Plačiai išreklamuotos automobilių „Nascar“ lenktynės Amerikoje – didelis šou, kurio nepalyginsi su „Formulės 1“ pirmenybėmis. Tokį įspūdį susidarė jas Majamyje stebėjęs mažeikiškis verslininkas.
DIDELIS DĖMESYS
SAUGUMUI
Nacionalinė gamyklinių automobilių lenktynių asociacija (NASCAR) kontroliuoja tris JAV valstybinio lygio čempionatus, septynis regioninio lygio čempionatus ir vieną vietinės reikšmės turnyrą, per metus surengia daugiau kaip 1500 lenktynių, vykstančių daugiau nei šimte trasų, esančių 38 valstijose. Asociacija šiuo metu pagal populiarumą ir televizijos reitingus yra antra Jungtinėse Amerikos Valstijose ir nusileidžia tik Nacionalinei futbolo lygai. Lenktynės transliuojamos daugiau kaip 150 pasaulio šalių. NASCAR rengia net septyniolika iš dvidešimties lankomiausių sporto renginių JAV.
Į du milijonus gyventojų turintį Majamį, kuriame vyko finalinis NASCAR lenktynių etapas, mažeikiškis Žydrūnas Ruginis vyko kartu su trylika lietuvaičių, latvių ir estų.
„Kadangi esu didelis „Formulės 1“ mėgėjas (mažeikiškis jau septintus metus keliauja į Europoje vykstančius šios sporto šakos etapus – V. S.), tai šias lenktynes lyginau su matytomis varžybomis. Mano nuomonė buvo vienareikšmė – NASCAR Amerikoje – tik didelis šou, jo nepalyginsi su tikromis lenktynėmis, arba aš nieko nesupratau.
Taisyklės gana paprastos: 44 perdirbti, daugiausia „Chevrolet“ ir „Ford“ markės, automobiliai pasileidžia ovalo formos treku ir suka ratą po rato dideliu greičiu, kuris siekia 300 km per valandą“, – „Santarvei“ pasakojo mažeikiškis.
Lenktynėse įdiegtos didelės saugumo priemonės: vos viena mašina stabteli, sukuria avarinę situaciją, tuoj į trasą išvažiuoja teisėjų automobilis ir varžybos laikinai nutraukiamos. Ne veltui kalbinti vietos sirgaliai neatsiminė, kada šiose lenktynėse būtų įvykusi kokia nors avarija.
SUKURTAS ŠOU
Kaip šou, šios lenktynės mažeikiškiui įsiminė: susirinko didžiulis būrys sirgalių (apie 80 tūkstančių), už trasos – pramogų miestelis, kuriame daugelis ir praleidžia visą lenktynių laiką. O jos trunka beveik visą dieną: prasidėjo aštuntą valandą ryto, baigėsi septintą vakaro.
„Nesupratau aš tų sirgalių: kai pristatinėjo dalyvius, jie karštai visus palaikė, o kai prasidėjo lenktynės, kažkur išėjo ir grįžo su didžiuliu glėbiu mėsainių bei kokakolos, į varžybas nekreipė jokio dėmesio. Mums irgi įkyrėjo: mašinos tik suka ratus, viena kitą keičia ties posūkiu, jokios intrigos. Kitas minusas – jokios informacijos apie varžybų eigą: du ekranai kampuose, kuriuose nerodo informacijos, bet leidžia reklamą arba demonstruoja varžybų užkulisius. Tik viena švieslentė demonstravo pirmų penkių lyderių rezultatus“, – dalijosi įspūdžiais Ž. Ruginis.
Gal intrigos nebuvo ir dėl to, kad varžybų lyderiui, norint tapti metų čempionu, tereikėjo atvažiuoti trisdešimtam. Todėl jis ir nesidraskė: atvažiavo penkioliktas ir tapo nugalėtoju.
Mažeikiškį intrigavo ir tai, kad buvo galima stebėti, kaip šiose varžybose važiuoja žinomas „Formulės“ pilotas Juan Pablo Montoja.
„Žinoma, įspūdžių daug: dalyvavome ekskursijose po lenktyninių mašinų boksus, apžiūrėjome demonstruojamus įvairiausius vienetinius motociklus bei automobilius, kuriuos pas mus galima pamatyti tik per „Discovery“ kanalą. Stebino didelis saugumas: negalėjome neštis kuprinės, buvo galima įsinešti tik permatomą maišiuką, visus tikrino net trys apsaugos postai. Lenktynių atributika – labai brangi (marškinėliai – 20–40 dolerių), o kokybė prasta, kiniška“, – sakė verslininkas.
Visame renginyje labai dideli apribojimai dėl alkoholio: nepateikus dokumento, net ir keturiasdešimtmetis alaus negalėjo nusipirkti. Kaip mums paaiškino, jeigu bent vienas pažeidimas, įmonė iškart netenka licencijos visiems penkiasdešimčiai savo turimų renginyje prekybos taškų.
LIETUVIAI KAMŠČIŲ
IŠVENGĖ
Mažeikiškį Majamyje nustebino tai, kad tokiame didmiestyje jie nė karto nepateko į automobilių kamščius, nors, kaip pripažino vienas vietos gyventojas, jei parduotuvė yra ir už šimto metrų, jis pėsčias į ją neina.
„Gal tai lemia labai išvystyta infrastruktūra: keliai turi po šešias juostas į vieną pusę, daug viadukų ir estakadų, labai daug policijos, aukšta vairavimo kultūra – maloniai praleidžia įvažiuojant iš šalutinio kelio. Galbūt todėl kamščių nebuvo net centre, nors važinėjome ir piko, ir ne piko metu“, – pasakojo Ž. Ruginis.
Griuvo lietuvaičio susikurti stereotipai apie tai, kad amerikiečiai mėgsta didelius, galingus automobilius, vadinamuosius „laivus“: iš tiesų vyrauja mažesnio galingumo japoniški automobiliai, ypač „Hondos“ markės. Be to, amerikiečiai labai mėgsta visureigius: kas antra mašina – mažesnis ar didesnis visureigis, vyrauja „Lexus“, „Porsche Cayene“ ar „Audi Q7“ markė.
„Amerikoje nepopuliarūs dyzeliniai automobiliai, kai kuriose degalinėse dyzelinu net neprekiaujama (suskystintų dujų degalinių iš viso nėra). Galbūt tai lemia ir kainų skirtumas: jeigu benzinas, pavertus į mūsų kainas, kainuoja pusantro lito už litrą, tai dyzelinas – 2,2 lito už litrą“, – sakė mažeikiškis.
Nuotraukos iš asmeninio archyvo: Šalia trasos buvo demonstruojami įvairiausi automobiliai.
