Išbandyti jėgas rašant Nacionalinį diktantą Mažeikiuose šiemet panoro 41, Sedoje – 23 žmonės. Tai trylika žmonių daugiau nei praėjusiais metais. Šiemet pirmą kartą diktantą leista rašyti ir mokiniams. Jų ir Mažeikiuose, ir Sedoje atėjo po devynis.
AMŽIUS –
NUO 14 IKI 61 METŲ
Diktanto rašymui Mažeikiuose vadovavusi Savivaldybės ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Končiutė apgailestavo, kad visiems nėra vietos susėsti prie pagrindinio stalo, tad kai kam teko įsitaisyti ant šoninių kėdžių su mini staliukais. Pritrūkus savaiminio kopijavimo popieriaus lapų, diktanto tęsinį reikėjo rašyti ant paprastų baltų lapų.
Rašyti diktantą buvo užsiregistravęs 41 žmogus, kai kurie neatėjo, bet jų vietą užėmė neužsiregistravusieji, tad rašiusiųjų skaičius Mažeikiuose liko nepakitęs.
Rašančiųjų amžius gana skirtingas – jauniausiajai diktanto rašytojai – 14, vyriausiajai – 61 metai.
Be mokinių ir studentų, Nacionalinį diktantą rašė medikai, inžinieriai, prekybininkai, mokytojai, programuotojai, net vienas statybininkas.
Kaip ir pernai, diktanto tekstą šiemet sukūrė Vytautas V. Landsbergis. Jo tekstas „Partizanas“ pasakojo apie partizaną Dzūką, jo samprotavimus. Tekstą skaitė LRT diktorė Bernadeta Lukošiūtė.
RAŠO NUO PAT PRADŽIOS
Pedagogės Asta Brazaitienė bei Dalia Sprindienė nacionalinius diktantus rašo nuo pat jų atsiradimo pradžios – jau ketvirtąjį kartą.
„Sudalyvausiu penkiuose diktantuose, ir užteks. Labai džiaugiuosi, kad atėjo tiek daug jaunimo. Ir mano mokinys yra. Mokiniai – mūsų pamaina, mes jau galėsime ramiai pasitraukti į antrą planą ir liautis šia veikla užsiimti. Anksčiau, kai būdavo mažiau rašančiųjų, kildavo nerimas – negi gimtoji kalba niekam nerūpi. Pasirodo, klydom. Man kalba rūpi todėl, kad ji – pati, pati, pati gražiausia“, – prisipažino mokytoja.
Tikybos mokytojai D. Sprindienei šis diktantas – savotiškas malonumas išeiti, pažiūrėti į gražius žmones.
„Kitąmet rašysiu jau penktą kartą. Gal kokį jubiliejinį medalį gausime?“ – juokėsi moteris. Dalia teigė norinti pasižiūrėti, kiek pamiršta per vienus metus.
„Visada kartojuosi tik vieno žodžio rašybą. Ir jei jis pasitaiko tekste, vis tiek parašau blogai. O kokį rinksiu ištiktuką, dar nežinau. Gal bus koks „taukšt“!“ – nestigo entuziazmo pedagogei.
DIKTANTUI NESIRUOŠĖ
Muzikos mokyklos mokytojas Vidmantas Alčauskis sakė atėjęs rašyti diktantą todėl, kad norisi kažkaip kitaip nei įprasta praleisti savaitgalį.
„Be to, šeštadienis – laisva diena. Anksčiau tą diktantą visada rašydavau namuose, tad dabar norisi išbandyti jėgas su visais. Jokių taisyklių specialiai nesikartojau – kaip išeis, taip“, – atviravo V. Alčauskis, paskutinį kartą diktantą rašęs gal prieš dvidešimt metų mokykloje.
Savivaldybės mero pavaduotojas Rimantas Norkus sakė diktantą paskutinį kartą rašęs prieš pusę amžiaus.
