Nedarbingumo pažymėjimai – proga susitvarkyti reikalus

LIGOS METU Į UŽSIENĮ VYKĘ ASMENYS
TURĖS „SODRAI“ GRĄŽINTI NETEISĖTAI GAUTĄ
NEDARBINGUMO PAŠALPĄ

Nedarbingumo pažymėjimus gavę žmonės suspėja susitvarkyti asmeninius reikalus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tokius faktus nustatė „Sodros“ darbuotojai, tikrinę iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos gautą informaciją.
Tarp tokių turistų buvo ir nemažai mažeikiškių. GYDYTOJŲ PIKTNAUDŽIAVIMO MAŽĖJA
„Sodros“ Mažeikių skyriaus vedėja Laima Nagienė įtaria, kad gydytojai nevengia parašyti nedarbingumo pažymėjimą sveikam žmogui arba jį tęsti be pagrindo.
Medikus revizuojanti „Sodros“ gydytoja Rita Lidžiuvienė jai neprieštarauja. Tačiau, anot jos, medikų piktnaudžiavimus nelengva įrodyti.
„Atgaline data sunku nustatyti, kaip žmogus jautėsi, kai pažymėjimas buvo išduotas. Kita vertus, pacientai sugeba gydytojus apgauti, ligą simuliuodami“, – pastebėjo R. Lidžiuvienė. (Apie pavykusius bandymus, ko gero, esame girdėję ne vienas – B.R.).
„Sodros“ gydytoja įsitikinusi, kad, sugriežtėjus kontrolei, vis mažiau gydytojų ryžtasi sveikam žmogui išrašyti nedarbingumo pažymėjimą. Tikrinant, ar teisėtai nedarbingumo pažymėjimus gavo į užsienį važiavę mažeikiškiai, nustatytas tik vienas piktnaudžiavimo atvejis.

GYDYTOJAS BUS NUBAUSTAS
R. Lidžiuvienė neįvardija, kuris Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojas išdavė fiktyvų pažymėjimą, tačiau įstaigai už šias neteisėtas paslaugas „Sodros“ biudžetui teko atlyginti 1200 litų žalą. Nustatyta, kad, išrašant nedarbingumo pažymėjimą, tariama ligonė tuo metu ilsėjosi Rusijoje. Šio dokumento jai paprašė kitas žmogus.
Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Audrius Stankevičius „Santarvei“ paaiškino, kad dėl šio pažeidimo atliekamas vidaus auditas. Anot direktoriaus, už sąmoningą pažeidimą gydytojui bus paskirta nuobauda. Be to, jis turės kompensuoti 1200 litų, kuriuos įstaiga sumokėjo „Sodrai“.

LIGONIAI – TURISTAI
„Sodros“ Mažeikių skyrius iš Socialinio draudimo fondo valdybos gavo sąrašą 28 žmonių, kurie, turėdami nedarbingumo pažymėjimus, kirto valstybės sieną. „Tai nemažas skaičius. Tuo labiau kad tikrinimo laikotarpis neapėmė ir metų“, – teigė skyriaus vedėja L. Nagienė.
Gydytoja R. Lidžiuvienė aiškinosi kiekvieną atvejį: buvo patikrinta medicininė dokumentacija gydymo įstaigose, paimti žmonių pasiaiškinimai, jiems išsiuntinėti laiškai dėl žalos atlyginimo.
Išskyrus atvejį dėl fiktyvaus nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, kiti mažeikiškiai į „juodąjį sąrašą“ pateko, nes nepaisė gydymo režimo. Laisvomis nuo darbo dienomis jie panoro užsienyje apsipirkti, aplankyti ten gyvenančius giminaičius ar net sutvarkyti savo verslo reikalus. Pavyzdžiui, vienas verslininkas, kuriam reikėjo rimtai gydytis, visą savaitę kasdien verslo reikalais važinėjo į Latviją.
Nedarbingumo pažymėjimus turinčių mažeikiškių mėgstamiausias maršrutas – Latvija, tačiau kai kurie ligoniai spėjo pasisvečiuoti Rusijoje, Vokietijoje.
R. Lidžiuvienė informavo, kad Socialinio draudimo fondo valdyba su Valstybinės sienos apsaugos tarnyba pasirašė sutartį. Kai kurie miestai jau sulaukė naujų sąrašų.

