***PAPILDYTA*** Naftininkai baiminasi galimų atleidimų

Bendrovės „ORLEN Lietuva“ vadovų teigimu, dėl gamyklos remonto darbuotojų nesumažės. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

„ORLEN Lietuva“ pavasarį numatomam naftos perdirbimo įmonės kapitaliniam remontui planuoja papildomai pasamdyti apie 4 tūkstančius žmonių. Įmonės atstovai naftininkus ramina: darbuotojų skaičiui tai jokios įtakos neturės, jie nebus atleisti.
Pradėjus „ORLEN Lietuva“ remontą Mažeikius užplūs keli tūkstančiai užsieniečių.

Dėl remonto darbuotojų nesumažės

Akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ Komunikacijos skyriaus viršininkas Audrius Stasiulaitis „Santarvę“ informavo, kad gamykloje kapitalinis remontas atliekamas periodiškai, kas kelerius metus. Šiemet toks remontas planuojamas pavasarį.
„Taip siekiama užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, modernizuoti ir efektyvinti gamybą, gerinti darbuotojų darbo sąlygas“, – paaiškino pašnekovas.
Viešojoje erdvėje jau sklando kalbos apie masinius atleidimus. Baiminamasi, kad, modernizavus įmonę, bus atsisakyta dalies darbuotojų.
Įmonės vadovai tikina, kad dėl gamyklos remonto darbuotojų nesumažės.
Didelės apimties darbams atlikti per labai trumpą laiką reikia daug kvalifikuotų specialistų, kai kurių Lietuvoje nėra pakankamai. Šiemet planuojama, kad naftos produktų gamykloje kapitalinio remonto metu papildomai prireiks per 4000 darbuotojų.
„Taip siekiama užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, modernizuoti ir efektyvinti gamybą, gerinti darbuotojų darbo sąlygas“, – paaiškino pašnekovas.
Viešojoje erdvėje jau sklando kalbos apie masinius atleidimus. Baiminamasi, kad, modernizavus įmonę, bus atsisakyta dalies darbuotojų.
Įmonės vadovai tikina, kad dėl gamyklos remonto darbuotojų nesumažės.

Dirbs  papildomai keli  tūkstančiai

Didelės apimties darbams atlikti per labai trumpą laiką reikia daug kvalifikuotų specialistų, kai kurių Lietuvoje nėra pakankamai.
„Todėl įmonės modernizavimo periodu paprastai atvyksta įvairių rangovinių organizacijų darbuotojų iš Lietuvos ir kitų šalių. Rangovinės organizacijos dirba sutarčių pagrindu, o jų darbuotojai nebūna susiję darbo santykiais su AB „ORLEN Lietuva“. Šiemet planuojama, kad naftos produktų gamykloje kapitalinio remonto metu papildomai prireiks per 4000 darbuotojų“, – informavo „ORLEN Lietuva“ Komunikacijos skyriaus viršininkas.

Nepaliekami likimo valiai

A. Stasiulaitis patikino, kad žmonės nėra masiškai atleidinėjami. Pernai įmonės darbuotojų skaičius sumažėjo 105. Didžiausia dalis įmonę palikusių darbuotojų atleisti, panaikinus jų darbo vietas, atskiriant su bendrove tiesiogiai nesusijusias veiklas ir perduodant jas analogiškų paslaugų teikėjams, kurie sukuria naujas darbo vietas.
A. Stasiulaičio teigimu, atleistieji iš darbo nepaliekami likimo valiai.  „ORLEN Lietuva“ yra įsipareigojusi kiekvienam atleidžiamam darbuotojui perkvalifikuoti skirti iki 5000 litų kursams pasirinktoje mokymo įstaigoje. Tai esą leis įgyti naujų darbo įgūdžių ir efektyviai ieškoti naujų karjeros galimybių.

Atleistiesiems – dvigubos išmokos

„Dėl struktūrinių pertvarkymų atleidžiamiems darbuotojams mokamos du kartus didesnės išmokos, nei numato įstatymas. Mažinant darbuotojų skaičių nuolat bendradarbiaujama su įmonėje veikiančia profesine sąjunga. Profsąjunga pasiūlė darbo sutartis pirmiausia nutraukti su darbuotojais, kurie dėl sveikatos būklės, amžiaus ar kitų asmeninių priežasčių patys to pageidavo. Šios nuostatos buvo priimtos ir įtrauktos į darbo vietų mažinimo procesą“, – paaiškino „ORLEN Lietuva“ Komunikacijos skyriaus viršininkas A. Stasiulaitis.
„ORLEN Lietuva“ profsąjungos pirmininkė Virginija Vilimienė „Santarvei“ patvirtino, kad yra bendradarbiaujama su įmonės vadovybe ir deramasi dėl darbo sutarčių bei geresnių darbuotojų atleidimo sąlygų.
„Kol kas jokių nusiskundimų dėl atleidimo nesame gavę. Išeitinės išmokos mokamos taip, kaip kam priklauso pagal įstatymą ir kaip numato darbo sutartys“, – patikino V. Vilimienė.