„Nacionalinį diktantą rašau pirmą kartą. Anksčiau nebuvo nei progos, nei laiko. Prieš čia ateidamas jokių taisyklių nesikartojau, nesiruošiau. Gramatiką gal dar moku, bet su sintakse bus blogiau. Per tuos dešimtmečius daug kas pasikeitę“, – spėliojo R. Norkus.
Eimantas Abelkis diktanto rašyti atvažiavo iš Pašerkšnės kaimo. Dešimtoje klasėje besimokantis vaikinas nuogąstavo, kad rašyti bus nelengva: didelė konkurencija, daug rašančiųjų, diktantas pasidarė labai populiarus.
„Iš lietuvių kalbos turiu devintuką – tai mūsų mokykloje gerai. Šiam diktantui nesiruošiau – užteks to, ką esu išmokęs mokykloje. Paskutinį kartą diktantą rašiau prieš keletą dienų, bet laimėti nesitikiu“, – „Santarvei“ sakė E. Abelkis.
SEDIŠKIAI
ŠIEMET AKTYVESNI
Sedos Vytauto Mačernio gimnazijoje diktanto rašyti atėjo dvidešimt trys žmonės – beveik dvigubai daugiau nei praėjusiais metais. Diktanto rašymą kuravusi gimnazijos direktorė Genoveita Gricienė džiaugėsi, kad rašyti diktanto atvyko buvęs jų mokinys dagiškis su mama, tarp rašiusiųjų – ir keletas gimnazijos mokytojų.
„Diktantą rašėme norėdami pasitikrinti. Juk kartais reikia skelbtis viešoje erdvėje, rašyti skelbimą, tad mums tai aktualu ir reikalinga“, – teigė direktorė.
G. Gricienės žodžiais, tekstas sunkus nebuvo, tik jai trukdęs pats diktavimas – kartais nesupratusi, kur sakinys baigiasi, o kur prasideda kitas.
„Gal kai buvom pripratę prie Juozo Šalkausko diktavimo, tai taip ir atrodo. Visi išsiskirstėme šypsodamiesi, bet nebuvo nė vieno, kuris būtų garantuotas, kad pateks į antrą turą. Kiek žinau, kai kurie rašiusieji buvo pasiruošę, pasikartoję taisykles“, – sakė G. Gricienė.
DOVANOS –
VERTINGI LEIDINIAI
Po diktanto pirmojo turo Mažeikiuose buvo įvairių atgarsių. R. Končiutė sakė, kad vieniems buvo sunkumų su skyryba, studentai pastebėjo, kad šiemet diktantas buvęs lengvesnis nei ankstesniais metais.
Ir šiemet rašyti diktantą nebuvo leidžiama lietuvių kalbos mokytojams. Pirmojo turo rezultatai paaiškės vasario 14–15 dienomis, kas bus kviečiamas į antrąjį turą, diktanto rašymo organizatoriai praneš individualiai.
Visas diktanto tekstas bus paskelbtas rytoj savaitraščio „Atgimimas“ internetiniame puslapyje www.atgimimas.lt, rajono savivaldybės puslapyje – www.mazeikiai.lt.
Antrasis Nacionalinio diktanto turas vyks vasario 28 dieną Vilniuje. Raštingiausiam diktanto dalyviui bus įteiktas Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto prizas – Visuotinės lietuvių enciklopedijos komplektas, o raštingiausiajam moksleiviui atiteks knygų tinklo „Pegasas“ įsteigtas albumas „Lietuva. 101 įdomiausia vieta“.
Visiems finalo dalyviams bus įteiktos knygyno „Pegasas“ knygos.
Pernai rašiusieji rinko gražiausią lietuvių kalbos žodį. Juo tapo jaustukas „ačiū“. Šiemet buvo renkamas gražiausias ištiktukas. Koks jis bus bei kas taps raštingiausiu Lietuvos žmogumi, sužinosime vasario 28-ąją, iškart po Nacionalinio diktanto finalo transliacijos iš Lietuvos televizijos studijos Vilniuje.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.: Rašyti Nacionalinio diktanto Mažeikiuose susirenka vis daugiau žmonių.