ŽALĄ TEKS ATLYGINTI
Skyriaus vedėja L. Nagienė pasidžiaugė, kad į sąrašą nepateko valstybės tarnautojai. „Sodra“ buvo gavusi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko Algirdo Meškausko prašymą informuoti apie tokius tarnautojus. Anot vedėjos, šitaip nusižengę valstybės tarnautojai iš kitų rajonų sulaukė papeikimų ir kitokių nemalonumų.
Visiems ligoniams už užsienyje praleistas dienas į „Sodros“ biudžetą teks grąžinti neteisėtai pasinaudotą nedarbingumo pašalpos dalį.
„Kai kurie žmonės iš karto geranoriškai atlygino žalą. O dėl kai kurių gali tekti kreiptis ir į teismą“, – apgailestavo „Sodros“ gydytoja.

INFORMUOJA DARBDAVIAI
Kad ligoniai nesilaiko gydymosi režimo, „Sodrą“ informuoja jų kaimynai, bendradarbiai, net darbdaviai.
Prieš kelerius metus ne vienas darbdavys, kai nėra darbo, pats skatindavo darbuotojus imti nedarbingumo pažymėjimus. L. Nagienė pastebėjo, kad pastaruoju metu situacija keičiasi ir darbdaviai neretai informuoja apie simuliantus.
„Darbdaviams reikia rimtų darbuotojų, jie nenori būti apgaudinėjami“, – teigė vedėja.

PACIENTAS ĮSIPAREIGOJA
„Sodros“ darbuotojai teigia, kad daugelis žmonių tik visai ligos prispirti neina į darbą, nes bijo jį prarasti. Tačiau yra ir tokių, kuriems nedarbingumo pažymėjimas – puiki galimybė paatostogauti, laikyti egzaminus aukštosiose mokyklose, tvarkyti kitus asmeninius reikalus ar net užsidirbti. R. Lidžiuvienė sakė, kad nedarbingumo pažymėjimą gavęs žmogus, šį dokumentą pasirašydamas, įsipareigoja laikytis gydytojo paskirto gydymosi režimo.
Priklausomai nuo ligos, galima nueiti į parduotuvę nusipirkti maisto, vaistų, tačiau darbai sode, pasivaikščiojimas po turgavietes, lankymasis renginiuose ar kitur yra gydymo režimo pažeidimas.
Nustatęs tokių faktų, nedarbingumo pažymėjimą išrašęs gydytojas gali jį anuliuoti.

MEDIKAI NESEKA
Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Audrius Stankevičius prisiminė gal porą atvejų, kai dėl grubių gydymo režimo pažeidimų buvo anuliuotas nedarbingumo pažymėjimas. Anot jo, gydytojai neturi laiko sekti savo pacientų. Kita vertus, teigė direktorius, pastaruoju metu ligoniai tapo drausmingesni.
„Mieste didelis nedarbas, žmonės brangina savo darbo vietą, stengiasi kuo greičiau išsigydyti ir grįžti į darbą“, – pastebėjo A. Stankevičius.
Ligoninės vyr. gydytojas Gintaras Berenis prisipažino neturintis informacijos apie „baltus biuletenius“. (Taip žmonės vadina vietoje nedarbingumo pažymėjimo gautas pažymas apie gydymą ligoninėse, už kurias nedarbingumo pašalpa neskiriama.) Jis suabejojo, ar ligoninės gydytojai už gydymo režimo pažeidimus šiuo metu baudžia ligonius.
„Tokiu atveju nukentėtų ir gydymo įstaiga, nes Ligonių kasa nekompensuotų jo gydymo“, – samprotavo G. Berenis.
Birutė RUDOKIENĖ
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto