Nuo gruodžio 1 dienos Mažeikių ligoninei vadovauja konkursą laimėjęs buvęs jos medicinos auditorius Albinas Lidžius. Naujasis vadovas nusiteikęs dirbti ryžtingai ir tęsti savo pirmtakų darbus.
– Gintaras Berenis ir Sigitas Kaktys teismui apskundė komisijos sprendimą neleisti jiems dalyvauti konkurse. Ar šis žinojimas netrukdys dirbti, neatvėsins Jūsų entuziazmo?
– Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę skųstis, pretendentai šia teise pasinaudojo. Tai negali trukdyti nei mano darbui, nei santykiams su šiais gydytojais. Kita vertus, jie skundžia ne mane, o konkurso komisiją.
Jeigu atvirai, man irgi būtų geriau, jeigu dalyvauti konkurse būtų leista visiems pretendentams. Dabar nesu tikras, ar galėsiu įgyvendinti savo veiklos programą.
Jeigu teismo sprendimas būtų palankus kolegoms, būtų skelbiamas naujas konkursas. Kaip ten bebūtų, atėjau dirbti, o ne galvoti apie skundus. Aš nieko nedarau, kas prieštarautų įstatymams.
– Gydytojų sąjungos taryba oficialiai pasisakė už kitą pretendentą. „Santarvės“ žiniomis, Jūsų nepalaikė ir daugiau medikų. Ar tai netrukdys santykiams su kolektyvu.
– Ligoninėje dirba apie 80 gydytojų. Gydytojų sąjungos taryboje bene 15 žmonių, ne visi jie – ligoninės medikai. Nesidomėjau, kaip jie balsavo.
Nuomonių išsiskyrimas yra normalus dalykas. Neturiu visiems stengtis patikti.
Galbūt šiek tiek neigiamos įtakos turėjo apie mane pasklidę gandai, neva aš esu labai griežtas.
Nežinau, kas yra griežtumas. Kai dirbau Plinkšių sanatorijos vyriausiuoju gydytoju, darbdavys mane buvo įpareigojęs rūpintis, kad būtų teikiamos kokybiškos paslaugos. Aš to ir siekiau. Galbūt kai kurie žmonės reikalavimą gerai atlikti savo pareigas suprato kaip griežtumą?
– Dirbote ligoninės auditoriumi, žinote daug užkulisių. Ar buvusiems vadovams nesate pavojingas?
– Aš buvau medicinos auditorius, ne finansų auditorius. Trejus metus aš rūpinausi ligoninės teikiamų paslaugų kokybe, tyriau pacientų skundus. Šita patirtis parodė, kokių daroma klaidų, ką reikia keisti, kad paslaugos gerėtų.
– Sakoma, kad vadovų pasikeitimo ir galimų permainų labiausiai bijo kolektyvas?
– Darbuotojams nereikėtų gąsdintis: savo programoje nekalbu apie restruktūrizaciją. Manau, kad ji baigėsi dar vasarą. Manipuliuoti sąvoka – nereikalingas darbuotojų erzinimas.
Mano programos nuostatos – sutvarkyti darbo santykius, parengti naujus įstaigos veiklos įstatus, administracijos reglamentą, etikos taisykles, pakoreguoti organizacinę struktūrą ir kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus. Kiekvienas padalinio vadovas, darbuotojas privalo žinoti, ką jis turi dirbti, už ką konkrečiai atsako.
Ligoninė – didelė organizacija, joje dirba 548 darbuotojai, aš vienas negaliu išspręsti visų reikalų. Turėsime dirbti sutartinai, pasitardami. Man svarbi ir patariamųjų organų – Stebėtojų, Slaugos, Gydymo tarybų – nuomonė. Manau, kad vadovas autoritetą gali pelnyti tik būdamas atviras, nebijodamas prisipažinti, kad kažko nežino, teiraudamasis kitų nuomonės.
– Buvę ligoninės vadovai veržėsi į politiką. Vilhelmas Džiugelis tapo net Savivaldybės meru. Ar šios pareigos nebus tramplinu į politiką?
– Mano tėvai nuo mažens man neleido stoti į jokias jaunimo politines organizacijas, o vėliau ir pats nebenorėjau priklausyti jokiai partijai.
Be abejo, buvo galimybių siekti politiko karjeros. Sulaukdavau tokių siūlymų. Tačiau politika man – širdžiai nemielas dalykas. Mano darbas yra ir mano politika.
Netikčiau būti politiku, nes, kokia partija bebūtų valdžioje, visada esu valdžios opozicijoje.
– Kiek žinau, šeimoje esate ne vienas gydytojas?
– Abu su žmona Rita baigėme Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, įgijome gydytojų higienisto-epidemiologo specialybę.
Aš esu iš Šilalės, žmona – iš Tirkšlių. Rita buvo grupės seniūnė, labai gerai mokėsi, tai ir nulėmė, kad po studijų turėjau paklusti jos pasirinkimui. Taip atsidūriau Mažeikiuose, tačiau pagal specialybę dirbau tik ketverius metus.
Nuo 1988 metų dirbau Plinkšių sanatorijos vyriausiuoju gydytoju, o nuo 1999 metų – Plinkšių viešbučio direktoriumi. Pastaruosius trejus metus ėjau ligoninės medicininio auditoriaus pareigas.
Žmona Rita daug metų dirbo Visuomenės sveikatos centre, dabar ji yra „Sodros“ vyriausioji specialistė.
Mano tėvas dirbo vairuotoju, mama – kasininke. Nors ir kaip keista, mano giminėje yra bene 12 gydytojų.
Su žmona auginame du sūnus, abu mokosi Merkelio Račkausko gimnazijoje. Kokį kelią pasirinks, dar neapsisprendė, tačiau tik ne medikų.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.
Naujojo ligoninės vadovo politika yra darbas
