Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Praėjusią savaitę Mažeikių muziejuje buvo atidaryta šimtamečio fotometraštininko Alberto Kulvinsko fotografijų paroda „Mažeikiai ir mažeikiškiai“.
Parodai atrinktose nuotraukose – vaizdai iš 6–7 dešimtmečiu Mažeikiuose vykdavusių švenčių bei kasdienio žmonių gyvenimo.
Unikali paroda
Prieš šimtą metų – 1916 metų birželio 11 dieną – gimęs nuotraukų autorius A. Kulvinskas yra tikras, šakninis mažeikiškis. Jo senelis Antanas Kulvinskas Mažeikiuose gyveno tada, kai čia buvo vos 17 trobų. Laikui bėgant Kulvinskų giminė šaknis Mažeikiuose įleido dar giliau.
Pasak pagrindinio fotografijų parodos iniciatoriaus ir organizatoriaus, muziejininko Vytauto Ramanausko, iki šiol tokios parodos muziejuje nebuvo.
Pirmiausia dėl to, kad eksponuojamų nuotraukų autoriui – 100 metų. Antra – dėl to, kad jų autorius, dalyvavęs parodos pristatyme, Mažeikių muziejuje lankėsi dar 1928 metais, kai jis buvo ką tik atidarytas. Trečia priežastis, kodėl parodą galima vadinti unikalia, yra faktas, kad joje eksponuojamose nuotraukose užfiksuotuose vaizduose galima atpažinti dar ir dabar mieste stovinčius pastatus. Taip pat – vietas, kurias aplankome ir šiandien.
Vertingos nuotraukos
Parodos pristatymą vedęs V. Ramanauskas susirinkusiesiems įvardijo svarbiausius ir įdomiausius faktus apie A. Kulvinsko pomėgį fotografuoti, apie išsaugotus negatyvus ir nuotraukose įamžintus įvykius bei žmones.
„Apie tas fotografijas kalbėti būtų galima labai daug, bet jos kalba pačios už save. Tais laikais buvo fotografuojančiųjų, bet vis tik yra didelė bėda, kad retas kuris išsaugojo negatyvų. Jei nėra negatyvų, nieko ir nepadarysi. Turint vien senas, nuo laiko pageltusias, apiplyšusias nuotraukas, parodą vargu ar surengsi“, – sakė V. Ramanauskas.
Palaiko tvarką
Muziejininkų akimis žvelgiant, nuo 1950 metų pradėjusio fotografuoti A. Kulvinsko fotografijos – nepakartojamos, įdomios ir vertingos. Jose užfiksuoti žmonės, jų rūbai, įvairūs daiktai, aplinka, švenčių ir kasdienybės akimirkos pasakoja ištisas istorijas apie tuometinių žmonių pomėgius, tradicijas.
V. Ramanauskas pasidžiaugė šimtamečio įpročiu foto negatyvus laikyti tvarkingai. Nors pats A. Kulvinskas vaikščioti neturi jėgų, apsilankiusiam jo namuose muziejininkui šeimininkas pasakydavo, kokioje spintelėje reikia vienų ar kitų negatyvų ieškoti. O ant jų tvarkingai surašytos datos, informacija, kokie įvykiai užfiksuoti.
„Tokios tvarkos palinkėčiau kiekvienam šiuolaikiniam fotografui. Pripažinkime, dabar yra taip, kad tų nuotraukų prifotografuojama tūkstančiais. Kai žmogaus paklausi, ar turi vienokią ar kitokią nuotrauką, sako, kad turi. Kai reikia tą nuotrauką surasti, tenka ieškoti savaitę. Tuomet paprasčiau ir greičiau nueiti ir nufotografuoti iš naujo“, – sakė muziejaus fondų saugotoja Raimonda Ramanauskienė.
Pasveikino fotografai
Paklaustas, ar kas nors perėmė jo pomėgį ir potraukį fotografuoti, A. Kulvinskas pirmiausia žiūrėjo į sūnų Petrą. Jis yra dirbęs su moksleiviais jaunųjų technikų stotyje ir vadovavęs fotografijos bei kino mėgėjų būreliui.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Fotografija nesvetima ir šimtamečio anūkei Kristinai Miknienei.
Puikią atmintį turintį, mielai su parodos pristatymo dalyviais savo prisiminimais pasidalijusį šimtametį A. Kulvinską sveikino fotografai Jonas ir Sigitas Strazdauskai, Algimantas Pranas Tirlikas.
Pasidalijo prisiminimais
Mintimis ir prisiminimais apie tai, kaip vienu ar kitu gyvenimo etapu yra tekę susidurti, dirbti, bendrauti su A. Kulvinsku, pasidalijo mažeikiškiai Juozas Lungys, Algirdas Geralavičius ir Paulius Kateiva.
„Apžiūrinėdamas nuotraukas, pastebėjau pažinotų žmonių. Jei neklystu, aš buvau tose vestuvėse, kurios čia užfiksuotos“, – prisiminė vienas iš parodos pristatymo dalyvių.
Muziejininkas V. Ramanauskas viliasi, kad galbūt atsiras ir daugiau senų mažeikiškių fotografų, išsaugojusių foto negatyvus.
„Gal pavyktų tai iškelti į viešumą, padaryti nuotraukas, surengti parodas. Senosios nuotraukos daug kam yra įdomios, pasakojančios apie praeitį. Tai tikimės, kad atsišauks ir daugiau fotografų mėgėjų“, – sakė parodos iniciatorius.