Masinio atleidimo nėra

Kad naftos perdirbimo įmonėje nėra masinio atleidimo, patvirtino ir „Sodros“ Mažeikių skyriaus vedėja Laima Nagienė.
„Per paskutinį praėjusių metų pusmetį atleista buvo per 50 darbuotojų, o priimta – trylika. Skaičiai rodo, kad atleidimas nėra masinis“, – teigė vedėja.
L. Nagienė įsitikinusi, kad padaugėjus mieste užsieniečių, atsigaus smulkusis verslas, prekybos centrai, viešbučiai, nes atsiras daugiau perkančiųjų jų paslaugas.
„Tačiau miesto biudžetas nelabai papilnės, nes žmonės bus samdomi per rangovines įmones, kurios registruotos kituose miestuose ar šalyse, ir mokesčiai nukeliaus tenai, o ne liks pas mus“, – paaiškino pašnekovė.

Padaugėjo ieškančiųjų butų

Pasklidus kalboms apie numatomą naftos perdirbimo įmonės kapitalinį remontą, žiniasklaidoje ir internetiniuose puslapiuose padaugėjo skelbimų, kuriuose nurodoma, jog ieškoma butų nuomai. Pageidaujama įvairių – nuo vieno iki trijų kambarių butų, namų, kotedžų.
„Santarvės“ kalbinti nekilnojamojo turto agentai tikino, kad skelbimų padaugėjimas nėra susijęs su numatomu užsieniečiu antplūdžiu.
Kai kurios mieste įsikūrusios nekilnojamojo turto agentūros tvirtina, kad pastaruoju metu pritrūko nuomojamų butų.
Nekilnojamojo turto agentūrų darbuotojų teigimu, tarpininkaudamos nuomojant būstą, jos suteikia garantijas, kad butas liks toks, kokį perdavė šeimininkai. Sudaromose sutartyse yra numatytos ir nuostolių atlyginimo sąlygos.
Nuomos kaina esą priklauso nuo nuomojamo buto ploto ir kokybės. Nekilnojamojo turto agentūros gali pasiūlyti gyvenamųjų patalpų nuo poros šimtų iki kelių tūkstančių litų už nuomą per mėnesį.

Ne visi nuomininkai tvarkingi

Vienas iš„Santarvės“ kalbintų mažeikiškių, kuris nuomoja keturių kambarių butą tik komandiruotiems žmonėms, teigia, kad nuomoti butą atvykėliams labiau apsimoka, nei butą išnuomoti šeimai. Be to, butas didelis, todėl ne kiekviena šeima gali sau leisti tokį butą nuomoti.
Jo teigimu, už vieną gyventoją jis gauna mažiausiai po 10 litų per parą. Iki šiol esą pasitaikė gana tvarkingi nuomininkai, todėl didelių nuostolių nepridarė.
Mažeikiškis sakė neskirstąs nuomininkų į savus ar kitataučius. Nuomoja visiems –  svarbu, kad sumoka pinigus.
Be abejo, yra ir tokių nuomininkų, kuriems mažiau pasisekė ir jų butai išsikrausčius užsieniečiams nuomininkams lieka lyg po karo. Juos guodžia vien tai, kad už nuomą gauna gana dideles pinigų sumas. Gautų pinigų užtenka ne tik butui suremontuoti, bet dar ir lieka kitiems poreikiams.

Atsigauna prekyba

Prieš keletą metų vykusiam naftos perdirbimo įmonės „ORLEN Lietuva“ kapitaliniam remontui pasamdyti žmonės suaktyvino mažeikiškių gyvenimą. Atsigavo paslaugų sfera, mieste įsikūrę prekybos centrai. Stipriai šoktelėjo nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos kainos.
Tikimasi, kad taip bus ir šiais metais.
„Santarvės“ kalbintas  UAB „Grūstė“ komercijos direktorius Romualdas Čerkasas taip pat prisiminė, kad atvykėliai padidino prekybos centrų pardavimus.
„Užsieniečiai paprastai gauna daug didesnius atlyginimus nei vietiniai, lietuviai, vadinasi, pagerėja  perkamumas, ypač maisto produktų. Drabužių gal perka mažiau, tačiau maistui ir pramogoms jie išleidžia tikrai nemažai. O tai mums visiems tik į naudą“, – įsitikinęs R. Čerkasas.