiuoti už kažkokią menamą žalą, kurią jau padengė valstybė…
Jei įmonėje yra profsąjunga, jei darbuotojas – jos narys, dar galėjome skųstis ir eiti į teismus ieškoti teisybės.
Naujasis modelis tai atmeta. Viršvalandžių lyg ir nebelieka, darbuotojas bet kada gali atsidurti gatvėje, įspėjimo terminai mažinami,  išeitinės išmokos – apgailėtinos, tik vieno mėnesio.
Tai kam naudingas toks modelis?
Tik darbdaviui, nes šį modelį užsakė Darbdavių asociacija su Danu Arlausku priešakyje. Dar kartą mūsų apsukrieji verslininkai, kuriuos jau reikia vadinti tikraisiais vardais, – kapitalistai, už valstybės ir tautos pinigus įžūliai kuria sau visagalio statusą ir įteisina baudžiavą.
Jokios kritikos neatlaiko maksimalios darbo savaitės ilginimas. Ilgai žmonija kovojo už 8 valandų darbo dieną, net kraujas buvo pralietas. O mes įžūliai drįstame nubraukti šį darbininkų iškovojimą ir išpūtę liberališkas akytes einame atgal į XIX amžių. Kas jums dabar neleidžia mokėti žmogui dvigubai – ir jis dirbs. Bet juk taip norisi turėti vergų, kurie dirbtų iki išsekimo ir dar valgyti nenorėtų!
Pykstu ir už būtinojo darbo stažo pensijai gauti ilginimą. Nes jau ir dabartinis stažas – per ilgas, tad  į pensiją išėjęs žmogus paprasčiausiai iškeliauja Anapilin. Tai daroma tik vienu tikslu – kad tos pensijos niekas nesulauktų.
Apie profsąjungų vaidmens menkinimą net kalbėti nesinori. Ir taip jau Lietuvoje jos paskelbtos vos ne Kremliaus agentėmis, nė viena organizacija nelaikoma komunizmo mokykla – tik profsąjungos, kai jos su ideologija niekada neturėjo bendra.
Darbo tarybos ir dabar Lietuvoje nepasiteisino. Jos sugalvotos tik tam, kad darbdaviai vaidintų, jog turi darbuotojų atstovus. O ten, toje taryboje, – draugas, giminaitis ir buhalterė. Neteko girdėti nė apie vieną darbo tarybos apgintą darbuotoją, nemačiau jų piketuose ir streikuose, nemačiau Seime siūlant pataisas, sudarant kokius nors susitarimus. Kyla klausimas: kas tai –  socialinė impotencija?
Dėl šio modelio ypač turėjo sunerimti pedagogai. Dėl savo atostogų – jos turėtų trumpėti per pusę. Tačiau profsąjungos užkūrė pirtį. Kadangi mes turime galingą streikų patirtį, matyt, valdžios apsigalvota, jog lazdą perlenkė. Paketas, liečiantis švietimo sistemą, buvo išskirtas.
Išvada viena: jeigu tauta ir toliau tylės, pas mus įsiteisins baudžiava. Ir mes tapnosime per du amžius atgal.
Man patiko tik kai kurie socialinio draudimo punktai, bet bendra išvada tokia: darbdaviai už tautos pinigus bando sau susikurti rojų, į kurį, bijau, nenorės patekti net pabėgėliai.

Kviečiame visus aktyviai dalyvauti diskusijoje.

One Reply to “Mūsų laukia „rojus“, į kurį nepretenduos net pabėgėliai”

  1. Skaitytoja parašė:

    Man nepatiko toks požiūris į socialinį modelį, kurį Seimas greit svarstys, nes jau labai juodomis spalvomis jis piešiamas … Lietuvos valstybės ilgalaikės raidos strategijoje buvo numatyta iki 2015 m. sukurti valstybę, kurioje būtų tvirtos socialinės garantijos, žemas nedarbo lygis, didelė darbo kaina, minimalus skurstančių šeimų skaičius ir aukštas socialinės sanglaudos lygis. Tačiau įgyvendintos tik labai ribotos socialinės reformos, tuo tarpu kitos šalys jau senai yra liberalizavusios darbo santykius.
    Taigi privalome pripažinti, kad dabartinė Lietuvos socialinės apsaugos sistema neveikia taip, kad kiekvienas iš mūsų galėtų jaustis ramiai bei būtų užtikrintas socialinių garantijų veiksmingumu ir tai atitiktų realų pragyvenimo lygį.
    Manau, kad socialinės apsaugos sistemos renovavimas Lietuvoje yra neišvengiamas, nes per nepriklausomybės metus teisės aktai buvo tik taisomi, t.y. realiai socialinės apsaugos sistema buvo tik „lopoma“. Siandien tikrai labai reikia naujesnio, pajėgesnio, efektyvesnio ir daugiau sričių apimančio mechanizmo, todėl socialinis modelis yra vietoje ir laiku.  

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto