Muziejaus fonduose – dviejų dailininkų archyvai

Šis mėnuo susijęs su dviejų iškilių mūsų kraštiečių gyvenimo sukaktimis.
Gegužės 12 d. sukako 115 metų, kai gimė dailininkas, grafikas, poetas Alfonsas Dargis, vienas iš kraštotyrinės „Senovės pažinimo mėgėjų kuopelės“ Mažeikiuose steigėjų.

Gegužės 27 d. bus 35 metai nuo kito mūsų kraštiečio – dailininko, akvarelisto Česlovo Kontrimo mirties. M. K. Čiurlionio dailės būrelio Mažeikiuose steigėjo bei vadovo atminimas įamžintas jo vardu pavadinus vieną naujausių mūsų miesto gatvių.
Mažeikių muziejuje saugoma nemažai šių dailininkų dovanotų kūrinių, o svarbiausia – jų asmeniniai archyvai.

Ekspozicija gimtinėje gyvavo 12 metų

Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas, natiurmortų, peizažų, teminių kompozicijų, portretų, tautodailės žinovas, straipsnių apie dailę autorius Česlovas Kontrimas gimė 1902 m. gegužės 23 d. Dapšių kaime, tuometiniame Židikų valsčiuje.

Be visų nuopelnų ir palikimo – apie 2000 akvarelių, daugiausia peizažų, natiurmortų, teminių kompozicijų, portretų, apie 400 ekslibrisų – jis 1940–1945 m. buvo Mažeikių valstybinės gimnazijos dailės mokytojas ir M. K. Čiurlionio dailės būrelio Mažeikiuose steigėjas bei vadovas.
1981 m. Dapšiuose, Č. Kontrimo gimtinėje, buvo atidaryta parodų salė, kurioje, be jo darbų, buvo eksponuojami ir dailės būrelio buvusių narių, tapusių žymiais šalies dailininkais, kūriniai.
Dėl nepalankių aplinkybių po 12 metų ši ekspozicija buvo uždaryta.

Mažeikių muziejuje, minint Č. Kontrimo ir M. K. Čiurlionio būrelio sukaktis, buvo rengiamos ekspozicijos, pernai Merkelio Račkausko gimnazijoje vyko rajoninė metodinė-praktinė konferencija „Liejasi spalvos“, skirta prisiminti ir paminėti buvusio gimnazijos dailės mokytojo Č. Kontrimo veiklą, kūrybą, nuopelnus.

Artimieji archyvą laikė namo pastogėje

Č. Kontrimas mirė 1989 m. gegužės 27 d., ką tik sulaukęs 87-ojo gimtadienio. Jis palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Mažeikių muziejuje šiuo metu saugoma 40 originalių dailininko darbų, o prieš dvejus metus Mažeikius pasiekė visas Č. Kontrimo asmeninis archyvas.
Vyriausiasis muziejininkas Vytautas Ramanauskas „Santarvei“ pasakojo: prieš kelerius metus jis susitiko su dailininko dukterimi, o po šio susitikimo muziejus gavo net keturias „bananines“ dėžes su įvairia archyvine medžiaga. Visas archyvas buvo laikomas tame name, kur gyveno Č. Kontrimas, dėžės buvo užkeltos į namo pastogę.

Susitarus su paveldėtojais, archyvas buvo perduotas saugoti Mažeikių muziejui.
„Kontrimas buvo kilęs iš bajorų šeimos ir savo archyve išsaugojo viską iki smulkmenų – nuo vaikiškų piešinukų iki laiškų, rašytų įvairiems žinomiems žmonėms, kopijų, nuotraukų. Kai buvo vaikas, jis leido žurnaliuką. Visi jo numeriai taip pat yra archyve. Daiktų, kurie primintų vokiečių okupaciją, archyve nėra, matyt, dailininkas to laikotarpio medžiagą sunaikino saugumo sumetimais“, – pasakojo V. Ramanauskas.
Č. Kontrimo asmeninis archyvas – tai daug informacijos ir vertingų praeitį liudijančių dokumentų. Visa tai šiuo metu rūšiuojama, aprašoma ir skirstoma.

Muziejuje – didžiulis A. Dargio palikimas

Kita gegužės sukaktis – prieš 115 metų Reivyčiuose gimė, o vėliau Mažeikių gimnazijoje mokėsi dailininkas grafikas, poetas Alfonsas Dargis, vienas iš kraštotyrinės „Senovės pažinimo mėgėjų kuopelės“ steigėjų.
1941 m. A. Dargis pasitraukė į Vokietiją, kur dirbo scenografu įvairiuose teatruose, 1951 m. persikėlė į Ročesterį, JAV. Po dviejų dešimtmečių jis įsteigė dailės mokyklą „Forma Art Studio“, joje dėstė. 1985 m. mūsų kraštietis išvyko iš JAV ir apsigyveno Vokietijoje (tuomet – VFR). A. Dargis mirė 1996 m. sausio 13 d. Vokietijos Friedrichshafeno mieste.

V. Ramanauskas priminė, kad, minint dailininko 100-ąsias gimimo metines, buvo surengta didelė retrospektyvinė Mažeikių muziejui dovanotų darbų paroda. Prieš aštuonerius metus Mažeikiuose vyko respublikinė metodinė-praktinė konferencija „Atvėręs langą į pasaulį“.

Mažeikių muziejuje yra saugoma per 90 A. Dargio kūrinių. Muziejaus darbuotojai su kraštiečiu ryšius palaikė nuo 1991-ųjų, po dailininko mirties artimieji mažeikiškiams perdavė ir jo sukauptą archyvą.
„Didžiuojamės tuo, kad pas mus saugomas didžiausias A. Dargio asmeninis archyvas. Meno kūriniai – labai svarbu, tačiau archyvas jiems lygiavertis. Iš jo sužinome daug ką apie tą epochą, apie asmenybę, apie aplinką, kurioje gimė menininko darbai“, – akcentavo vyriausiasis muziejininkas.

Kviečia bendrauti ir bendradarbiauti

Ankstesniais laikais muziejaus archyvai ir fondai buvo papildomi rengiant ekspedicijas į kaimus. Laikui bėgant, nyko kaimai, keitėsi ūkių savininkai, nebėra senosios kartos, tad ekspedicijos tapo neaktualios.
Dabar praeities liudijimų paieška dažniausiai priklauso nuo muziejaus ir jo specialistų bendravimo su žmonėmis, kurie atsiliepia į muziejininkų prašymus.

Prieš ketverius metus buvo išleistas fotoalbumas „Mažeikių istorinė fotografija“, jis tapo toks populiarus, kad gana greitai mažeikiškius pasiekė ir naujas, papildytas albumo leidimas. Papildyti leidinį nauja medžiaga leido žmonių atneštos nuotraukos, liudijimai.
Šiuo metu muziejaus specialistai dirba prie planuojamo išleisti albumo „Senoji Mažeikių fotografija 1940–1990 m.“.

„Tokio darbo metu ir pildosi muziejaus archyvai. Papasakosiu pavyzdį. Pirmajame fotoalbume paminėjome žinomą mažeikiškį kirpėją Martišauską, tačiau nežinojome nei jo vardo, nei kokių nors duomenų apie jį. Albumą pamatė moteris iš Baisogalos, ji mums paskambino ir, lankydama Mažeikių kapines, atvežė pluoštą šio kirpėjo nuotraukų, atsiminimų apie jį. Dabar žinome ir vardą, ir mirties datą, ir dar daug ką, gaila, ta medžiaga būtume papildę pirmąjį fotoalbumą“, – pasakojo V. Ramanauskas.

Muziejaus darbuotojai ragina žmones, turinčius įdomių nuotraukų iš Mažeikių miesto, rajono gyvenimo ar susijusių su žinomomis asmenybėmis, kilusiomis iš mūsų krašto, susisiekti su jais.
Bet kokia istorinė, archyvinė medžiaga labai svarbi ir tyrėjams, ir krašto istorija, kultūra besidomintiems žmonėms.